L. Kojala: svarbiausias pastarųjų dienų derybų laimėjimas dėl Rusijos ir Ukrainos karo baigties – saugumo garantijos Ukrainai
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Po derybų V. Zelenskis pabrėžė, kad šalys laikosi skirtingų pozicijų teritoriniu klausimu, ir patikslino, jog per šias derybas JAV delegacija pateikė Rusijos poziciją ir nekėlė jokių reikalavimų Ukrainai.
Išsamiau įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas LINAS KOJALA.
youtube.com videoKaip vertinate praėjusį savaitgalį ir šios savaitės pradžioje vykusių derybų dėl Rusijos ir Ukrainos karo pabaigos bendrą lauką?
Verta pažymėti tris dalykus. Visų pirma yra proveržio svarstant saugumo garantijas Ukrainai. Jungtinės Valstijos dar visai neseniai atsisakydavo diskutuoti šiuo klausimu apie tiesioginį amerikiečių vaidmenį. Dabar pereita į etapą, kai JAV, atrodo, sutinka būti labai svarbia minėtų garantijų dalimi, netgi jas pavadinti kažkuo panašiu į NATO kolektyvinės gynybos 5-ojo straipsnio garantijas ir taip patvirtinti jas ne tik administracijos parašu, bet ir ratifikuojant Senate. Tai yra žingsnis į priekį linkme, kurios siekė Ukraina.
Kartu neišspręsta didelė problema. Nėra sutarimo dėl Donecko srities ateities. Ukrainos pozicija skiriasi nuo amerikiečių: ukrainiečiai norėtų įšaldyti esamą situaciją ir tęsti derybas nutraukus ugnį. O amerikiečiai, atrodo, reikalauja arba sako, kad ukrainiečiai turėtų atsitraukti iš tos Donecko dalies, kurią dabar teisėtai kontroliuoja Ukraina. Šiuo klausimu sutarimo nėra, ir akivaizdaus proveržio tikimybė čia atrodo menkesnė.
Trečias aspektas turbūt pats reikšmingiausias. Tai derybos tarp amerikiečių, europiečių ir ukrainiečių. Kremlius jose nedalyvauja, bet visais įmanomais būdais signalizuoja, kad savo maksimalistinių reikalavimų nekeičia – jie iš esmės atitinka Ukrainos kapituliaciją. Ukrainiečių, europiečių ir amerikiečių pasiektą susitarimą įgyvendinti praktiškai būtų labai sunku, nes agresorius su tomis nuostatomis veikiausiai nesutiktų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Berlynas, Vokietija, 2025 m. gruodžio 16 d. EPA-ELTA nuotrauka
JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Vašingtonas, JAV, gruodžio 16 d. EPA-ELTA nuotrauka
JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad Ukrainai neišvengiamai teks atiduoti teritorijų Rusijai, tačiau toks rezultatas Zelenskiui, kaip minėjote, nepriimtinas. O Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komanda pareiškė, kad, siekdama Rusijos karo Ukrainoje pabaigos, Prancūzija nori tvirtų saugumo garantijų Kyjivui prieš bet kokias diskusijas dėl teritorijų perleidimo Maskvai. Koks būtų jūsų komentaras?
Saugumo garantijos ir yra svarbiausios, nes bet kokį susitarimą reikėtų įgyvendinti praktiškai. Tai pirmas iššūkis. Taip pat reikia būti kiek įmanoma tikresniems, kad šis susitarimas nėra trumpalaikis, apimantis vos kelias dienas ar netgi trumpesnį laikotarpį, nes Rusija jį galėtų pažeisti vėl atakuodama Ukrainą ir neleisdama baigti karo.
Šia prasme saugumo įsipareigojimai ir garantijos yra esminė sąlyga, dėl kurios vyksta derybos ir, kaip minėjau, pastebimas proveržis bent jau diplomatiniame lygmenyje. Tačiau daugybė kitų klausimų išlieka neatsakyti.
Šia prasme saugumo įsipareigojimai ir garantijos yra esminė sąlyga, dėl kurios vyksta derybos ir, kaip minėjau, pastebimas proveržis bent jau diplomatiniame lygmenyje. Tačiau daugybė kitų klausimų išlieka neatsakyti, pavyzdžiui, kokiu būdu sąlygos bus pristatytos Kremliui ir kokių veiksmų bus imamasi, jeigu jos bus atmestos.
Kartoju visa tai dar kartą, nes panašaus pobūdžio derybos vyko šių metų pirmoje pusėje. Prisiminkime: amerikiečiai ir ukrainiečiai netgi buvo sutarę dėl paliaubų, kurios turėjo būti įgyvendintos tam, kad vyktų politinės derybos, bet Rusija, toliau atakuodama Ukrainą, tai atmetė, ir jokio proveržio pasiekti nepavyko. Tam tikra prasme matome, kas vyko ir anksčiau, bet dėl to procesas savaime netampa neprasmingas. Net jeigu dabar nepavyks susitarti arba susitarimas nebus įgyvendinamas praktiškai, vis dėlto diskutuojama dėl ilgalaikių Ukrainos saugumo parametrų, kurie išliks ir ateityje, kai galimybė susitarti bus šiek tiek realesnė.
Ir paskutinis dalykas: Ukraina supranta ir labai aiškiai komunikuoja, kad atsiimti visų dabar okupuotų teritorijų negalės, bet tai nereiškia, jog jos gali būti teisėtai pripažintos Rusijos dalimi. Ši raudona linija negali būti peržengiama, nes tai pademonstruotų, kad agresija gali baigtis sėkmingai ir agresorius gali pasiekti rezultatą, kuris perbraižytų Europos žemėlapį, o su tuo susitaikytų ir tarptautinė bendruomenė.
Antra, Ukrainai labai sunku kalbėti apie galimybę būti atitraukiamai nuo teritorijų, kurių agresorius neįstengė okupuoti daugiau nei dešimt metų. Taip Rusija nori pasiekti tikslą, kurio nesugebėjo įgyvendinti brutalios jėgos priemonėmis.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (dešinėje) paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną paskelbti paliaubas Ukrainoje per Kalėdas. Berlynas, Vokietija, gruodžio 15 d. EPA-ELTA nuotrauka
Paminėjote žodį „paliaubos“. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas viešai paragino Rusiją apsvarstyti Kalėdų paliaubas Ukrainoje, akcentuodamas humanitarinį aspektą. Jis išreiškė viltį, kad Rusija gal parodys šiek tiek žmogiškumo ir bent per Kalėdų laikotarpį paliks Ukrainos žmones ramybėje, sustabdydama kovas. Kaip manote, ar bus išgirstas Vokietijos kanclerio kvietimas?
Labai sunku įsivaizduoti paliaubas, kurios truktų kelias dienas. Rusija tą sėkmingai demonstruoja ne vieną mėnesį ir ne vienus metus. Galbūt šiuo žingsniu ne tikimasi, kad agresorius sutiks, bet mėginama pademonstruoti, jog Kremliaus kuriama iliuzija apie vertybes ir krikščionybę subliūkšta kiekvieną dieną, kai vykdoma agresija prieš užpultą valstybę, niokojami jos civiliniai objektai ir nusinešama daugybė gyvybių, ir tokiu būdu paneigti bet kokias Vladimiro Putino aliuzijas apie vertybinės politikos pagrindą.
Šis teiginys turbūt gali paneigti kai kuriose šalyse paplitusį ir nemažai palaikymo sulaukiantį naratyvą, neva Rusija yra tradicinių krikščioniškų vertybių gynėja.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Autorius: Jurga
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
