Politologas A. Lašas: protestai keičia mūsų visuomenės sandarą, politinę kultūrą ir vertybes
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Daliai visuomenės protestuojant dėl Seime skubos tvarka siekiamų priimti pataisų, prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį ragino visuomenę nusiraminti, o jei tai neįmanoma – atsistatydinti tiek LRT tarybai, tiek administracijai. Tam pritarė ir premjerė Inga Ruginienė.
„Įvairios protesto formos iš esmės suveikė ir davė norimą rezultatą“, – interviu dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigia politologas AINIUS LAŠAS.
Valstybės gynimo taryba pirmadienį nusprendė, kad Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, bus steigiamas brigados dydžio karinis poligonas, o Tauragės poligono plotas bus padidintas dvigubai.
Šiuos ir kitus svarbiausius besibaigiančios savaitės Lietuvos politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas A. Lašas.
Valdantieji penktadienį nusprendė atidėti LRT įstatymo pataisų, kuriomis lengvinama visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimo tvarka, priėmimą kitiems metams. Prezidentas ketvirtadienį pareiškė, kad geriausias būdas išspręsti susidariusią situaciją – atsistatydinti LRT tarybai. Šiam pasiūlymui pritarė ir premjerė, teigdama, kad reikia „nusinulinti“. Kaip vertinate šiuos siūlymus? Ar tai galima laikyti opozicijos ir protestuotojų laimėjimu?
Manau, galima teigti, kad tikslas pasiektas, nes procesas buvo sustabdytas, gerokai komplikuotas ir apsunkintas. Be to, pavyko mobilizuoti rinkėjus, o įvairios protesto formos iš esmės suveikė ir davė norimą rezultatą. Nors jis galbūt dar nėra galutinis, bent jau šiame tarpiniame etape neeilinis plenarinis posėdis, kuris turėjo įvykti vakar, neįvyko.
Žvelgiant apskritai, pateikti siūlymai tam tikras problemas sprendžia, tačiau pagrindinis klausimas – kas bus po to? Pavyzdžiui, jei taryba atsistatydina, kaip procesai judės toliau ir ar kas nors pasikeis? Svarbu suprasti, ar dabartinė valdančioji dauguma atsisakys savo pataisų, ar bus steigiama kokia nors komisija ar darbo grupė. Čia vis dar daug nežinomųjų, nes po LRT tarybos atsistatydinimo konfrontacijos ratas gali lengvai užsisukti iš naujo.
Man atrodo, reikia ieškoti kito kelio ir sprendimo, kuris leistų viską išnagrinėti iš esmės. Atsistatydinimas gali būti vienas iš žingsnių, bet tik vienas iš jų. Jeigu viskas tuo ir apsiribos, mes tiesiog sugrįšime į tą pačią konfrontaciją ir joks situacijos „nunulinimas“ neįvyks.
Premjerė Inga Ruginienė. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Šią savaitę Seime stebėjome neeilinius, naktinius posėdžius, pataisų teikimą skubos tvarka ir šimtus opozicijos pasiūlymų, tarp kurių pasitaikė ir akivaizdžiai ironiškų iniciatyvų, pavyzdžiui, kad LRT direktorių būtų galima atleisti tik pritarus katinui. Kaip galima paaiškinti tokius veiksmus valdžioje? Kaip vertinate opozicijos darbą?
Šiuo atveju opozicija reaguoja į valdančiųjų skubą ir tiesiog bando juos lėtinti. Nereikėtų stebėtis, kad pateikta pačių įvairiausių pasiūlymų – vieni atrodo rimtesni, kiti – visiškai absurdiški. Viskas kemšama į tą kelių dienų tarpą, siekiant maksimaliai tempti laiką. Tai strategija, ir aš jos labai nesureikšminu. Jei tokie metodai būtų taikomi nuolat, Seimo darbas tiesiog sustotų, tačiau kaip kelių dienų protesto forma tai yra visai kitas dalykas.
Vertinu tai būtent kaip protesto formą, todėl į turinį nežiūriu labai rimtai. Manau, ir patys pataisų teikėjai to nesureikšmina – tai lengvas farsas, kai turinys atitinka pasirinktą formą. Nors pataisų tikslai gilesni, o pati konfrontacija yra atskira ir kur kas rimtesnė tema, konkretūs protesto pasireiškimai, apie kuriuos kalbame, šiuo atveju nėra labai svarūs.
Jei kalbėtume rimčiau, norėtųsi, kad opozicija ne tik gaištų laiką tokioms pataisoms, bet ir parengtų pradinius esminių pokyčių pasiūlymus. Tai galėtų tapti atspirtimi rimtoms diskusijoms apie LRT valdymą, turinio kokybę, nepriklausomumą ir kitus aktualius klausimus.
Nenumatytas Seimo posėdis dėl LRT pataisų. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Kaip šiuos įvykius mato užsienio valstybės? Koks Lietuvos įvaizdis yra kuriamas?
Bendrame kontekste mes turbūt smarkiai neišsiskiriame – panašių įtakų ir įtampų matome tiek Lenkijoje ar Estijoje, tiek, žinoma, Slovakijoje ar Vengrijoje, apie kurią visi esame ne kartą girdėję. Nesakyčiau, kad tarptautinis įvaizdis yra nuolatos akylai stebimas ar kad jis dabar radikaliai keistųsi, tačiau tam tikros įtampos yra akivaizdžios, ir užsienyje į jas atkreipiamas dėmesys.
Nemanau, kad šiuo metu patiriame kritinį lūžį, tačiau visa tai kuria tam tikrą nestabilumo įspūdį. Tai mums tikrai nepadeda, net jei mąstytume vien pragmatiškai. Pavyzdžiui, investuotojams svarbi ne tik mūsų geografinė padėtis šalia Rusijos ir Ukrainos, bet ir vidinė politinė situacija. Jei matoma, kad šalies viduje tvyro rimtos įtampos, mūsų patrauklumas investicijoms, suprantama, mažėja. Visgi ar tai iš esmės keičia mūsų valstybės įvaizdį? Sakyčiau, kol kas ne.
Parlamentarams svarstant įstatymo pataisas dėl LRT vadovo atleidimo tvarkos, tris dienas iš eilės tūkstančiai žmonių rinkosi į protestą prie laužų Nepriklausomybės aikštėje. Kaip vertinate šiuos protestus ir kokią reikšmę jie turi valstybei?
Vertinant ne tik patį protestą, bet ir visą šį konfliktą, manau, jis pirmiausia padeda mobilizuoti opozicijos rinkėjus. Taip pat įtarčiau, kad kol kas bent jau socialiniuose tinkluose aktyviai mobilizuojasi ir „Nemuno aušros“ elektoratas, reaguodamas į savo lyderių poziciją.
Daugiausia klausimų man kyla dėl socialdemokratų. Nors konkrečių duomenų neturiu, spėčiau, kad šioje istorijoje jie gaus mažiausiai politinių taškų. Jų rinkėjas yra nuosaikus, nėra stipriai politizuotas, tad abejoju, ar ši situacija juos skatina eiti į gatves palaikyti savo partijos. Susidaro įspūdis, kad konfliktas labiau telkia aktyvesnį kraštutinių pažiūrų elektoratą, o nuosaikesnius rinkėjus besitęsianti istorija po kurio laiko tiesiog ima erzinti. Tad socialdemokratų gaunama pridėtinė vertė čia labai abejotina.
Pats protestas reikšmingas ir tuo, kad Lietuva istoriškai nėra protestų kultūros šalies pavyzdys – mes esame gerokai pasyvesni už, tarkime, prancūzus. Tačiau pastarųjų dienų įvykiai keičia šį įvaizdį: matome daug į gatves išeinančių žmonių, o dėl to kinta ir pačios visuomenės mentalitetas. Šiuo atveju opozicija jaučiasi laimėjusi, o tai įgalina protesto balsą – parodo, kad verta išeiti į gatves ir taip galima kažką pasiekti. Ši satisfakcija tik augins protesto kultūrą ateityje.
Žvelgiant į bendrą Lietuvos kontekstą, toks pilietinis aktyvumas sveikintinas. Tikėtina, tai paskatins naujų kandidatų atsiradimą, galbūt kursis nauji judėjimai ar net kita kairioji partija. Šios pasekmės nebus matomos rytoj ar poryt, tačiau jos iš esmės keičia mūsų visuomenės sandarą, politinę kultūrą ir vertybes. Manau, kad šių protestų aidą girdėsime dar ilgai.
Protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio! Laužai prie Seimo“ trečia diena. ELTA / Oresto Gurevičiaus nuotrauka
Pirmadienį Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, bus steigiamas brigados dydžio karinis poligonas, o Tauragės poligono plotas bus padidintas dvigubai. Kuo poligonai yra svarbūs valstybei? Kodėl pasirinkti šie miestai?
Šis pasirinkimas turbūt yra sąlygotas kelių esminių priežasčių. Viena vertus, vienu atveju jau turime poligoną, kurį praplėsti yra paprasčiau nei kurti. Be to, Tauragė turi strateginę reikšmę dėl savo artumo Kaliningradui. Kita pasirinkta vieta taip pat yra strategiškai svarbi, nes ji sietina su Suvalkų koridoriumi. Kartu tai yra atokesnės vietovės, kuriose gyvena mažiau žmonių – juk karinė technika, judėjimas ir triukšmas neišvengiamai sukelia tam tikrų nepatogumų, tad renkantis vietas bandoma juos minimizuoti.
Jei žvelgtume plačiau, valstybiniu mastu, priežastys pirmiausia sietinos su bendru karinių pratybų poreikiu. Priimdami Vokietijos brigadą ir investuodami į gynybą, turime suprasti, kad infrastruktūra nėra tik pavieniai objektai – tai vientisa sistema. Šis tinklas reikalingas ne tik dėl veiksmingo vokiečių brigados integravimo, bet ir dėl mūsų pačių kariuomenės augimo bei mokymosi. Akivaizdu, būtent šios infrastruktūros dalies mums trūko, todėl ji plėtojama kaip didesnės gynybinės sistemos dalis. Manau, kad būtent tokiais kriterijais vadovaujantis ir buvo priimti šie sprendimai.
Gaižiūnų poligonas, 2025 m. rugpjūčio 1 d. ELTA nuotrauka
Pastarąjį kontrabandinių balionų iš Baltarusijos incidentą fiksavome gruodžio 6-ąją. Kaip vertinate hibridinių atakų intensyvumo sumažėjimą ir kokie veiksniai tam turėjo didžiausią įtaką?
Pradėkime nuo to, kad, jei kam nors dar kilo abejonių, ar šie procesai yra kontroliuojami, dabar matome – taip, jie kontroliuojami. Tai viena.
Kitas dalykas – akivaizdu, kad Lietuvos saugumo struktūros šiuo klausimu buvo kiek primigusios. Kalbu apie kontrabandos tinklus ir žmones. Dabar matome atitinkamus veiksmus: mūsų policija pradėjo aktyviau dirbti, gaudyti ir stebėti šiuos asmenis, o tai savaime mažina paskatas vykdyti nelegalią veiklą.
Balionais skraidinami kontrabandiniai rūkalai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos nuotrauka
Visgi didžiausią reikšmę tam tikriausiai turėjo JAV pažadai Baltarusijai ir žingsniai siekiant labiau integruoti ar reintegruoti ją į pasaulio rinką. Baltarusijos režimas į tai reaguoja. Žinome, kad ir Lietuva buvo išreiškusi panašaus pobūdžio pageidavimus amerikiečiams, o šie, tikėtina, perdavė juos Minskui su tam tikromis sąlygomis. Šių susitarimų rezultatus dabar ir matome.
Nemanau, kad tai buvo tik amerikiečių indėlis, tačiau jų išorinis vaidmuo šiame procese buvo esminis. Matėme, kad Lietuva bandė tvarkytis kitomis priemonėmis, tačiau jų rezultatai buvo riboti. Nors dabar situacija gerėja, grėsmės nereikėtų nuvertinti, nes viskas gali sugrįžti bet kurią akimirką. Visgi šį atokvėpį akivaizdžiai reikėtų sieti būtent su JAV ir Baltarusijos režimo susitarimais.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Premjerė Inga Ruginienė. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Šią savaitę Seime stebėjome neeilinius, naktinius posėdžius, pataisų teikimą skubos tvarka ir šimtus opozicijos pasiūlymų, tarp kurių pasitaikė ir akivaizdžiai ironiškų iniciatyvų, pavyzdžiui, kad LRT direktorių būtų galima atleisti tik pritarus katinui. Kaip galima paaiškinti tokius veiksmus valdžioje? Kaip vertinate opozicijos darbą?
Šiuo atveju opozicija reaguoja į valdančiųjų skubą ir tiesiog bando juos lėtinti. Nereikėtų stebėtis, kad pateikta pačių įvairiausių pasiūlymų – vieni atrodo rimtesni, kiti – visiškai absurdiški. Viskas kemšama į tą kelių dienų tarpą, siekiant maksimaliai tempti laiką. Tai strategija, ir aš jos labai nesureikšminu. Jei tokie metodai būtų taikomi nuolat, Seimo darbas tiesiog sustotų, tačiau kaip kelių dienų protesto forma tai yra visai kitas dalykas.
Vertinu tai būtent kaip protesto formą, todėl į turinį nežiūriu labai rimtai. Manau, ir patys pataisų teikėjai to nesureikšmina – tai lengvas farsas, kai turinys atitinka pasirinktą formą. Nors pataisų tikslai gilesni, o pati konfrontacija yra atskira ir kur kas rimtesnė tema, konkretūs protesto pasireiškimai, apie kuriuos kalbame, šiuo atveju nėra labai svarūs.
Jei kalbėtume rimčiau, norėtųsi, kad opozicija ne tik gaištų laiką tokioms pataisoms, bet ir parengtų pradinius esminių pokyčių pasiūlymus. Tai galėtų tapti atspirtimi rimtoms diskusijoms apie LRT valdymą, turinio kokybę, nepriklausomumą ir kitus aktualius klausimus.
Nenumatytas Seimo posėdis dėl LRT pataisų. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Kaip šiuos įvykius mato užsienio valstybės? Koks Lietuvos įvaizdis yra kuriamas?
Bendrame kontekste mes turbūt smarkiai neišsiskiriame – panašių įtakų ir įtampų matome tiek Lenkijoje ar Estijoje, tiek, žinoma, Slovakijoje ar Vengrijoje, apie kurią visi esame ne kartą girdėję. Nesakyčiau, kad tarptautinis įvaizdis yra nuolatos akylai stebimas ar kad jis dabar radikaliai keistųsi, tačiau tam tikros įtampos yra akivaizdžios, ir užsienyje į jas atkreipiamas dėmesys.
Nemanau, kad šiuo metu patiriame kritinį lūžį, tačiau visa tai kuria tam tikrą nestabilumo įspūdį. Tai mums tikrai nepadeda, net jei mąstytume vien pragmatiškai. Pavyzdžiui, investuotojams svarbi ne tik mūsų geografinė padėtis šalia Rusijos ir Ukrainos, bet ir vidinė politinė situacija. Jei matoma, kad šalies viduje tvyro rimtos įtampos, mūsų patrauklumas investicijoms, suprantama, mažėja. Visgi ar tai iš esmės keičia mūsų valstybės įvaizdį? Sakyčiau, kol kas ne.
Parlamentarams svarstant įstatymo pataisas dėl LRT vadovo atleidimo tvarkos, tris dienas iš eilės tūkstančiai žmonių rinkosi į protestą prie laužų Nepriklausomybės aikštėje. Kaip vertinate šiuos protestus ir kokią reikšmę jie turi valstybei?
Vertinant ne tik patį protestą, bet ir visą šį konfliktą, manau, jis pirmiausia padeda mobilizuoti opozicijos rinkėjus. Taip pat įtarčiau, kad kol kas bent jau socialiniuose tinkluose aktyviai mobilizuojasi ir „Nemuno aušros“ elektoratas, reaguodamas į savo lyderių poziciją.
Daugiausia klausimų man kyla dėl socialdemokratų. Nors konkrečių duomenų neturiu, spėčiau, kad šioje istorijoje jie gaus mažiausiai politinių taškų. Jų rinkėjas yra nuosaikus, nėra stipriai politizuotas, tad abejoju, ar ši situacija juos skatina eiti į gatves palaikyti savo partijos. Susidaro įspūdis, kad konfliktas labiau telkia aktyvesnį kraštutinių pažiūrų elektoratą, o nuosaikesnius rinkėjus besitęsianti istorija po kurio laiko tiesiog ima erzinti. Tad socialdemokratų gaunama pridėtinė vertė čia labai abejotina.
Pats protestas reikšmingas ir tuo, kad Lietuva istoriškai nėra protestų kultūros šalies pavyzdys – mes esame gerokai pasyvesni už, tarkime, prancūzus. Tačiau pastarųjų dienų įvykiai keičia šį įvaizdį: matome daug į gatves išeinančių žmonių, o dėl to kinta ir pačios visuomenės mentalitetas. Šiuo atveju opozicija jaučiasi laimėjusi, o tai įgalina protesto balsą – parodo, kad verta išeiti į gatves ir taip galima kažką pasiekti. Ši satisfakcija tik augins protesto kultūrą ateityje.
Žvelgiant į bendrą Lietuvos kontekstą, toks pilietinis aktyvumas sveikintinas. Tikėtina, tai paskatins naujų kandidatų atsiradimą, galbūt kursis nauji judėjimai ar net kita kairioji partija. Šios pasekmės nebus matomos rytoj ar poryt, tačiau jos iš esmės keičia mūsų visuomenės sandarą, politinę kultūrą ir vertybes. Manau, kad šių protestų aidą girdėsime dar ilgai.
Protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio! Laužai prie Seimo“ trečia diena. ELTA / Oresto Gurevičiaus nuotrauka
Pirmadienį Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, bus steigiamas brigados dydžio karinis poligonas, o Tauragės poligono plotas bus padidintas dvigubai. Kuo poligonai yra svarbūs valstybei? Kodėl pasirinkti šie miestai?
Šis pasirinkimas turbūt yra sąlygotas kelių esminių priežasčių. Viena vertus, vienu atveju jau turime poligoną, kurį praplėsti yra paprasčiau nei kurti. Be to, Tauragė turi strateginę reikšmę dėl savo artumo Kaliningradui. Kita pasirinkta vieta taip pat yra strategiškai svarbi, nes ji sietina su Suvalkų koridoriumi. Kartu tai yra atokesnės vietovės, kuriose gyvena mažiau žmonių – juk karinė technika, judėjimas ir triukšmas neišvengiamai sukelia tam tikrų nepatogumų, tad renkantis vietas bandoma juos minimizuoti.
Jei žvelgtume plačiau, valstybiniu mastu, priežastys pirmiausia sietinos su bendru karinių pratybų poreikiu. Priimdami Vokietijos brigadą ir investuodami į gynybą, turime suprasti, kad infrastruktūra nėra tik pavieniai objektai – tai vientisa sistema. Šis tinklas reikalingas ne tik dėl veiksmingo vokiečių brigados integravimo, bet ir dėl mūsų pačių kariuomenės augimo bei mokymosi. Akivaizdu, būtent šios infrastruktūros dalies mums trūko, todėl ji plėtojama kaip didesnės gynybinės sistemos dalis. Manau, kad būtent tokiais kriterijais vadovaujantis ir buvo priimti šie sprendimai.
Gaižiūnų poligonas, 2025 m. rugpjūčio 1 d. ELTA nuotrauka
Pastarąjį kontrabandinių balionų iš Baltarusijos incidentą fiksavome gruodžio 6-ąją. Kaip vertinate hibridinių atakų intensyvumo sumažėjimą ir kokie veiksniai tam turėjo didžiausią įtaką?
Pradėkime nuo to, kad, jei kam nors dar kilo abejonių, ar šie procesai yra kontroliuojami, dabar matome – taip, jie kontroliuojami. Tai viena.
Kitas dalykas – akivaizdu, kad Lietuvos saugumo struktūros šiuo klausimu buvo kiek primigusios. Kalbu apie kontrabandos tinklus ir žmones. Dabar matome atitinkamus veiksmus: mūsų policija pradėjo aktyviau dirbti, gaudyti ir stebėti šiuos asmenis, o tai savaime mažina paskatas vykdyti nelegalią veiklą.
Balionais skraidinami kontrabandiniai rūkalai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos nuotrauka
Visgi didžiausią reikšmę tam tikriausiai turėjo JAV pažadai Baltarusijai ir žingsniai siekiant labiau integruoti ar reintegruoti ją į pasaulio rinką. Baltarusijos režimas į tai reaguoja. Žinome, kad ir Lietuva buvo išreiškusi panašaus pobūdžio pageidavimus amerikiečiams, o šie, tikėtina, perdavė juos Minskui su tam tikromis sąlygomis. Šių susitarimų rezultatus dabar ir matome.
Nemanau, kad tai buvo tik amerikiečių indėlis, tačiau jų išorinis vaidmuo šiame procese buvo esminis. Matėme, kad Lietuva bandė tvarkytis kitomis priemonėmis, tačiau jų rezultatai buvo riboti. Nors dabar situacija gerėja, grėsmės nereikėtų nuvertinti, nes viskas gali sugrįžti bet kurią akimirką. Visgi šį atokvėpį akivaizdžiai reikėtų sieti būtent su JAV ir Baltarusijos režimo susitarimais.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Autorius: Austina Pakalnytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
