Ne į šiukšliadėžę: kaip pagarbiai atsisveikinti su močiutės rožiniu?

Dienraščio „Bernardinai.lt“ kalbinamas Berčiūnų Lietuvos Kankinių bažnyčios klebonas kunigas ALGIRDAS DAUKNYS sako pastebintis, kad tikintieji vis dažniau domisi teisingu atsisveikinimo su devocionalijomis (pamaldumą išreiškiantys religiniai daiktai – aut. past.) būdu.

„Daugelis atneša savo močiučių maldaknyges ar rožinius ir klausia, kur juos dėti“, – pasakoja dvasininkas.

Paprasčiausias atsakymas, anot dvasininko, telpa viename žodyje – sudeginti. Tačiau iš metalo ar plastmasės pagamintų daiktų deginti negalima, todėl juos geriausia užkasti prie namo pamatų ar tvoros.

„Svarbu pabrėžti, kad reikėtų sudeginti pagarbiai, ne kaip šiukšles“, – priduria kunigas A. Dauknys.

Sudegintų daiktų pelenus kunigas taip pat rekomenduoja užkasti prie namo pamatų, kaip nurodo senosios tradicijos.

Jeigu nėra galimybės deginti arba užkasti

Daugiabučiuose gyvenantys tikintieji ne visada gali pašventintą daiktą sudeginti arba užkasti. Tokiu atveju dvasininkas rekomenduoja pasitarti su vietos klebonu. Pasitaiko situacijų, kai nebereikalingus daiktus tikintieji atneša ir palieka prie bažnyčios durų. Anot kunigo A. Dauknio, toks elgesys nėra blogas, jeigu daroma ne su išmetimo, bet geranoriškumo mintimi. Svarbiausia, pašventinto daikto niekada nemesti į šiukšlių dėžę.

„Mesti į šiukšlinę galima tik šiukšles. Jeigu kryžius – tau šiukšlė, tai tada viską darai ant savo galvos...“ – įspėja jis.

Didelė pagarba ir dėmesys šventiems daiktams, kunigo teigimu, skiriami todėl, kad jie naudojami maldai ir yra įmelsti.

„Šie daiktai persunkti maldų, rūpesčio, vilčių, todėl su jais reikia elgtis pagarbiai, net jei kitiems žmonėms jie nėra reikšmingi“, – pasakoja dvasininkas.

Kai kurie tikintieji pašventintus daiktus nori užkasti ne paprastoje, bet sakralesnėje vietoje, pavyzdžiui, kapinėse. Kunigas A. Dauknys sako, kad tokį žmonių norą gali lemti jų jautrumas ir vietinės tradicijos, tačiau svarbiausia ne užkasimo vieta, o požiūris elgtis su šiais daiktais kaip su ženklais, kurie kupini artimųjų maldų, vilčių ir rūpesčio.

Maldai užtenka vieno rožinio

Svarbu atskirti tikrąjį pamaldumą nuo fetišizmo. Kai kurie tikintieji namuose kaupia dešimtis rožinių ir kryželių, nors maldai pakanka vieno. Kunigas A. Dauknys perspėja, kad ženklai neturėtų atitraukti dėmesio nuo Dievo.

„Maldai užtenka vieno rožinio, o ne keliolikos, tačiau tai nereiškia, kad reikia skubėti atsikratyti visų turimų devocionalijų. Priešingai – senosios maldaknygės, kantičkos turi ne tik dvasinę, bet ir istorine vertę. Kolekcionieriai netgi perka tokius daiktus. Kartais vertingiau tokį daiktą palikti garbiausioje namų vietoje arba padovanoti tam, kas jį naudos“, – pataria kunigas A. Dauknys.

Visgi jis atkreipia dėmesį, kad kai kurie daiktai gali būti įmelsti, todėl tokį daiktą dovanoti reikėtų atsakingai.

Šventųjų paveikslai namuose – tradicija, turinti prasmę

Kryžius ar šventojo paveikslas tikinčiojo namuose, primena kunigas A. Dauknys, yra ne tik estetinis elementas, bet ir kasdienis priminimas apie Dievo akivaizdą. Pašnekovas pastebi, kad rutinos ir pykčių akimirkomis toks ženklas gali žmogų sustabdyti, nuraminti ir priminti, kam iš tiesų priklauso mūsų gyvenimas.

„Jeigu ant sienų prisikabini tuštybių mugių, kokių nors balabaikų, geriau jau nuimk šalia kabančius šventus paveikslus. Kataliko namuose kryžius turėtų būti gražus, estetiškas ir kaboti garbingiausioje vietoje“, – teigia kunigas A. Dauknys.

Jis primena, kad anksčiau, Senojo Testamento laikais, vaizduoti Dievą buvo draudžiama, tačiau, kai Jėzus Kristus tapo žmogumi, atvaizdai įgavo naują prasmę. Paveikslai, kryželiai, rožiniai – ne magiškas objektas, o langai į transcendenciją, padedantys melstis.

Dvasininkas tikina, kad pagarbus elgesys su devocionalijomis yra pagarba ne daiktams, bet tam, ką jie reiškia – tai pagarba močiutės maldai, tėvo tikėjimui, tradicijoms, kurios nešė per gyvenimą šimtus lietuviškų kartų.

„Galbūt tai primena, kad šiame pragmatiškame pasaulyje vis dar yra dalykų, kurie nusipelno ko nors daugiau nei šiukšlių dėžės“, – sako kunigas A. Dauknys.

Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Autorius: Tomas Kemzūra

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama