MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Naujienų, tiriamoji žurnalistika • 2025.12.30 15:43

Seime priimtas 2026 metų biudžetas. Kaip gyvensime kitąmet? Komentuoja ekonomistė I. Genytė-Pikčienė

Bernardinai.lt
Bernardinai.lt

Turinį įkėlė

Seime priimtas 2026 metų biudžetas. Kaip gyvensime kitąmet? Komentuoja ekonomistė I. Genytė-Pikčienė

Dienraštis „Bernardinai.lt“ biudžeto įstatymą apžvelgia ir komentuoja kartu su banko „Artea“ vyriausiąja ekonomiste INDRE GENYTE-PIKČIENE.

youtube.com video

Kaip vertinate Seimo priimtą 2026 metų valstybės biudžeto įstatymo visumą?

Ekonomistai pirmiausia žiūri į biudžeto poveikį gyventojų pajamoms, investicijoms į ekonomiką. Būtinai įvertina fiskalinę drausmę, biudžeto deficito perspektyvą, valdžios sektoriaus skolos tendencijas. Kalbant apie visus šiuos aspektus iš eilės, matyt, pirmiausia reikėtų akcentuoti, kad kitų metų biudžeto planas išlieka dosnus gyventojams, nes, viena vertus, toliau bus didinamos mažiausias pajamas gaunančių žmonių algos.

Matome, kad mėnesinė minimali alga didės 11 proc., vidutiniškai apie 12 proc. kils pensijos. Taip pat augs viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Visa tai prisidės prie gyventojų vartojimo augimo. Galima teigti, kad kitąmet gyventojų perkamoji galia toliau didės, nes pajamų augimas lenks infliacijos augimo tempus.

Kiti metai bus dėkingi tuo, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir atsigavimo bei atsparumo didinimo fondo įplaukos bus dar didesnės nei šiais metais ir atitinkamai tai prisidės prie Lietuvos investicinio potencialo. Labai svarbus ir išskirtinis kitų metų biudžetas tuo, kad Lietuva laikosi pažado skirti solidžią sumą krašto apsaugai ir atgrasymui, nes iš tiesų matome labai reikšmingą šiuo aspektu pokytį visoje Europoje.

Seimas, posėdis Seimo posėdis. Vilnius, 2025 m. gruodžio 11 d. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka

Daugelis šalių telkia fiskalinius ir finansinius pajėgumus šioje srityje dėl suprantamų geoekonominių ir geopolitinių aplinkybių. Jeigu pasidairytume į kaimyninių šalių biudžeto deficitą, iš tikrųjų pamatytume, kad kitąmet, remiantis Europos Komisijos prognozėmis, Lenkijoje jis sieks daugiau nei 6 proc., Estijoje – 4,4 proc., Latvijoje – 3,5 proc. O Lietuvos 2,7 proc. BVP biudžeto deficitas atrodo visai santūriai ir neperžengia Europos Komisijos nustatytos fiskalinės drausmės 3 proc. ribos.

Biudžeto įstatyme numatytas 5,38 proc. BVP gynybos finansavimas yra istorinis. O kaip, jūsų nuomone, šis prioritetas paveiks kitas biudžeto sritis?

Lietuva ilgai laikėsi fiskalinės drausmės taisyklių, turėjo labai nedidelį biudžeto deficitą ir netgi biudžeto perteklių. Tam tikru laikotarpiu valdžios sektoriaus skola buvo palyginti žema, todėl dabar galima sau leisti manevruoti stipriai neveržiant diržų kitose srityse.

Lietuva šiandien turi erdvės skolintis – pasiteisino mūsų ilgametė fiskalinė drausmė ir atsakingas valdžios sektoriaus finansų valdymas. Todėl tuomet, kai reikia sutelkti dideles lėšas neišvengiamiems prioritetams, tai ir yra daroma.

Esate minėjusi, kad kitų metų biudžetas flirtuoja su fiskalinės drausmės paraštėmis. Ką tai reiškia ir ar tokios nuomonės laikotės šiandien?

Mūsų biudžeto deficito santykis su BVP atitinka Europos Komisijos iškeltą 3 proc. BVP kriterijų. Tai įmanoma tik įvertinus statistines korekcijas. Jas atmetus ir įskaičiavus karinės įrangos, ginklų ir kitų avansinių mokėjimų sumas, 2026 metų biudžeto deficitas išties didelis – net 5 proc. Lietuva šiandien turi erdvės skolintis – pasiteisino mūsų ilgametė fiskalinė drausmė ir atsakingas valdžios sektoriaus finansų valdymas. Todėl tuomet, kai reikia sutelkti dideles lėšas neišvengiamiems prioritetams, tai ir yra daroma.

Kiek anksčiau į biudžetą kvietėte žiūrėti ne kaip į pinigų dalybas, o kaip į valstybės verslo planą. Ar galima apie kitų metų biudžetą šitaip kalbėti?

Natūralu ir objektyvu, kad mokesčių mokėtųjų lėšos turėtų būti naudojamos taupiai, taikliai ir atsakingai. Taip pat turėtų būti išlaikomas pajamų ir išlaidų balansas. Turint galvoje įtampas, kurias pripažįsta ir finansų ministras, ir Europos Komisija, panašūs reikalavimai išliks arba reikės anksčiau ar vėliau prie jų sugrįžti.

Medijų rėmimo fondo logotipasProjektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Autorius: Vytautas Markevičius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2026-01-16

(Ne)matomi: viešinam. Birutė Sabatauskaitė: mūsų valstybė yra neprieinama žmonėms su negalia

(Ne)matomi: viešinam. Birutė Sabatauskaitė: mūsų valstybė yra neprieinama žmonėms su negalia
2026-01-09

Augustė Rumbutytė: muziejus ar kultūros pažinimas neturi būti nuobodus

Augustė Rumbutytė: muziejus ar kultūros pažinimas neturi būti nuobodus
2026-01-07

Gausos šventė: ateina Onutė su šviežia duonute

Gausos šventė: ateina Onutė su šviežia duonute
2026-01-02

D. Antanaitis: „Geriausia karą užbaigti žodžiais, ne raketomis“

D. Antanaitis: „Geriausia karą užbaigti žodžiais, ne raketomis“
2026-01-02

Politologas I. Kalpokas žvelgia į 2025-uosius Lietuvos politikoje: „Politinė ištikimybė tampa svarbiau už kompetenciją“

Politologas I. Kalpokas žvelgia į 2025-uosius Lietuvos politikoje: „Politinė ištikimybė tampa svarbiau už kompetenciją“
Dalintis straipsniu
Seime priimtas 2026 metų biudžetas. Kaip gyvensime kitąmet? Komentuoja ekonomistė I. Genytė-Pikčienė