M. Dubnikovas: nesame prasiskolinę, bet dėl menko finansinio raštingumo nesugebame laiku grąžinti skolų ir sumokėti baudų

Skolų žemėlapį dienraščiui „Bernardinai.lt“ išsamiau komentuoja ekonomistas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas MARIUS DUBNIKOVAS.

Dauguma žinome sparnuotą posakį: „Skola – ne žaizda, neužgyja.“ Kokį jūs, kaip ekonomistas, matote mūsų žmonių, besiskolinančių didesnes ar mažesnes pinigų sumas, paveikslą?

Šis paveikslas ne besiskolinančiųjų didesnes pinigų sumas, o tų, kurie negeba skolų grąžinti. Pačios paskolos nėra blogas dalykas, jeigu tai ne vartojimo paskola. Pavyzdžiui, būsto paskola – puikus instrumentas, leidžiantis įsigyti objektą, kurio šiandien galbūt nereikia, bet kurį galima turėti kaip ateities investiciją. Jeigu reikia automobilio transportavimui, darbui ar kitoms reikmėms, jį galima įsigyti lizingu. Tai įprastas, brangiai nekainuojantis instrumentas.

Problemų kyla tuomet, kai pradedama imti vartojimo kreditus daiktams, kurių galbūt ir nereikia, bet labai norisi. Dar blogesnis variantas – kai žmonės ima kreditus tam, kad padengtų prieš tai buvusius. Tai vertiname kaip posūkį į visišką finansinį neraštingumą. Deja, tokių žmonių Lietuvoje iš tiesų labai daug.

Pradelstos skolos Lietuvoje viršija beveik 3,7 milijardo eurų. Įdomiausia, kad 58 proc. pradelstų skolų yra santykinai nedidelės, iki 300 eurų. Dirbančiam žmogui tokia skola neatrodo labai didelė.

Aiškėja dar vienas dalykas: būtent mažos skolos, jų negrąžinimas laiku parodo, kad tie žmonės arba finansiškai neraštingi, arba neturi finansinių gebėjimų. Manoma, kad galbūt jie dirba nelegaliai. Dirbantis žmogus tokio dydžio skolą tikrai galėtų grąžinti per kelis mėnesius. Ši problema yra sena.

Pastebima, kad tokio pobūdžio skolų daugiausia telkiasi pasienio ruožuose su Baltarusija ir Rusija. Skaudžiausia, kad tos skolos paliečia mūsų vaikus, nes išsiskyrusių šeimų vaikams nemokami priteisti pinigai.

Kitas dalykas yra baudos už įvairius nusižengimus. Paprastai jos būna nedidelės, tačiau piktybiškai nemokamos, pažeidimai daromi toliau.

Skolų žemėlapis atskleidžia Lietuvos skaudulius – jie koncentruojasi tam tikrose vietovėse, paprastai toliau nuo ekonominių centrų. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Šiauliai didesnių problemų neturi. Jų neturi ir Mažeikių rajonas. Tačiau čia pakankamai išplėtota pramonė, yra daug darbo vietų. Visas mūsų pajūris nuspalvintas šviesiomis spalvomis, čia taip pat didesnių problemų nėra. Skauduliai prasideda ties Rūdiškėmis ir slenka sienos su Baltarusija ir Rusija link.

Paminėjote skaičius. Kaip juos vertinti paprastam žmogui? Daug tai ar mažai? Ar mes skolinamės daugiau nei kitų šalių žmonės ir nesugebame grąžinti skolų?

Pagal skolų lygį Vakarų Europoje esame nedaug pasiskolinę. 2009 metų krizė parodė: žmonės suprato, kad su skolomis dera elgtis atsargiau. Reikia priminti Lietuvos banko įvestus ribojimus, kiek asmuo gali pasiskolinti. Jeigu pajamos nėra pakankamos – kredito įstaigos nebeduoda paskolos. Nesame prasiskolinę, bet, kaip minėjau, yra mažų skaudžių skolų.

Reikia suprasti, kad už tuos žmones, kurie nemoka pinigų savo vaikams, sumokame mes, mokesčių mokėtojai. Visi kartu kasmet sumokame 20 milijonų eurų tam, kad kompensuotume tėvų arba motinų padarytą žalą vaikams.

Ačiū Dievui, veikia valstybės kompensavimo mechanizmas. Reikia suprasti, kad už tuos žmones, kurie nemoka pinigų savo vaikams, sumokame mes, mokesčių mokėtojai. Visi kartu kasmet sumokame 20 milijonų eurų tam, kad kompensuotume tėvų arba motinų padarytą žalą vaikams. Ši pinigų suma yra gana didelė – galėtume ją nukreipti atlyginimų auginimui, pasienio kontrolės stiprinimui, kovai su kontrabanda.

Kalbame apie skolininkų sąžinę ir atsakomybę. O kokia yra skolinančiųjų vienokias ar kitokias pinigų sumas atsakomybė?

Skolintojai vadovaujasi aiškiais kriterijais. Jie vertina žmogaus pajamas ir tuomet išduoda kreditus. Dabar galioja gana griežtas reglamentas. Mėnesio įmokos turėtų sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. asmens gaunamų pajamų. Šiandien galiojantys reglamentai gana stipriai apriboja įmones. Anksčiau turėjome greitųjų kreditų įstaigų, ir buvo galima įtarti, kad jose kiek piktnaudžiauta. Dabar situacija suvaldyta.

Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Autorius: Jurga

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama