Žiniasklaida Europoje: prarastas pasitikėjimas, žurnalistų persekiojimai ir streikai

Lenkijos nacionalinis transliuotojas, paveiktas ir cenzūruojamas buvusios valdančiosios partijos, vis dar bando susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą. Vengrijos nepriklausoma žiniasklaida stengiasi atlaikyti valdžios spaudimą, griežtą reguliavimą, išsaugoti žurnalistų nepriklausomumą ir sukurti atsvarą politikų užvaldytam visuomeniniam transliuotojui. Lapkričio 28-ąją Italijos miestuose ir miesteliuose vyko žurnalistų streikas, kuris suvienijo ne tik nacionalinį transliuotoją ir didžiąsias žiniasklaidos priemones, bet ir regioninę žiniasklaidą.

Sugriautas pasitikėjimas TVP

Sakartvele, Moldovoje, Vengrijoje ir Slovakijoje nacionalinio transliuotojo užvaldymo tendencijos yra smarkiai pažengusios. O susirūpinimą dėl pavojaus LRT nepriklausomumui išreiškė Europos Taryba. Kaimyninėje Lenkijoje nacionalinis transliuotojas taip pat susidūrė su iššūkiais, politiniu spaudimu ir cenzūra. Lenkijos televizija (TVP), nacionalinis transliuotojas, anot vertėjo, rašytojo, žurnalisto ir publicisto NIKODEMO SZCZYGŁOWSKIO, prieš tai valdžioje buvusios dešiniosios koalicijos partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) paverstas „partinės propagandos tūba su nuleidžiama iš viršaus pasaulėžiūra“. Vertėjas, rašytojas, žurnalistas ir publicistas Nikodemas Szczygłowskis. „Honorary Ambassadors Lviv“ nuotrauka „Būtų sunku kalbėti apie to laikotarpio kažin kokią žurnalistikos kokybę TVP, nebent kalbame apie Rusijos propagandinei žiniasklaidai įprastus standartus ir jos „kokybę“, nes tam tikra prasme, be abejo, tai daroma „kokybiškai“. Taip pat būtina pasakyti, kad valdančiųjų skleidžiamas naratyvas dažnai buvo itin primityvaus pobūdžio, orientuotas į mažiau išsilavinusį ir ne itin reiklų vartotoją, esą žinia turi būti aiški, paprasta ir nepaliekanti jokių abejonių, kas yra blogai, o kas gerai, nes tariamai atspindi visos tautos interesus“, – sako N. Szczygłowskis. Pasak žurnalisto, nacionalinis transliuotojas Lenkijoje prisidėjo prie visuomenės skaldymo ir gilino vidinę poliarizaciją pagal tai, kad „tie, kurie nepalaiko vyriausybės pasaulėžiūros ir (ar) vykdomos politikos, esą netikri lenkai arba iš viso nėra lenkai“.

Profesine prasme TVP vis dar lieka žemiau to lygio, kuris buvo iki politinio įsikišimo. Blogiausia, kad pasitikėjimas visuomeniniu transliuotoju taip ir nesugrįžo.

„O pasekmės buvo ir tebėra liūdnos. Po 2023-iųjų spalio rinkimų viena esminių užduočių buvo grąžinti visuomeninį transliuotoją visuomenei ir atgauti pasitikėjimą juo. Dabar, praėjus dvejiems metams, galima konstatuoti, kad tai ne visiškai pavyko“, – nurodo pašnekovas. „Profesine prasme TVP vis dar lieka žemiau to lygio, kuris buvo iki politinio įsikišimo. Blogiausia, kad pasitikėjimas visuomeniniu transliuotoju taip ir nesugrįžo. Dalis vartotojų, kurie nusisuko nuo TVP PiS valdymo metais, tiesiog pakeitė savo informacinius įpročius ir prie TVP grįžti nemato poreikio, kitiems liko nepasitikėjimo jausmas, nes jei vieną kartą galima paveikti visuomeninį transliuotoją taip, kad jis transliuotų vien valdančiajai partijai ideologiškai tinkančią informaciją, tai kodėl negalima to padaryti ir vėl?“ – tęsia žurnalistas. EPA-ELTA nuotrauka

TVP finansavimas

Lenkijos nacionalinio transliuotojo finansavimą geriausia aptarti pateikus skaičius, kuriuos būtų įdomu palyginti su LRT biudžetu. 2022-aisiais – paskutiniais metais iki pastarųjų rinkimų, kurie atnešė dabartinę vyriausybę, – TVP biudžetas, remiantis NIK (Lenkijos aukščiausioji audito institucija) ataskaita, sudarė apie 3,4 mlrd. PLN. Ataskaita rodo, kad 2021–2022 m. pajamos iš abonento mokesčio (kuris yra privalomas namų ūkiams) sudarė daugiau kaip 60 proc. televizijos pardavimo pajamų. „2023 metais padėtis buvo ne ką kuklesnė – baigiant tvirtinti biudžetą, ankstesnis Seimas vietoj anksčiau pažadėtų 2 mlrd. PLN kompensacijoms už prarastas licencijos mokesčio pajamas 2023 m. nusprendė didinti finansavimą viešosioms žiniasklaidos priemonėms dar papildomai 700 mln. PLN. Ataskaita atskleidžia ir gausius pažeidimus, be kita ko, licencijų įsigijimą pažeidžiant taisykles, pažeidimus sudarant civilines sutartis ir interesų konfliktus, kurie galėjo lemti korupciją“, – aiškina N. Szczygłowskis. Partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jarosławas Kaczyńskis. EPA-ELTA nuotrauka 2024 m. TVP gavo 1,76 mlrd. PLN viešųjų lėšų iš licencijos mokesčio ir Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos subsidijų, t. y. 900 mln. PLN mažiau nei 2023-iaisiais. Tuo pat metu dėl efektyvesnio valdymo modelio bendrovės veiklos sąnaudos 2024-aisiais sudarė 565 mln. PLN mažiau nei praėjusiais metais. „Galima teigti, kad TVP veikla Lenkijoje tapo efektyvesnė, jei kalbame apie finansus ir valdymo modelį. Tačiau svarbiausia, kad TVP atsikratė valdančiosios partijos vadinamosios sinekūros įvaizdžio – kai valdyboje ir svarbiausiuose postuose buvo įdarbinami lojalūs partijos draugai ir jiems skiriami itin dosnūs atlyginimai, neatsižvelgiant į jokias jų kompetencijas, patirtį bei žinias. Šis modelis, regis, dabar yra pavyzdys vienam iš valdančiosios koalicijos partnerių ir Lietuvoje“, – teigia pašnekovas.

Tad neverta apsigauti: niekas niekur nėra apsaugotas nuo populizmo įsigalėjimo savo šalyje ir viso to pasekmių.

Paklaustas, ar tarptautiškumas gali sustabdyti nacionalinio transliuotojo politizavimo procesus, N. Szczygłowskis tikina, kad iškilusias problemas būtina viešinti, o ar tai padės spręsti problemas – priklauso ir nuo pačios šalies, jos svorio tarptautinėje arenoje. „Daug kas priklauso ir nuo kaimynų. Sakartvelo padėtis itin nepavydėtina, Lietuvos situacija tikrai daug geresnė. Tačiau tai savo ruožtu suteikia ir netikrą saugumo jausmą. Pažvelkite į Vengriją, kurioje ne tik viešasis transliuotojas, bet ir nepriklausoma žiniasklaida beveik neegzistuoja, o ta likusi cenzūruoja pati save. Visa tai vyksta Europos Sąjungos ir NATO šalyje. Tad neverta apsigauti: niekas niekur nėra apsaugotas nuo populizmo įsigalėjimo savo šalyje ir viso to pasekmių“, – tvirtina žurnalistas.

„Vengrijos viešasis transliuotojas veikia kaip vyriausybės propagandos mašina“

Corvino universiteto Budapešte docentė, žurnalistė ir medijų tyrėja dr. ÁGNES URBÁN pasakoja, kad būtent Vengrijos visuomeninio transliuotojo užvaldymą lėmė keli etapai. „Pagrindiniai etapai šie: pasitraukė tarptautiniai investuotojai, tuomet Vengrijos politiniai investuotojai perėmė žiniasklaidos bendroves, taip buvo nuolat iškraipoma rinka. Tiesa, valstybinę paramą gaudavo būtent provyriausybinė žiniasklaida (ypač per valstybinę reklamą). Žinoma, buvo ir yra ribojama nepriklausomų žurnalistų galimybė gauti informaciją“, – teigia tyrėja. Corvino universiteto Budapešte docentė, žurnalistė ir medijų tyrėja dr. Ágnes Urbán. Corvino universiteto nuotrauka Ji prideda, kad šiandien Vengrijos viešasis transliuotojas veikia kaip vyriausybės propagandos mašina ir yra visiškai kontroliuojamas valdančiosios partijos: „Apie bet kokią nepriklausomybę kalbėti nėra pagrindo.“ Žurnalistės teigimu, vietinė žiniasklaidos rinka dar labiau pažeidžiama nei nacionalinė, o nepriklausomos vietinės interneto žiniasklaidos priemonės egzistuoja tik keliuose, dažniausiai didesniuose universitetų miestuose. Anot Á. Urbán, Vengrijoje žurnalistai vis dar patiria spaudimą. „Egzistuoja įvairios spaudimo formos, pavyzdžiui, šmeižto kampanijos prieš nepriklausomus žurnalistus, jie negali gauti informacijos iš vyriausybės politikų ar valstybinių institucijų. Apie žurnalistų stebėjimą, tokį, dėl kurio kilo skandalas su „Pegasus“, dabar informacijos neturime“, – sako ji. Vengrijoje naudojantis „Pegasus“ šnipinėjimo programa buvo stebimi žurnalistai, teisininkai, žmogaus teisių aktyvistai. Programa leido įsilaužti į išmaniuosius įrenginius ir gauti prieigą prie skambučių, elektroninio pašto, duomenų ir net kameros. Vengrijos vyriausybė, vadovaujama Viktoro Orbáno, neigė naudojanti šią programą, tačiau įrodyta, kad paslaugos buvo perkamos per tarpininkus. Pasak žurnalistės, šis skandalingas įvykis sulaukė daug prieštaringų vertinimų ne tik šalyje, bet ir Europoje. Nepaisant to, nepriklausomi žiniasklaidos kanalai vis dar dirba, juos remia piliečiai ir tarptautinės organizacijos, kurios padeda išlaikyti pasitikėjimą. „Svarbu pabrėžti, kad nepriklausoma žiniasklaida pati nebuvo politizuota – ji vis dar dirba, yra inovatyvi ir nuolat kovoja už išlikimą. Svarbiausios nepriklausomos žiniasklaidos priemonės yra „Debreciner“, „Szegeder“, „KecsUP“, „Borsod24“, „SzabadPécs“, „Nyugat.hu“, – nurodo pašnekovė.

Žmonių palaikymas žurnalistams ir nepriklausomai žiniasklaidai yra gyvybiškai svarbus.

Á. Urbán tvirtinimu, labai svarbu ginti kiekvieną nepriklausomos žiniasklaidos elementą, nes būtent ji gali pasipriešinti autoritarinės valdžios įsigalėjimui šalyje. „Labai svarbi nepriklausomos žiniasklaidos ir visuomenės koalicija. Kai žiniasklaidos vartotojai suvokia nepriklausomų šaltinių svarbą, jie gali tapti apsauginiu tinklu žiniasklaidos laisvei. Žmonių palaikymas žurnalistams ir nepriklausomai žiniasklaidai yra gyvybiškai svarbus. Žinoma, labai svarbus ir tarptautinis (ypač Europos Sąjungos) dėmesys ir palaikymas“, – tikina Á. Urbán. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas. EPA-ELTA nuotrauka

Žurnalistų protestai Italijoje

Gruodžio 9-ąją LRT žurnalistai kvietė žmones į protestą prie Seimo. Ragino kovoti už laisvą žodį ir nepriklausomą žiniasklaidą. Žurnalistų protesto banga nuvilnijo ir Italijoje. Tačiau ten, kitaip nei Lietuvoje, protestai vyko ne dėl politinio kišimosi į žiniasklaidą, o dėl prastų darbo sąlygų. „Buvo protestuojama, kad žurnalistai galėtų tinkamai dirbti ir atlikti savo pareigą. Tačiau galiausiai visi tie reikalavimai, kaip ir Lietuvoje, susiveda į pagrindinį žurnalistų nuolat keliamą klausimą ir problemą – kaip užtikrinti žodžio laisvę, pliuralizmą ir nepriklausomą žiniasklaidą“, – teigia žurnalistė, dirbanti Italijoje, NERINGA BUDRYTĖ. Jos teigimu, nors proteste nebuvo kalbama apie politinių partijų įtaką, vis dėlto aptariamos darbo sąlygos tiesiogiai lemia, kaip žurnalistai gali atlikti savo pareigą informuoti visuomenę. Portalo „Itlietuviai.lt“ vyriausioji redaktorė Neringa Budrytė. Asmeninio archyvo nuotrauka „Konkrečios priežastys buvo tokios: Italijoje jau dešimt metų neatnaujinama kolektyvinė darbo sutartis, pagal kurią dirba didžioji dalis žurnalistų. Vadinasi, mažėja investicijos, neauga atlyginimai ir žurnalistai negauna adekvataus atlygio už savo darbą. Žurnalistų teigimu, tai kenkia žodžio laisvei“, – aiškina pašnekovė. Lapkričio 28-ąją Italijos žurnalistai surengė visuotinį streiką, iki jo didžiuosiuose ir mažesniuose Italijos miestuose vyko protesto akcijos. Pasak pašnekovės, prie streiko prisijungė visa šalies žiniasklaida: spauda, televizija, naujienų portalai, radijas ir net regioninės redakcijos. „Dienraščių redakcijos Italijoje tą dieną buvo uždarytos, todėl rytojaus dieną laikraščiai nepasirodė. Streikas vyko penktadienį, tad šeštadienį gyventojai spaudos kioskuose nerado. Televizija nuo ryto ekranuose rodė pranešimą, kad transliacijos sutrumpintos, – buvo nerodomos visos laidos, trumpinamos diskusijų ir analitinės programos. Nacionalinis transliuotojas žinių laidas sutrumpino iki vos kelių minučių. Naujienų portalai irgi nebuvo atnaujinami. Tiesa, žurnalistai buvo įsipareigoję prireikus grįžti į darbą, jei Italijoje ar pasaulyje nutiktų itin svarbus, netikėtas įvykis“, – pasakoja žurnalistė. Paklausta, kokia visuomenės reakcija buvo į streiką, ji tikina: „Visi su žiniasklaida susiję žmonės akcentavo, kad tai liečia ne tik žurnalistus, bet ir visus piliečius, nes nesudarius tinkamų sąlygų žurnalistams dirbti visuomenė bus prasčiau informuojama. Tai kova už visų gyventojų teisę gauti kokybišką, visapusišką ir nepriklausomą informaciją.“

Žurnalistai turi ginti savo teises, net ir tokiais būdais kaip visuotinis protestas.

Anot N. Budrytės, žurnalistus palaikė ir profesinės sąjungos, ypač kitų sektorių, kurios Italijoje labai stiprios. Tačiau sulaukta ir priekaištų. „Priekaištai streiko dieną pasireiškė labai baisia forma: tuo metu, kai redakcijos buvo uždarytos, protestuotojai įsiveržė į dienraščio „La Stampa“ redakciją Turine. Tai vienas seniausių Italijos dienraščių. Įsiveržę keli šimtai žmonių išmėtė dokumentus, daiktus, ant sienų paliko įžeidžiančius užrašus, pavyzdžiui, „Žurnalistas – teroristas“, „Tu esi pirmas sąraše“. Vandalizmo aktas buvo griežtai pasmerktas visoje Italijoje, visų politinių partijų lyderių, šalies vadovų, premjerės, prezidento, ministrų kabineto narių. Jie pabrėžė, kad redakcija – demokratijos tvirtovė ir turi būti saugoma, o išpuoliai prieš žiniasklaidą absoliučiai nepateisinami“, – įvykius komentuoja pašnekovė. Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni. EPA-ELTA nuotrauka „Žurnalistai turi ginti savo teises, net ir tokiais būdais kaip visuotinis protestas. Italijoje jie susivienijo labai plačiai – spauda, radijas, televizija, naujienų portalai ir net regioninė žiniasklaida. Regionuose žiniasklaida dažnai matoma dar labiau nei didmiesčiuose, todėl jų prisidėjimas labai svarbus. Man padarė įspūdį solidarumas ir tai, kad protestai buvo ramūs, korektiški, be agresijos. Žurnalistai aiškiai išdėstė reikalavimus, nekaltino konkrečių politinių partijų ar valdžios. Nebuvo sakoma, kad dėl blogų darbo sąlygų kalta dabartinė valdančioji dauguma. Kalbėta apie žodžio laisvę: žurnalistų pareiga ją saugoti, o tam būtinos tinkamos darbo sąlygos“, – apibendrina N. Budrytė. Jos tvirtinimu, bet koks žiniasklaidos puolimas turi būti vertinamas kaip ataka prieš demokratiją. Protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“. Vilnius, 2025 m. gruodžio 9 d. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka Protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“. Vilnius, 2025 m. gruodžio 9 d. Ervino Rauluševičiaus / ELTA nuotrauka Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena: Lietuvos Respublikos Seimas nusprendė trejiems metams įšaldyti LRT biudžetą ir numatyti, kad jam vėliau būtų skiriamas mažesnis gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų procentas nei dabar. Taip pat Seimas ketvirtadienį pritarė socialdemokratų rengtai Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisai, kuria siūloma palengvinti nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo tvarką. Gruodžio 9-ąją Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje vyko žurnalistų bendruomenės ir Kultūros asamblėjos organizuotas protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“, kuriame dalyvavo daugiau nei 40 tūkstančių žmonių. Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Autorius: Inga Bartulevičiūtė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama