Naujas poligonas Lazdijų rajone – ekspertai vertina teigiamai, merė žada diskusijas su gyventojais

Politologas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas EGIDIJUS VAREIKIS teigiamai vertina Valstybės gynimo tarybos sprendimą steigti poligoną Kapčiamiestyje.

„Lietuvoje nėra daug vietų, kur galėtų būti steigiamas poligonas. Ši vieta yra netoli Karaliaučiaus krašto, netoli Baltarusijos. Priešui ji jautri, tad pasirinkta tinkamai – priešas jaus tam tikrą nerimą, kad čia kažkas vyksta“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigia E. Vareikis.

Politologas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas Egidijus Vareikis. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras

Strateginę šios vietos svarbą teigiamai vertina ir karybos ekspertas, atsargos majoras DARIUS ANTANAITIS.

„Jeigu kiltų karinė grėsmė, iš anksto galėtume dislokuoti tiek savo, tiek sąjungininkų karius būtent šiame poligone, kur jie galėtų ruoštis galimam įsiveržimui į Lietuvą. Atgrasymo prasme sprendimas yra labai geras“, – komentuoja D. Antanaitis.

Valstybės gynimo taryba tvirtino, kad bus steigiamas brigados dydžio karinis poligonas.

„Kariuomenei reikalinga sąveika tarp dalinių ir padalinių. Vienas karys mūšio lauke nėra efektyvus. Brigados dydžio poligone maždaug trys ar daugiau batalionų, arba apie penkis tūkstančius karių, galės vienu metu treniruotis ir tarpusavyje sąveikauti: koordinuoti veiksmus, kartu planuoti ir vykdyti operacijas. Taip galėsime parengti visą brigadą ir tikrinti jos gebėjimą kovoti“, – nurodo karybos ekspertas.

VGT posėdyje taip pat nuspręsta išplėsti Tauragės poligoną į Jurbarko savivaldybę, dvigubai didinant jo plotą.

Gaižiūnų poligonas, 2025 m. rugpjūčio 1 d. ELTA nuotrauka

„Naujų poligonų steigimas ir jau esamų plėtra reiškia, kad didesnis skaičius žmonių, kurie tarnauja ar tarnaus Lietuvos kariuomenėje, bus geriau parengti. Jeigu kada nors kiltų karinė grėsmė, būtume pasiruošę. Poligonų reikia tam, kad kariniai veiksmai niekada neprasidėtų Lietuvos teritorijoje“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigia D. Antanaitis.

Tačiau Kapčiamiesčio seniūnijos gyventojai išreiškė nepritarimą karinio poligono kūrimui šalia esančioje girioje. Peticiją prieš karinio poligono steigimą pasirašė 1638 asmenys.

Gyventojai reikalauja, kad būtų ieškoma kitų galimų sprendimų, kurie nesukeltų tokios didelės ekologinės bei socialinės žalos, ir prašo aiškiai ir tiesiogiai su jais komunikuoti apie rengiamus planus ir sprendimus.

„Vietiniai gyventojai, kurių daugumos šaknys šiuose miško kaimeliuose jau mena ne vieną kartą, baiminasi būti iškelti iš savo gyvenamųjų vietų. Nors taikant žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymą už paimamą turtą turi būti teisingai atlyginama, jokia suma negalėtų kompensuoti tos moralinės žalos, kokia būtų padaryta ne tik tiems gyventojams, bet ir visam regionui“, – rašoma peticijoje.

Karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis. Karolinos Gudžiūnienės / ELTA nuotrauka

Politologas E. Vareikis tikina, kad visuomenei reikia susigyventi su šia mintimi, mat kalbama apie valstybės saugumą, ir šis klausimas yra labai svarbus.

Pasak karybos eksperto D. Antanaičio, tokia gyventojų reakcija visiškai natūrali, todėl valdžia turi ieškoti kompromisų ir diskutuoti su žmonėmis. „Tikriausiai ir aš pats nesijausčiau patenkintas, jeigu šalia mano gyvenamosios vietos atsirastų poligonas, kuriame ne tik būtų daug karinės technikos, bet ir kartais vyktų šaudymo pratybos. Tai natūralu. Jeigu atimame tam tikrą patogumą iš žmonių, gyvenančių šalia poligono, turime jiems tai kaip nors kompensuoti. Vis dėlto gyvename demokratinėje valstybėje, o valstybė pirmiausia yra žmonės“, – komentuoja jis.

Lazdijų rajono merė: „Diskusijos su gyventojais prasidės artimiausiu metu“

Anot Lazdijų rajono merės AUSMOS MIŠKINIENĖS, diskusijos su savivaldybės gyventojais bus rengiamos jau artimiausiu metu. Pasak jos, šiuo etapu, kai jau priimtas sprendimas, savivaldybė yra partneriai, strategiškai siekiantys, kad projektas būtų įgyvendintas.

„Visuomenė turi gauti konkrečius atsakymus ir aiškią informaciją, koks bus poligonas. Kai žmonės išgirs atsakymus į savo klausimus, manau, daugelis mitų, kurie šiuo metu sklando, bus paneigti, pavyzdžiui, apie masinius miškų kirtimus, apie tai, kad nebus kuriamos darbo vietos. Mano manymu, kai bus pateikta reali informacija, požiūris keisis“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja A. Miškinienė.

Vystomos karinės infrastruktūros Lietuvoje pristatymas Rūdninkuose. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka Vystomos karinės infrastruktūros Lietuvoje pristatymas Rūdninkuose. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka

Merės teigimu, diskusijos planuojamos kartu su Krašto apsaugos ministerijos ir kitų institucijų atstovais. „Šiuo metu tiksli data dar nėra galutinai patvirtinta, tačiau planuojama, kad susitikimas įvyks gruodžio 22 dieną“, – nurodo ji.

Kita vertus, Lazdijų rajono merė tvirtina, kad ir pati savivaldybė turi ribotai informacijos, tačiau aktuali informacija gyventojus pasieks, į visus klausimus bus atsakyta.

„Neabejoju, kad gyventojų balsas yra svarbus ir bus išgirstas. Visų bendras interesas rasti sprendimus. Tikiu, jų bus ieškoma visais įmanomais būdais, bus atsakyta į klausimus, pristatyta informacija, reali ir aktuali tiesa. Tai, manau, suteiks saugumo jausmą tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme visiems rajono gyventojams, pradedant Kapčiamiesčio seniūnija“, – įsitikinusi A. Miškinienė.

Poligono nauda savivaldybei ir žmonių nuogąstavimai

„Numatoma nauda akivaizdi – tai darbo vietos, infrastruktūros plėtra, keliai, apšvietimas. Taip pat stiprinama sveikatos apsaugos sritis, pritraukiamos investicijos. Nuolat rajone esantys kariai kuria ilgalaikę ekonominę naudą ir skatina vietos ekonomiką“, – nurodo Lazdijų rajono merė.

Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė. Mariaus Morkevičiaus / ELTA nuotrauka

Kalbėdama apie galimas rizikas, A. Miškinienė tikina, kad visi nuogąstavimai suprantami. „Artimiausiu metu bus įvertinta ir pateikta informacija, kiek konkrečiai namų ūkių ar valdų paliestų poligono teritorija, kokios galimos rizikos ir grėsmės. Natūralu, žmonės nerimauja dėl savo turto, jo vertės, dėl emocinio ryšio su gyvenamąja vieta, taip pat dėl galimo triukšmo, gamtos ir reljefo pokyčių. Tačiau šiuo metu dar per anksti teigti, kad poveikis bus vienoks ar kitoks“, – aiškina ji.

Pasak A. Miškinienės, specialistai konkrečiai atsakys į visus klausimus: pristatys teritorijos pobūdį, dydį, tai, kas joje bus plėtojama, kada viskas vyks.

„Mano manymu, jeigu poligonas bus sėkmingai vystomas – o aš tuo nuoširdžiai tikiu, – jis pritrauks investicijų ir naujų gyventojų. Tai suteiks realią, apčiuopiamą naudą rajonui, kuris, kaip ir daugelis regionų Lietuvoje, susiduria su neigiama demografine situacija. Šis projektas gali atverti daug naujų galimybių“, – pozityviai vertina Lazdijų rajono merė.

Kaip rašė BNS, spalio pradžioje Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Lietuvos savivaldybių asociacija susitarė dėl naudų savivaldybėms, kuriose veikia ar bus steigiami kariniai poligonai.

Naujam brigados dydžio kariniam poligonui vietos ieškoma Lietuvoje, nes siekiama sukurti nacionalinę diviziją, daugėja sąjungininkų karių, auga šauktinių skaičius ir rezervas, įsigyjama naujos karinės technikos.

Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Autorius: Inga Bartulevičiūtė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama