V. Valentinavičius: „Kai galvojame, kad socialdemokratai pasiekė dugną, pasirodo, kad galima grimzti giliau“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Seimas ketvirtadienį priėmė 2026 metų valstybės biudžetą su rekordinėmis 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidomis gynybai, dosnesnėmis socialinėmis išmokomis, didesniais mokytojų, gydytojų, biudžetininkų ir kai kurių kitų sričių darbuotojų atlyginimais.
Dėl Minsko sulaikytų Lietuvos vilkikų trečiadienį surengta protesto akcija – Gedimino prospekte išsirikiavo apie 70 vilkikų. Dalyviai reikalavo konkretaus valdžios plano, kaip spręsti problemą ir išlaisvinti vilkikus, arba išmokėti kompensacijas.
Šiuos ir kitus besibaigiančios savaitės Lietuvos politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja apžvalgininkas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius VIRGIS VALENTINAVIČIUS.
Ketvirtadienį Seime pirmą balsavimo turą įveikė valdančiųjų inicijuotos pataisos dėl paprastesnio LRT generalinio direktoriaus atleidimo. Už tai balsavo ir premjerė, kuri prieš kelias dienas teigė, kad šios pataisos niekaip neapriboja žodžio laisvės. Kaip vertinate tokį sprendimą? Ar šios pataisos kelia riziką nepriklausomai žiniasklaidos veiklai?
Šios pataisos, be abejonės, kelia riziką ir gali padaryti didžiulę žalą spaudos laisvei Lietuvoje, o kartu – ir apskritai demokratijai.
Ketvirtadienio balsavimas parodė tikrąsias socialdemokratų intencijas. Kad premjerė vieną rytą kalba vienaip, o vakare – kitaip, nėra naujiena. Socialdemokratų frakcijoje buvo ir daugiau tokių žmonių, kurie tarsi pasisako už žodžio laisvę, bet kai reikia balsuoti – balsuoja už pataisas. Visa frakcija buvo surikiuota balsuoti taip, kaip reikia. Visi atskirų socialdemokratų bandymai vaizduoti meilę laisvai spaudai buvo nubraukti vienu paprastu partijos vadovų nurodymu.
Šios pataisos palengvina LRT direktorės atleidimą – suteikiamas toks pagrindas kaip „už pareigų nevykdymą“ ar „dėl nepatvirtintos ataskaitos“, o tai faktiškai leidžia tarybai nušalinti vadovę bet kada, vos tik užsinorės.
Akivaizdu, LRT taryba ir jos vadovas neslepia, kad jų strateginis tikslas – atleisti Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę. Tam ruošiamasi kartu su jėgomis Prezidentūroje ir Seime, o pirmas žingsnis buvo tarybos pirmininko inicijuotas politinio neutralumo auditas LRT programose. Taip iš esmės kuriamas įrankis programoms cenzūruoti, leidžiantis nurodinėti, ką galima kviesti kalbinti, kokių tonu kalbinti ir panašiai.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Dar viena šios temos viršūnė yra vakarykštis Jono Staselio, Turinio komisijos pirmininko prie LRT tarybos, laiškas LRT vadovybei, kuriame buvo prašoma paaiškinti, kaip gimė protesto formos, kurias dabar naudoja LRT žurnalistai eteryje – tiek radijuje, tiek televizijoje: tylos pauzės, protesto simbolių demonstravimas ir panašiai. Neslepiamas bandymas cenzūruoti, bauginti ir užslopinti protestą.
Tokie veiksmai Seime pasitvirtino kaip ilgalaikis politinis planas užvaldyti nacionalinį transliuotoją, o jo vykdytojai – Prezidentūra, valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė ir jungtinės socialdemokratų bei „Nemuno aušros“ pajėgos Seime. Tai yra vienareikšmiškai organizuotas veikimas.
Ši veikla programuoja ilgalaikį konfliktą, o Garbačiauskaitė-Budrienė greičiausiai bus nušalinta. Tačiau kyla klausimas: kas bus kitas LRT vadovas? Turint galvoje dabartinės tarybos sudėtį, galima tikėtis visko. Tai gali būti Frederikas Jansonas. O kodėl ne Rūta Janutienė? Juk ji ir visa užribio žiniasklaida su keiksmų jūra socialiniuose tinkluose entuziastingai palaiko LRT tarybos ir socialdemokratų veiksmus.
Vilniuje antradienį vyko protestas prieš grėsmę žiniasklaidos laisvei ir valdančiųjų inicijuotas LRT įstatymo pataisas. Kokia šio protesto reikšmė Lietuvai? Ar protestuojantieji gali tikėtis ką nors pasiekti?
Protestas buvo įspūdingas. Tą patvirtina ir skaičiai – įvyko didžiausias protestas per pastaruosius penkiolika metų. Faktas, kad žmonės susirinko nuoširdžiai ginti spaudos laisvės ir jos likimo, rodo: gyventojams tai labai rūpi, o pasipiktinimas situacija visuomenėje sklinda.
Protestas Vilniuje prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos prieš grėsmę žiniasklaidos laisvei ir valdančiųjų inicijuotas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas 2025 m. gruodžio 9 d. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Seimas ketvirtadienį priėmė 2026 metų valstybės biudžetą. Opozicijos teigimu, nors biudžeto atsirado „Nemuno aušros“ projektams, jo neliko nei pareigūnams, nei kultūrai. Kaip vertinate biudžeto paskirstymą? Ar prioritetai sudėlioti teisingai?
Vienintelis teisingas prioritetas biudžete – gynybos išlaidos. Šį tikslą Vyriausybė pasiekė dėl geopolitinės situacijos ir prezidento įsipareigojimų, tačiau viena geriausių iš ministrų – Dovilė Šakelienė – prarado postą. Visa kita – nekompetentingumo fiesta. Finansų ministras ne visada žino, ką kalba kiti ministrai, o premjerė nuolat painiojasi. Likusi biudžeto dalis – mechaniškas pinigų sukratymas ir priešų baudimas, ypač mažinant finansavimą Medijų rėmimo fondui ir kultūrai.
Seimo posėdyje. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Trečiadienį Vilniuje vyko protesto akcija dėl Baltarusijoje sulaikytų Lietuvos vilkikų. Proteste buvo paskelbta peticija, kuria valdžios atstovų yra reikalaujama per 72 valandas paskelbti konkretų veiksmų planą, kaip spręsti problemą ir išlaisvinti vilkikus, arba išmokėti kompensacijas. Premjerė pabrėžė, kad nesvarstoma nei skirti kompensacijas, nei įvesti ribojimus vilkikams važiuoti į Baltarusiją. Ką ši situacija sako apie Vyriausybės krizinių situacijų valdymą? Kiek buvo realu įvykdyti protestuotojų prašymą?
Protestuotojai – asociacija „Linava“ – visada buvo suinteresuoti patirti kuo mažiau sankcijų Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu ir kuo plačiau atverti vartus savo sunkvežimiams. Ši įmonių bendrovė iš esmės be Rytų erdvės negali egzistuoti, nes dauguma pervežėjų nemoka dirbti Vakarų rinkose.
Tad tai yra būtent tokių verslininkų protestas. Aišku, jie turi teisę pykti dėl Vyriausybės ir Ruginienės nekompetentingumo, kai siena uždaryta nepasiruošus ir neištraukus vilkikų, bet kyla klausimas: kiek tų vilkikų pavyktų ištraukti, jeigu ir būtų duota savaitė? Daugelis žmonių, kurie veža krovinius į Baltarusiją ir Rusiją, nevertina rimtai nei Lietuvos politikos šių valstybių atžvilgiu, nei pačių sankcijų.
Nemanau, kad Lietuva yra ką nors skolinga šiems pervežėjams. Nemanau, kad pervežėjų protestai gali turėti bent kiek didesnį visuomeninį atgarsį. Šitame proteste, skirtingai nuo protesto prieš dieną, dalyvavo tik vairuotojai, „Linavos“ atstovai, giminės ir artimieji. Tai buvo šimto žmonių būrelis.
„Linavos“ protestas yra vienos interesų grupės bandymas kažką išsimušti iš Vyriausybės, bet aš, kaip mokesčių mokėtojas, nenorėčiau, kad jų problemos būtų sprendžiamos mano sumokėtų mokesčių sąskaita.
Krovinių vežėjų protestas. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Vyriausybė dėl kontrabandinių balionų antradienį visoje šalyje paskelbė ekstremaliąją situaciją. Kaip tai keičia Lietuvos valstybės saugumo padėtį? Kas keičiasi valstybės gyventojams?
Nežinau atsakymo į šitą klausimą. Jeigu ką nors ir keičia, man nežinoma, kaip. Ir tai dar kartą parodo, kad beveik visi žingsniai, kuriuos Vyriausybė daro dėl balionų, yra atsitiktiniai, neracionalūs ir nekompetentingi. Iki šiol nematome aiškaus plano, kaip bus įveikta ši krizė.
Mano galva, apskritai strategija, kuria giriasi prezidentas, kad buvo įtraukti sąjungininkai, yra klaidinga. Nemanau, kad tai yra proga kreiptis į sąjungininkus pagalbos, nepabandžius su klausimu susitvarkyti patiems. Juokinga: būrelis balionų skrenda virš Lietuvos, o mes negalime su tuo patys susitvarkyti ir kreipiamės kone į NATO.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Kai atidarė sieną, nes „padėtis normalizavosi“, prezidentas vieną dieną pasakė: „Baltarusija pajuto mūsų sąjungininkų jėgą.“ Supraskite, mes pasiskundėme amerikiečiams, ir jie padarė tvarką. Jau artimiausią naktį vėl gavome balionų porciją ir iki dabar gauname jų nuolat.
Šios problemos sprendimai yra Lietuvoje. Pirmiausia reikalinga valia veikti, sutelkti žmones, institucijas, policijos ir kariuomenės pajėgas. Galbūt paskelbta ekstremalioji situacija padės tai geriau padaryti, bet kol kas visa Vyriausybė veikia taip, kad nesuprantame, ką ji daro ir kokie jos tikslai. O tai tiesiog pratęsia bendrą nekompetentingumo, neryžtingumo ir trypčiojimo vietoje siužetą.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Dar viena šios temos viršūnė yra vakarykštis Jono Staselio, Turinio komisijos pirmininko prie LRT tarybos, laiškas LRT vadovybei, kuriame buvo prašoma paaiškinti, kaip gimė protesto formos, kurias dabar naudoja LRT žurnalistai eteryje – tiek radijuje, tiek televizijoje: tylos pauzės, protesto simbolių demonstravimas ir panašiai. Neslepiamas bandymas cenzūruoti, bauginti ir užslopinti protestą.
Tokie veiksmai Seime pasitvirtino kaip ilgalaikis politinis planas užvaldyti nacionalinį transliuotoją, o jo vykdytojai – Prezidentūra, valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė ir jungtinės socialdemokratų bei „Nemuno aušros“ pajėgos Seime. Tai yra vienareikšmiškai organizuotas veikimas.
Ši veikla programuoja ilgalaikį konfliktą, o Garbačiauskaitė-Budrienė greičiausiai bus nušalinta. Tačiau kyla klausimas: kas bus kitas LRT vadovas? Turint galvoje dabartinės tarybos sudėtį, galima tikėtis visko. Tai gali būti Frederikas Jansonas. O kodėl ne Rūta Janutienė? Juk ji ir visa užribio žiniasklaida su keiksmų jūra socialiniuose tinkluose entuziastingai palaiko LRT tarybos ir socialdemokratų veiksmus.
Vilniuje antradienį vyko protestas prieš grėsmę žiniasklaidos laisvei ir valdančiųjų inicijuotas LRT įstatymo pataisas. Kokia šio protesto reikšmė Lietuvai? Ar protestuojantieji gali tikėtis ką nors pasiekti?
Protestas buvo įspūdingas. Tą patvirtina ir skaičiai – įvyko didžiausias protestas per pastaruosius penkiolika metų. Faktas, kad žmonės susirinko nuoširdžiai ginti spaudos laisvės ir jos likimo, rodo: gyventojams tai labai rūpi, o pasipiktinimas situacija visuomenėje sklinda.
Akivaizdu, patys socialdemokratai į protestą numoja ranka. Iš jų girdisi tokios ir panašios replikos: „čia opozicijos išmislas“, „tai Vilniaus burbulas“. Tačiau proteste dalyvavo tikrai ne vien opozicijos atstovai, o politikai ten sudarė mažumą. Kilo platus visuomenę apimantis nepasitenkinimas, kurio išraiška tapo šis mitingas.Akivaizdu, patys socialdemokratai į protestą numoja ranka. Iš jų girdisi tokios ir panašios replikos: „čia opozicijos išmislas“, „tai Vilniaus burbulas“. Tačiau proteste dalyvavo tikrai ne vien opozicijos atstovai, o politikai ten sudarė mažumą. Kilo platus visuomenę apimantis nepasitenkinimas, kurio išraiška tapo šis mitingas. Manau, socialdemokratai daro didelę klaidą manydami, kad tai nepaveiks jų rinkėjų ir reitingų. Tą pačią klaidą daro ir prezidentas. Paveiks ir jau veikia – reitingai krenta. Socialdemokratai nuosekliai juda žemyn, pradedant Vilija Blinkevičiūte, tęsiant Gintauto Palucko krize, Inga Ruginiene, balionų krize, o dabar – ir LRT. O prezidentui Gitanui Nausėdai, kaip šios koalicijos krikštatėviui, tenka „garbė“ reitinguose kristi kartu su valdančiąja dauguma. Ir kas kartą, kai galvojame, kad socialdemokratai pasiekė dugną, pasirodo, yra dar vienas dumblo sluoksnis ir galima grimzti giliau. Pasirinkti dabartinę LRT, kuri yra ne tik profesionaliausia žiniasklaidos grupė tarp televizijų bei radijo stočių, bet ir visuomenės nuosavybė, savo priešu yra ne tik nekompetentinga, bet ir labai kvaila iniciatyva.
Protestas Vilniuje prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos prieš grėsmę žiniasklaidos laisvei ir valdančiųjų inicijuotas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas 2025 m. gruodžio 9 d. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Seimas ketvirtadienį priėmė 2026 metų valstybės biudžetą. Opozicijos teigimu, nors biudžeto atsirado „Nemuno aušros“ projektams, jo neliko nei pareigūnams, nei kultūrai. Kaip vertinate biudžeto paskirstymą? Ar prioritetai sudėlioti teisingai?
Vienintelis teisingas prioritetas biudžete – gynybos išlaidos. Šį tikslą Vyriausybė pasiekė dėl geopolitinės situacijos ir prezidento įsipareigojimų, tačiau viena geriausių iš ministrų – Dovilė Šakelienė – prarado postą. Visa kita – nekompetentingumo fiesta. Finansų ministras ne visada žino, ką kalba kiti ministrai, o premjerė nuolat painiojasi. Likusi biudžeto dalis – mechaniškas pinigų sukratymas ir priešų baudimas, ypač mažinant finansavimą Medijų rėmimo fondui ir kultūrai.
Šis biudžeto svarstymas parodė, kad socialdemokratų ryšiai su Remigijumi Žemaitaičiu yra tvirti, o kalbos apie koalicijos subyrėjimą buvo paprasčiausia dūmų uždanga.Šis biudžeto svarstymas parodė, kad socialdemokratų ryšiai su Remigijumi Žemaitaičiu yra tvirti, o kalbos apie koalicijos subyrėjimą buvo paprasčiausia dūmų uždanga. Akivaizdu, socialdemokratai – tiek Mindaugas Sinkevičius, tiek Inga Ruginienė – kuo puikiausiai sutaria su Žemaitaičiu, tai rodo biudžeto balsavimo rezultatas. Jie sutaria, nes jų santykiai turi ilgalaikį pagrindą: išpažįsta tas pačias vertybes, tą pačią ideologiją, o jų rinkėjas yra beveik tas pats. Šie žmonės ilgisi sovietinės praeities, yra prorusiški, o jų energiją palaiko neapykanta konservatoriams ir liberalams. Tai slaptas politinės meilės romanas, uoliai dangstomas nuo visuomenės. Socialdemokratai Seime draugų daugiau nemato. Šitas romanas buvo užprogramuotas Vyriausybės programoje nuo pat pradžių, visi perspėjimai dėl Žemaitaičio antisemitizmo ir radikalumo buvo lengvai atmesti, o įrašytas įsipareigojimas kovoti su antisemitizmu, turint tokį partnerį, yra visiška demagogija ir melas. Tai kokie čia klausimai? Šitas romanas truks iki kitų rinkimų.
Seimo posėdyje. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Trečiadienį Vilniuje vyko protesto akcija dėl Baltarusijoje sulaikytų Lietuvos vilkikų. Proteste buvo paskelbta peticija, kuria valdžios atstovų yra reikalaujama per 72 valandas paskelbti konkretų veiksmų planą, kaip spręsti problemą ir išlaisvinti vilkikus, arba išmokėti kompensacijas. Premjerė pabrėžė, kad nesvarstoma nei skirti kompensacijas, nei įvesti ribojimus vilkikams važiuoti į Baltarusiją. Ką ši situacija sako apie Vyriausybės krizinių situacijų valdymą? Kiek buvo realu įvykdyti protestuotojų prašymą?
Protestuotojai – asociacija „Linava“ – visada buvo suinteresuoti patirti kuo mažiau sankcijų Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu ir kuo plačiau atverti vartus savo sunkvežimiams. Ši įmonių bendrovė iš esmės be Rytų erdvės negali egzistuoti, nes dauguma pervežėjų nemoka dirbti Vakarų rinkose.
Tad tai yra būtent tokių verslininkų protestas. Aišku, jie turi teisę pykti dėl Vyriausybės ir Ruginienės nekompetentingumo, kai siena uždaryta nepasiruošus ir neištraukus vilkikų, bet kyla klausimas: kiek tų vilkikų pavyktų ištraukti, jeigu ir būtų duota savaitė? Daugelis žmonių, kurie veža krovinius į Baltarusiją ir Rusiją, nevertina rimtai nei Lietuvos politikos šių valstybių atžvilgiu, nei pačių sankcijų.
Nemanau, kad Lietuva yra ką nors skolinga šiems pervežėjams. Nemanau, kad pervežėjų protestai gali turėti bent kiek didesnį visuomeninį atgarsį. Šitame proteste, skirtingai nuo protesto prieš dieną, dalyvavo tik vairuotojai, „Linavos“ atstovai, giminės ir artimieji. Tai buvo šimto žmonių būrelis.
„Linavos“ protestas yra vienos interesų grupės bandymas kažką išsimušti iš Vyriausybės, bet aš, kaip mokesčių mokėtojas, nenorėčiau, kad jų problemos būtų sprendžiamos mano sumokėtų mokesčių sąskaita.
Krovinių vežėjų protestas. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Vyriausybė dėl kontrabandinių balionų antradienį visoje šalyje paskelbė ekstremaliąją situaciją. Kaip tai keičia Lietuvos valstybės saugumo padėtį? Kas keičiasi valstybės gyventojams?
Nežinau atsakymo į šitą klausimą. Jeigu ką nors ir keičia, man nežinoma, kaip. Ir tai dar kartą parodo, kad beveik visi žingsniai, kuriuos Vyriausybė daro dėl balionų, yra atsitiktiniai, neracionalūs ir nekompetentingi. Iki šiol nematome aiškaus plano, kaip bus įveikta ši krizė.
Mano galva, apskritai strategija, kuria giriasi prezidentas, kad buvo įtraukti sąjungininkai, yra klaidinga. Nemanau, kad tai yra proga kreiptis į sąjungininkus pagalbos, nepabandžius su klausimu susitvarkyti patiems. Juokinga: būrelis balionų skrenda virš Lietuvos, o mes negalime su tuo patys susitvarkyti ir kreipiamės kone į NATO.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Kai atidarė sieną, nes „padėtis normalizavosi“, prezidentas vieną dieną pasakė: „Baltarusija pajuto mūsų sąjungininkų jėgą.“ Supraskite, mes pasiskundėme amerikiečiams, ir jie padarė tvarką. Jau artimiausią naktį vėl gavome balionų porciją ir iki dabar gauname jų nuolat.
Šios problemos sprendimai yra Lietuvoje. Pirmiausia reikalinga valia veikti, sutelkti žmones, institucijas, policijos ir kariuomenės pajėgas. Galbūt paskelbta ekstremalioji situacija padės tai geriau padaryti, bet kol kas visa Vyriausybė veikia taip, kad nesuprantame, ką ji daro ir kokie jos tikslai. O tai tiesiog pratęsia bendrą nekompetentingumo, neryžtingumo ir trypčiojimo vietoje siužetą.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Autorius: Austina Pakalnytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
