Naujasis kunigas M. Skaivydas: „Kunigystės link mane stumtelėjo mintis – juk niekas nenubaus už tai, kad įstojau į seminariją“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Kunigas Mantas Skaivydas. Kunigo Sauliaus Stumbros nuotrauka
Pašaukimas nėra tik apsisprendimas.
Šių metų rugsėjį įšventinto kunigo, Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos vikaro MANTO SKAIVYDO istorija liudija – tai Dievo šnabždesys, į kurį žmogus kviečiamas atsiliepti meile.
Pašaukimas bręsta metų metus
Pašaukimo suvokimas nebūtinai trenkia kaip žaibas iš giedro dangaus. Ir nebūtinai jaunuolis žengdamas kunigystės keliu yra visiškai garantuotas savo pasirinkimu. „Negalėčiau įvardinti konkretaus momento, kada buvau pašauktas. Nebuvo taip, kad atsibudęs vieną dieną supratau – noriu būti kunigu. Ilgainiui bręstant suvokimui atėjo ir pašaukimas. Tai buvo procesas. Po Sutvirtinimo prisijungiau prie ateitininkų veiklos Mažeikiuose. Rinkdavomės kiekvieną savaitę, ir taip užmezgiau artimą santykį su Bažnyčia. Dvyliktoje klasėje susiklostė tokia situacija, kad parapijoje neturėjome zakristijono, o aš buvau tas, kuris moka patarnauti ir elgtis liturgijoje. Klebonas mane pakvietė zakristijono tarnystei. Po mokyklos vakare ateidavau į šv. Mišias, jose patarnaudavau, skaitydavau skaitinius. Taip susipažinau su liturgijos tvarka iš arčiau. Tai, ką mačiau, paskatino mane siekti kunigystės. Man patikdavo bendrauti su kunigais, stebėti, kaip jie atlieka savo pareigas ir koks jų požiūris į tai. Dar besimokydamas mokykloje pripratau prie to, kad liturgija yra mano gyvenimo dalis. Pamažu pradėjau mąstyti: „Gal ir man patiktų toks darbas?“ Jaučiau prasmę nešti Kristų – kai žmonės ateina pas kunigą, pasitiki, kalbasi. Tai buvo pirmas momentas, paskatinęs stoti į seminariją“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja kunigas M. Skaivydas.
Manto Skaivydo Kunigystės šventimai. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos nuotrauka
Dažnai pašaukimas bręsta metų metus, lydimas ieškojimų, abejonių ir vidinių kovų. Tačiau kartu jis neša gilų džiaugsmą, kai širdis atpažįsta kryptį, kurioje labiausiai atsiskleidžia jos gebėjimas mylėti.
Bažnyčios tradicija kalba apie įsiklausymą – kviečia sustoti, atsitraukti nuo triukšmo, leisti Dievui kalbėti. Kartais atsakymai į kylančias abejones ateina per aplinkinius žmones. Kunigo M. Skaivydo atveju – per draugus Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje. Įsiklausymas ir dalinimasis atveria vartus į tikrąjį pašaukimą.
Nebūtinai tiesus kelias
„Vienas iš sunkumų, su kuriuo susidūriau seminarijoje, buvo apsvarstymai – ar tikrai tai yra vieta man? Tiesą sakant, nesitikėjau su tuo susidurti, bet dvasinio augimo kelyje tenka įveikti kliūtis. Natūralu, kad atsiranda prieštaringų jausmų, vidinių konfliktų ar nesutarimų, tačiau reikia tikėti Dievu, nes Jis veda. Turime ieškoti savo kelio, nes stovėdami vietoje niekada jo nesurasime. Atsakymo paieškose padeda malda ir buvimas su Dievu. Seminarijoje yra koplyčia, į kurią galima bet kada ateiti ir pabūti tyloje. Žinoma, visada galima kreiptis ir į aplinkinius žmones. Bendraudavome su kitais seminaristais, dalydavomės patirtimi. Ilgainiui pastebėjau, kad mūsų patirtys yra labai panašios, jos mus sieja, dėl to vieni kitus suprantame ir palaikome. Seminarijoje taip pat yra dvasios tėvas, kuriam visada galima išsikalbėti ir paprašyti jo pagalbos. Iš jo sulaukdavau didelio palaikymo ir gilių įžvalgų, kaip būtų galima elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Dvasios tėvas man visada primindavo, kad žmonėms rūpi, jog aš čia esu, ir visiems svarbu, kad ieškočiau savo kelio ir jį surasčiau“, – patirtimi dalinasi kunigas M. Skaivydas.
Kunigas Mantas Skaivydas (kairėje) su šv. Juozapo kunigų seminarijos draugais Robertu Gaičausku ir Tomu Liucijanu Jundo (dešinėje). Telšių vyskupijos nuotrauka
Pašaukimas visada yra malonė, tačiau ji reikalauja drąsos žengti nelengvu keliu, atsisakyti iliuzijų ir atsiverti tarnystei. Kiekvienas pašaukimas, kad ir koks būtų – į šeimą, vienuolystę ar kunigystę, – galiausiai tampa erdve, kurioje žmogus atranda pilnatvę, nes jo gyvenimas įgauna prasmę, viršijančią jį patį.
„Jaučiant pašaukimą svarbu nepasiduoti. Žinau, kad žengti pirmą žingsnį reikia drąsos, bet, jeigu kyla mintis „Galbūt mano vieta seminarijoje?“, geriau pabandyti, negu vėliau visą gyvenimą likti su kirbančiu klausimu. Aš svarsčiau: stoti į seminariją, o gal rinktis pasaulietinę specialybę? Tačiau kunigystės link mane stumtelėjo mintis – juk niekas nenubaus už tai, kad įstojau į seminariją. Jeigu Dievas mane kviečia ir aš jaučiu pašaukimą, bet nepabandysiu Juo sekti, labai daug prarasiu.
Nereikia bijoti suklysti. Žmonės stoja į seminariją ne todėl, kad garantuotai nori būti kunigais, o todėl, kad ieško asmeninio pašaukimo. Ruošdamiesi žengti dvasininko keliu turime sau atsakyti – ar tikrai kunigo gyvenimas man tinka, ar aš sugebėsiu juo būti? Metai seminarijoje ir yra skirti šiam pasiruošimui“, – drąsina kunigas M. Skaivydas.
Tapimas kunigu yra vidinis virsmas
„Nors septynerius metus seminarijoje mokiausi būti kunigu, taip iki galo ir neišjaučiau, ką tai reiškia. Buvimą kunigu supratau tik tada, kai pats buvau įšventintas. Lygiai taip pat negali pajausti kunigo tapatybės, kol esi diakonas, nes tapimas kunigu yra vidinis virsmas.
Būti kunigu – vadinasi, atstovauti Kristų žmonėms. Tikintysis sutinka Jėzų per mano rankas Jo vardu teikiamus sakramentus. Man tai didelis džiaugsmas, nes pats būdamas paprastas žmogus galiu nešti Kristų žmonėms ir skleisti Jo žinią.
Šiais laikais svarbiausias kunigo vaidmuo yra atspindėti Kristų. Dievas yra labai platus. Galima mėginti apibrėžti tikslias Jėzaus Kristaus savybes, tačiau kiekvieną žmogų Dievas pasitinka skirtingai ir asmeniškai. Lygiai taip pat ir kunigai yra apdovanoti įvairiais talentais, kurie atspindi skirtingas Kristaus savybes. Vienas gali sugebėti nuoširdžiai bendrauti su žmonėmis, ir per šią savybę parapijiečiai atras Kristų. Kitas gali labiau praktikuoti kontempliatyvios maldos gyvenimo ritmą, ir žmonės matys Kristaus pusę, kuri meldžiasi už Dievo tautą“, – kunigo vaidmenį dienraščiui „Bernardinai.lt“ apibūdina pašnekovas.
Dvasininko pašaukimas nėra skirtas tik jam pačiam. Jis veda į kito žmogaus gyvenimą. Jėzaus laimės matematika paprasta – tampi laimingas tada, kai padedi kitam. Tarnaudamas žmogus gali įžvelgti Dievą kiekvieno kenčiančiojo, ieškančiojo ar nusiminusiojo veide. Kai pašauktasis paklūsta širdies šnabždesiui, jis atranda giliausią malonę – patirtį, kad Dievas per jį dovanoja savo meilę kitiems.
Iššūkis subalansuoti veiklas
Šiuolaikinis triukšmas slopina pašaukimo balsą. Telefonų ekranai, skubėjimas, informacijos srautas – visa tai gali užgožti svarbiausią klausimą: „Viešpatie, ko Tu nori iš mano gyvenimo?“ Todėl kiekvienas pašaukimas prasideda nuo sustojimo ir įsiklausymo. Pasak kunigo M. Skaivydo, tarnystė Jėzų Kristų skelbti žmonėms turi atsispindėti ir asmeniniame gyvenime, tačiau kartais viską suderinti kyla iššūkių.
Telšių ordinaras vyskupas Algirdas Jurevičius (dešinėje) suteikė Kunigystės šventimus Mantui Skaivydui. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos nuotrauka
„Griežtos seminarijos taisyklės įvedė tvarką ir rutiną mano kasdienybėje. Laikydamiesi regulos kasdien nustatytomis valandomis eidavome miegoti, keldavomės, drauge melsdavomės, eidavome į šv. Mišias. Seminarija praturtino mano dvasinį ir maldos gyvenimą. Kol buvau moksleivis, negyvenau pagal griežtą dienotvarkę – dažnai vakare užsibūdavau su draugais. Visos šios seminarijos taisyklės mokė mane disciplinos ir augino kaip dvasiškai stiprų žmogų.
Kunigui labai svarbu turėti pasauliečių draugų, nes kiekvienam reikalingas žmogus, su kuriuo būtų galima išsikalbėti, pasidalinti problemomis. Nežinau, kaip išsiversčiau, jeigu neturėčiau draugų. Su jais visada smagu pažaisti tuos pačius kompiuterinius žaidimus, taip atsipalaiduojant ir mezgant tarpusavio santykį. Tačiau svarbu atrasti balansą, nes šis pomėgis gali atimti daug laiko. Viską subalansuoti – rasti laiko pažaisti su draugais, pasimelsti ir paskaityti knygą – yra tam tikras iššūkis“, – sako kunigas M. Skaivydas.
Nė vienas pašaukimas neapsieina be iššūkių. Tai nuolatinis apsisprendimas eiti išvien su Dievu ir pavesti Jam savo gyvenimą. Kaip šeimoje mylėti reikia kasdien, taip ir kunigystės kelyje kasdien reikia atsiliepti. Pašaukimas užauga tada, kai žmogus nepasiduoda ir pasitiki šalia einančiu Dievu.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Autorius: Aurelija Plokštytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
