G. Česnakas apie įvestą ekstremaliąją situaciją: „Jeigu neužsiimate nelegalia veikla, nieko nepajusite“

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovu paskirtas vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. „Akivaizdu, kad ekstremalioji situacija skelbiama ne tik dėl civilinės aviacijos trikdymo, bet ir dėl nacionalinio saugumo intereso ir poreikio dar glaudžiau koordinuoti institucijų veiksmus“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo jis. Pasak Vidaus reikalų ministerijos, neįvedus ekstremaliosios situacijos kiltų neigiamų pasekmių valstybės ir visuomenės saugumui, stabilumui, tai gali turėti neigiamos įtakos visuomenės pasitikėjimui valstybės institucijomis. Apie ekstremaliąją situaciją ir jos reikalingumą interviu dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, buvęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius dr. GIEDRIUS ČESNAKAS. Ką numato ekstremaliosios situacijos statusas? Ekstremalioji situacija išplečia sąlygas, pavyzdžiui, panaudoti kariuomenę, sustiprina institucijų tarpusavio sąveiką ir numato galimybes papildomai pasitelkti finansinius išteklius. Iš esmės tai sustiprina institucijų gebėjimą reaguoti į vykstančius procesus. Tradiciškai tokios situacijos skelbiamos esant technogeniniams įvykiams ar neigiamiems klimato ir gamtos reiškiniams, kad institucijos galėtų greičiau reaguoti, pasitelkti kariuomenės pagalbą ir gauti papildomą finansavimą. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka Vyriausybė dėl kontrabandinių balionų keliamos grėsmės visoje šalyje paskelbė ekstremaliąją situaciją. Kaip vertinate šį sprendimą? Siekiant greičiau sustabdyti iš Baltarusijos įskrendančius balionus, kurie trikdo oro susisiekimą, toks žingsnis gali būti tinkamas. Tačiau reikia įvertinti, kad taip pat būtini ilgalaikiai su kontrabandos užkardymu susiję veiksmai, kurie leistų neutralizuoti patį kontrabandinių balionų leidimą į Lietuvą. Reikėtų ne vien apsiriboti šiuo sprendimu, bet ir imtis ilgalaikiškesnių priemonių: pasitelkti teisėsaugos institucijas, prokuratūrą, stiprinti tyrimų efektyvumą, greitį ir apimtį. Svarbiausia – nustatyti ir sučiupti asmenis, kurie leidžia ar įgalina tokią veiklą Lietuvos pusėje. Tai, mano galva, turėtų būti pagrindinės gairės. Ką ši situacija duos Lietuvai? Veikiausiai ji leis pasinaudoti tam tikromis valstybės rezervo lėšomis, įsigyti reikiamų priemonių, taip pat pasitelkti Lietuvos kariuomenę, kad būtų reaguojama kartu su Vidaus reikalų sistemos institucijomis. Tai panašu į 2021 metais dirbtinai sukeltą migrantų krizę, kai norėdamos aktyviau dirbti institucijos gavo galimybę greičiau pasitelkti išteklius ir kariuomenę. O kokių nuostolių gali patirti šalis įvedusi ekstremaliąją situaciją? Didelių nuostolių, manau, nebus. Galbūt teks panaudoti rezervo lėšas, bet kalbėti apie reikšmingus nuostolius tikrai nereikėtų. Nemanyčiau, kad bus ribojamas civilinis gyvenimas ar kad atskiri piliečiai pajus didesnį poveikį. Institucijos turės platesnes galimybes reaguoti ir finansiškai geriau atliepti kylančius iššūkius.  Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka Tad paprasto žmogaus ši situacija iš esmės nepaveiks? Jeigu neužsiimate nelegalia veikla, susijusia su oro erdvės pažeidinėjimu kontrabandiniais balionais, nieko nepajusite. Aišku, šiek tiek intensyviau gali būti tikrinami civiliai keliuose, ypač naktį ar regionuose, bet tai viskas. Daugiau jokio neigiamo poveikio, manau, tikrai neturėtų būti. Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Autorius: Inga Bartulevičiūtė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama