Klaipėdos širdis atgimsta: ar Šv. Jono bažnyčios atstatymas vėl bus pripažintas valstybei svarbiu projektu?
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Priimtame dokumente buvo pažymėta, kad šios bažnyčios atkūrimas susijęs su Klaipėdos krašto ir Mažosios Lietuvos istorinės atminties tęstinumu ir pabrėžia krašto priklausymą krikščioniškam Vakarų pasauliui. Klaipėda yra vienintelis Lietuvos miestas, kuriame po Antrojo pasaulinio karo neliko nė vienos bažnyčios, nes visos sunaikintos karo metu arba nugriautos sovietmečiu. Šv. Jono bažnyčia, pagrindinė sakralinė miesto erdvė, simbolizuoja religinę ir kultūrinę krašto tapatybę.
„Tai būtų pagarbos ir atminimo ženklas miestą kūrusiems gyventojams“, – kalba LILIJA PETRAITIENĖ, Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios atstatymo labdaros ir paramos fondo vadovė. Jos teigimu, atstatytas bokštas, o vėliau ir bažnyčia primintų protestantišką, liuteronišką uostamiesčio paveldą ir 500 metų Reformacijos jubiliejų Prūsijoje.
youtube.com video
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Dešimtmečius trunkantis projektas
Dar 2019 m. Šv. Jono bažnyčios atstatymas pripažintas valstybei svarbiu projektu. L. Petraitienė tikina, kad šiandien šio statuso būsimasis statinys jau neteko, nors tikimasi jį atgauti. „Kadangi žemės sklypo įteisinimas ir kitos procedūros užtruko ketverius–penkerius metus, prarastas valstybinės svarbos projekto statusas“, – apmaudo neslepia L. Petraitienė. Ji priduria, kad dėl to bendruomenė, anksčiau entuziastingai aukojusi pinigus, labai nusivylė, taigi atgauti statusą – itin svarbu. Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios atstatymo labdaros ir paramos fondo vadovė pažymi, kad bokšto ir bažnyčios atstatymas vyksta trimis etapais. „Dabar įgyvendinamas pirmasis – bokšto statybos – etapas“, – tęsia fondo vadovė. Ji pasakoja, kad taip pat ketinama atstatyti ir pačius liuteronų maldos namus, atkurti istorinį interjerą. Pašnekovė priduria, kad vienas didžiausių projekto iššūkių – perteklinis biurokratinis aparatas.Bendruomenė ir parama
Klaipėdos liuteronų bendruomenei save priskiria daugiau nei septyni šimtai narių, o į sekmadienines pamaldas susirenka kone septynis kartus mažiau tikinčiųjų. Pašnekovės teigimu, šį objektą atstatyti svarbu tiek dėl miesto bendruomenės, tiek dėl Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo. Pasak L. Petraitienės, šios istorinės partnerės parama – labai didžiulė, vokiečiai jau paaukojo apie 60 proc. visų aukų. Tiesa, šiais metais vietos aukotojai pirmą kartą pralenkė užsienio paramą. „Tai susiję su pajudėjusiais darbais“, – įsitikinusi Klaipėdos evangelikų liuteronų Šv. Jono atminimo bažnyčios atstatymo labdaros ir paramos fondo vadovė. Paklausta apie darbų pabaigą L. Petraitienė optimistiškai viliasi, kad visus tris projekto darbų etapus būtų galima baigti dar iki šio dešimtmečio pabaigos.Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Autorius: Tomas Kemzūra
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
