„Miestelių renginiai yra gana profesionalūs, daug šiltesni“ – Lietuvos mažųjų kultūros sostinių seniūnai apie kultūrą regionuose

„Statusas miestelių seniūnams kelia dvejopus jausmus“, – sako Agluonėnų seniūnė L. Tučienė. Ji prisimena, kad praėjusiais metais paraiška nebuvo patvirtinta, o dabar tai vertina kaip gerą galimybę puoselėti Mažosios Lietuvos tradicijas. Panašios nuomonės laikosi ir Kurklių miestelio seniūnas A. Jurkus. Anot jo, tai puiki proga padaryti daug gerų darbų. Seniūnai pažymi, kad tauta be kultūros negali gyventi, o mažosios kultūros sostinės veikla ir renginiai suaktyvins bendruomenę, įtrauks įvairaus amžiaus grupes. youtube.com video

Seniūnai neigia mitus

Pritardami šiuo metu vykstančioms diskusijoms dėl kultūros ir protestams laidos dalyviai tikina, kad tauta negali gyventi be kultūros. Abu tvirtai atmeta dažną įsitikinimą, kad profesionali kultūra apeina mažuosius miestelius. Agluonėnų seniūnė L. Tučienė atkreipia dėmesį, kad kartais tenka girdėti pašaipų, kurios neatspindi realybės: „Mažų miestelių renginiai yra gana profesionalūs, daug šiltesni, jaukesni, pritraukia ne tik vietinius, bet ir aplinkinių kaimų, rajonų gyventojus.“ Kurklių seniūnas A. Jurkus priduria, kad į miestelį užsuka ir itin garsūs atlikėjai, pavyzdžiui, operos solistas Rafailas Karpis. Taigi mažų miestelių problema – ne kultūros (ir profesionaliosios) stygius, o susvetimėjimas. „Žmonės nebendraudami atšąla vieni nuo kitų“, – tęsia pašnekovas. Jo nuomone, tam įtakos turėjo ir tebeturi COVID-19 pandemija, nuotolinis darbas ir technologijos.  Kurklių miestelio seniūnas Algimantas Jurkus. Portalo „Anykšta.lt“ nuotrauka L. Tučienė paneigia ir kitą gana populiarų mitą, esą miesteliuose gyvena tik vyresni žmonės. Anaiptol – pasak seniūnės, į netoli Klaipėdos esančius Agluonėnus gyventi grįžta jaunimas. Pašnekovai vieningai sutaria, kad žmonėms reikia bendravimo, kurį skatina įvairios iniciatyvos. Štai, pavyzdžiui, Agluonėnų bendruomenę suburia aplinkos tvarkymo akcijos ar kalėdinio sodo puošimas. L. Tučienė skaičiuoja, kad jų metu kartu dirba, laiką leidžia, bendrauja prie laužo ar kitoje neformalioje aplinkoje daugiau nei šimtas žmonių.

Ne konkurencija, o bendradarbiavimas

Laidoje seniūnai teigia, kad maži miesteliai nekonkuruoja. Vietos bendruomenėms svarbu, kad būtų gera ir smagu, kad būtų bendrystė ir bendradarbiavimas. O kiek daug profesionalios kultūros pasieks mažas gyvenvietes – priklauso nuo finansavimo.  „Nuo finansavimo priklauso renginių kokybė ir skaičius“, – įsitikinusi L. Tučienė. Agluonėnų miestelio seniūnė Laima Tučienė. Portalo „Gargždai.lt“ nuotrauka Pašnekovai viliasi, kad pavyks sukviesti rėmėjus ir gyventojus finansiškai ir kitaip prisidėti prie renginių, išlaikyti aukštą jų kokybės kartelę ir sulaukti gausių lankytojų.  Nuo 2014 m. kasmet organizuojamame projekte Lietuvos mažosios kultūros sostinės vardą jau pelnė 90 šalies gyvenviečių. Šiuo konkursu skatinamas kaimo gyventojų kultūrinis aktyvumas ir kūrybingumas, plėtojama regionų kultūra, bendruomenių iniciatyvos ir kultūros paslaugų prieinamumas. Be minėtų miestelių, 2026 m. Lietuvos mažosios kultūros sostinės vardą pelnė Semeliškės (Elektrėnų r.), Skriaudžiai (Prienų r.) ir Tirkšliai (Mažeikių r.).  Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Autorius: Tomas Kemzūra

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama