MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Naujienų, tiriamoji žurnalistika • 2025.12.30 16:00

M. Jurkynas: „Tikrai nematau jokio pavojaus Lietuvos žiniasklaidos laisvei, pavojaus užvaldyti LRT“

Bernardinai.lt
Bernardinai.lt

Turinį įkėlė

M. Jurkynas: „Tikrai nematau jokio pavojaus Lietuvos žiniasklaidos laisvei, pavojaus užvaldyti LRT“
Your browser does not support the audio element.

Šių skubotai teikiamų pataisų oponentai įspėja, kad jos kelia grėsmę LRT politiniam nepriklausomumui. Situacijos rimtumą pabrėžia ir tarptautinis dėmesys: Europos Komisija jau paprašė Lietuvos institucijų paaiškinimo, vertindama, ar siūlomi pakeitimai atitinka Europos žiniasklaidos laisvės akto nuostatus.

Tuo metu Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo bus tęsiamos žurnalistų ir kultūros darbuotojų protesto akcijos „Šalin rankas“ prieš siūlomus pakeitimus. Aikštė tampa ne tik protesto, bet ir gyva diskusijų bei transliacijų vieta: pradedant šiuo antradieniu čia bus pastatyta palapinė, iš kurios LRT Radijas visą dieną tiesiogiai transliuos laidas, atvirai aptardamas visuomeniniam transliuotojui kylančias grėsmes.

Dienraščiui „Bernardinai.lt“ situaciją komentuoja LRT tarybos pirmininkas MINDAUGAS JURKYNAS.

youtube.com video

Papasakokite visuomenei aiškiai ir suprantamai, kas vyksta dėl nacionalinio transliuotojo, Lietuvos radijo ir televizijos. Viešai kalbama, o ir neseniai vykusioje protesto akcijoje „Šalin rankas“ pabrėžiama, kad ji rengiama prieš politikų planus keisti LRT valdymą.

Trumpai drūtai tariant, vyksta teisėkūros procesas – Seimas skubos tvarka nori pakeisti LRT įstatymo dalį, kuri kalba apie LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką. Ankstesnė konservatorių, liberalų ir Laisvės partijos valdžia pakeitė LRT įstatymą. Jie įvedė naujas normas: atvirąjį balsavimą rinkimų metu, nuostatą, kad tarybos pirmininką galėtų išrinkti šeši nariai. Dabartinė valdžia bando koreguoti minėtas pataisas, grąžina slaptą balsavimą, anksčiau galiojusią dviejų trečdalių balsų daugumą. Ji pateikia kriterijus, suderintus su Europos žiniasklaidos laisvės aktu, su Europos Sąjungos teisėkūra.

Viešojoje erdvėje taip pat kalbama, kad tai puolimas prieš LRT. Jūs vadovaujate LRT tarybai – aukščiausiam LRT valdymo organui. Jeigu puolamas nacionalinis transliuotojas, kodėl taryba tuomet jo negina?

Norėčiau jus nuraminti ir pasakyti, kad visų pirma LRT taryba yra aiškiai išreiškusi savo poziciją ne vienu klausimu ir tam yra išleisti spaudos pranešimai. Gal jie kažkur pasimetė, tačiau buvo paskelbti nacionalinėje žiniasklaidoje.

Visų pirma taryba nepritarė tam, kad būtų įšaldytas LRT finansavimas. LRT taryba laikosi nuostatos, kad atleidimo atveju turėtų galioti du trečdaliai balsų – kvalifikuota dauguma, vyktų slaptas balsavimas, kad būtų suderinamumas su Europos Sąjungos teisėkūra. Taryba yra aiškiai išreiškusi šias nuostatas. Kiek Seimas į tai atsižvelgia – kitas dalykas.

Be to, taryba aiškiai pasisakė ir išleido pareiškimą, kad griežtai smerkia žurnalistų užgauliojimus, kabinėjimąsi ir visa kita. Tačiau jeigu vertinsime šį kontekstą plačiau, taryboje nėra nuomonės, kuri sakytų, kad žodžio laisvei gresia pavojus.

Mano manymu, atleidimo procedūra nėra nukreipta į kokį nors žiniasklaidos suvaržymą. Jeigu sakytume, kad žodžio laisvei kyla pavojus, tai turėtume matyti pasikeitimus teisinių sąlygų srityje. Tuomet LRT įstatyme turėtų nelikti nuostatų, kurie užtikrina politinį objektyvumą, politinį neutralumą, nuomonių įvairovę.

Jeigu pažiūrėsite į šį protestą, tai matysite, kad tarp visų žiniasklaidos priemonių paramą LRT atvirai išreiškė tik „Verslo žinios“, o kitos žiniasklaidos priemonės net žiniose tam neskyrė pakankamai dėmesio. Kita žiniasklaida neįžvelgė, kad čia yra pavojus žodžio laisvei, nereiškė solidarumo, nebuvo redakcinio ar kitokio palaikymo. Pavojus žodžio laisvei daugiau buvo transliuojamas pačioje LRT.

Protestas prie LR Prezidentūros Protestas prie LR Prezidentūros. Vilnius, 2025 m. gruodžio 16 d. Oresto Gurevičiaus / ELTA nuotrauka Rytinis Seimo posėdis Rytinis Seimo posėdis. Vilnius, 2025 m. gruodžio 16 d. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka

Neseniai Valstybės kontrolės auditas rado tam tikrų pažeidimų LRT veikloje, kad kažkas visai nepadaryta arba padaryta netinkamai. Kodėl LRT taryba dėl to neprisiima dalies atsakomybės? Ar vis dėlto prisiima? Juk ji atsakinga už visą LRT veiklą.

Valstybės kontrolė, atlikusi LRT auditą, pasakė, kad LRT organizacijos priežiūra iš tarybos pusės galėtų būti efektyvesnė, ir išskyrė keturias rekomendacijas. Mums reikia atlikti savianalizę, įsivertinti trūkstamas kompetencijas. Reikia papildyti dviejų tarybos komitetų sudėtį, patvirtinti priežiūros procedūras ir t. t. Šios pastabos yra daugiau procedūrinio pobūdžio.

Pagrindinės pastabos yra LRT administracijai už vykdytą veiklą, už įdarbinimą, už pirkimus iš vieno šaltinio, už autorių teisių panaudojimą. Noriu pabrėžti, kad LRT taryba prie šių klausimų grįš komitetuose. Gavus daugiau informacijos, bus galima geriau vertinti tai, ką Valstybės kontrolė nustatė. Tai yra ir sisteminiai pažeidimai, ir įstatymo neatitikimai. Kuo daugiau informacijos bus taryboje, tuo lengviau bus vertinti visą situaciją.

Dienraščio „Bernardinai.lt“ žiniomis, LRT darbuotojai renka parašus už LRT tarybos atsistatydinimą ir ketina šiandien prieš tarybos posėdį juos įteikti. Jeigu neklystu, esate minėjęs, kad tarybos atsistatydinimas in corpore (visos sudėties) yra teorinė galimybė, tačiau ji nebuvo svarstoma posėdžiuose. Tai gal ši aplinkybė paskatins jus tai padaryti?

Visos nuomonės, patarimai, pasiūlymai yra sveikintini, jie duoda pagrindą diskusijai. Esu minėjęs, jog in corpore reiškia, kad visi dvylika tarybos narių turėtų įteikti pareiškimus, perskaityti juos viešai. Tokia galimybė teoriškai galima. Gal ateityje ji bus panaudota.

Būtent LRT taryba yra buferis nuo politikų, nuo minios, nuo neigiamų įtakų. Kai atsistatydina taryba, ji savotiškai apnuogina pačią organizaciją, žurnalistus ir nevaldo jai patikėtų funkcijų. Kol nebūtų paskirti kiti nariai, tol nebūtų priimami sprendimai, nes pagal LRT įstatymą taryba yra aukščiausias kolegialus priežiūros ir valdymo organas.

Tarkime, šiandien taryba nusprendžia atsistatydinti. Pagal įstatymą kartu atsistatydintų ir generalinė direktorė, jos pavaduotojai. Ar klausimas būtų išspręstas?

Ne viskas taip paprasta. Visų pirma tam turi pritarti visi dvylika narių. Šioje situacijoje aš tuo suabejočiau. Man taip pat teko girdėti, kad taryba yra nepriklausomumo garantas. Žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius pasakė, kad LRT nepriklausomumo garantai yra du: neliečiamas finansavimas, kad LRT galėtų vykdyti savo įstatyme numatytą misiją, ir LRT taryba.

Būtent LRT taryba yra buferis nuo politikų, nuo minios, nuo neigiamų įtakų. Kai atsistatydina taryba, ji savotiškai apnuogina pačią organizaciją, žurnalistus ir nevaldo jai patikėtų funkcijų. Kol nebūtų paskirti kiti nariai, tol nebūtų priimami sprendimai, nes pagal LRT įstatymą taryba yra aukščiausias kolegialus priežiūros ir valdymo organas. Mes savo posėdžiuose turime priimti nutarimus arba apsvarstyti klausimus, teikti pavedimus administracijai. Taryba turi būti valdymo organas. Čia būtų tas pats, kaip ir atsistatydinus parlamentui – niekas neleistų įstatymų.

LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka

Nuo šiandien, antradienio, iš Nepriklausomybės aikštės tiesiogiai transliuojamos LRT Radijo laidos. Tai yra dalis žurnalistų ir kultūros darbuotojų organizuojamo tęstinio protesto „Šalin rankas“ prieš politikų planus keisti LRT valdymą. Kaip jūs vertinate šį žurnalistų ryžtą ir solidarumą? Palaikote jį?

Kaip ir sakiau, žurnalistų ryžtas kyla iš LRT. Esu minėjęs, kad bet kokios protesto akcijos vienaip ar kitaip aktualizuoja problemas, siūlo jų sprendimo būdus. Mes turėjome šeimų maršą, kultūrininkų mitingą, turėjome ūkininkų, mokytojų, LGBTQ+, LRT žurnalistų streikus. Demokratija yra sveikas dalykas. Bet reikia neužmiršti, kad bet kokie argumentai yra tik nuomonė. Nėra tiesos monopolio. Tai, ką daro protestuotojai, yra jų nuomonė.

Aš kai kuriems dalykams pritariu. Skubota teisėkūra niekada nėra gerai. Tačiau jeigu kalbėsime apie argumentus, tikrai nematau jokio pavojaus Lietuvos žiniasklaidos laisvei, pavojaus užvaldyti LRT. Kai operuojama tokiais argumentais, tikrai su tuo nesutinku.

Medijų rėmimo fondo logotipas Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Autorius: Jurga

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2026-01-16

(Ne)matomi: viešinam. Birutė Sabatauskaitė: mūsų valstybė yra neprieinama žmonėms su negalia

(Ne)matomi: viešinam. Birutė Sabatauskaitė: mūsų valstybė yra neprieinama žmonėms su negalia
2026-01-09

Augustė Rumbutytė: muziejus ar kultūros pažinimas neturi būti nuobodus

Augustė Rumbutytė: muziejus ar kultūros pažinimas neturi būti nuobodus
2026-01-07

Gausos šventė: ateina Onutė su šviežia duonute

Gausos šventė: ateina Onutė su šviežia duonute
2026-01-02

D. Antanaitis: „Geriausia karą užbaigti žodžiais, ne raketomis“

D. Antanaitis: „Geriausia karą užbaigti žodžiais, ne raketomis“
2026-01-02

Politologas I. Kalpokas žvelgia į 2025-uosius Lietuvos politikoje: „Politinė ištikimybė tampa svarbiau už kompetenciją“

Politologas I. Kalpokas žvelgia į 2025-uosius Lietuvos politikoje: „Politinė ištikimybė tampa svarbiau už kompetenciją“
Dalintis straipsniu
M. Jurkynas: „Tikrai nematau jokio pavojaus Lietuvos žiniasklaidos laisvei, pavojaus užvaldyti LRT“