I. Kalpokas apie ekstremaliosios padėties įvedimą: „Gerų išeičių ar sprendimų beveik nėra“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Prezidentui pasirašius įstatymo pataisas, įšaldančias Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) biudžetą trejiems metams ir Seimui pradėjus svarstyti siūlymą LRT tarybai sudaryti galimybę lengviau atleisti įstaigos generalinį direktorių, nacionalinio transliuotojo žurnalistai ir kiti darbuotojai skelbia savaitę truksiančią protesto akciją.
„Galima įžvelgti bandymą taikyti principą „skaldyk ir valdyk“, nes viskas prasidėjo nuo kultūros protestų“, – interviu dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas IGNAS KALPOKAS.
Vilniaus apygardos teismas nuteisė „Nemuno aušros“ pirmininką Remigijų Žemaitaitį už antisemitinius pasisakymus ir nacistinės Vokietijos nusikaltimų neigimą, skirdamas jam 5 tūkst. eurų baudą. Premjerė I. Ruginienė sprendimą vadina priminimu, kad antisemitizmas yra netoleruotinas, o Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigia, kad situacija yra labai apmaudi, bet abu vengia svarstyti koalicijos likimą.
Svarbiausius besibaigiančios savaitės Lietuvos politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas I. Kalpokas.
Dėl kontrabandinių balionų, leidžiamų iš Baltarusijos, pastaraisiais mėnesiais teko keliolika kartų stabdyti Vilniaus, vieną kartą – Kauno oro uosto darbą. Naktį į ketvirtadienį Vilniaus oro uostas buvo uždarytas net tris kartus. Išbandomi prototipai kovai su balionais nepasiteisina. Vyriausybė kitą savaitę ketina skelbti ekstremaliąją, o opozicija siūlo skelbti nepaprastąją padėtį. Ar Vyriausybės reakcija į keliamą grėsmę tinkama? Kokių veiksmų turėtų imtis valdžia?
Šios hibridinės atakos esmė turbūt ir yra ta, kad gerų išeičių ar sprendimų beveik nėra. Nepaprastosios padėties paskelbimas suteiktų daugiau įgaliojimų tarnyboms ir daugiau galimybių geriau valdyti situaciją, pavyzdžiui, tam tikrose pasienio teritorijose. Tačiau vis tiek išlieka problema, kad fiziškai su balionais kovoti labai sudėtinga.
Nors suteikus didesnes galias valstybės institucijoms – policijai, pasieniečiams – ir pasitelkus kitas jėgos struktūras gal ir būtų efektyviau gaudyti šių balionų gavėjus, priėmėjus, tačiau vis tiek kyla klausimas: jeigu tai hibridinė ataka, o ne vien kontrabanda, kiek iš visų siunčiamų balionų apskritai turi gavėjus čia, Lietuvoje?
Jeigu balionai siunčiami pirmiausia tam, kad trukdytų mūsų gyvenimą, o ne pasiektų konkrečius žmones, tuomet, negalėdami susitvarkyti ore, mes nieko reikšmingo nepasieksime. Galbūt bus sukurtas tik stipresnis įspūdis, kad kažin kas daroma.
Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Prezidentas pasirašė įstatymo pataisas, įšaldančias LRT biudžetą trejiems metams. Kitų metų biudžeto projektą koregavusi Vyriausybė užtikrino, kad įšaldytos biudžeto lėšos būtų skiriamos Kultūros ministerijai. Kaip vertinate Seime pateiktas pataisas ir LRT žurnalistų atsaką?
Galima įžvelgti bandymą taikyti principą „skaldyk ir valdyk“, nes viskas prasidėjo nuo kultūros protestų. Kultūros protesto organizatoriai ir dalyviai dabar aktyviai remia žurnalistus.
Taip pat tai primena šiek tiek nevykusį bandymą įkalti pleištą tarp šių dviejų grupių. Tačiau, mano nuomone, ir tarp kultūros sektoriaus atstovų, ir tarp žurnalistų yra pakankamai sąmoningumo, kad tokiai provokacijai nebūtų pasiduota. Juolab kad tos lėšos ir buvo sutaupytos, tačiau pinigai, neskirti LRT, neateina su etikete, pagal kurią paskui būtų galima atsekti: „Štai šis euras neatėjo LRT, tai atiteko kultūrininkams.“ Taip irgi nėra.
Sakyčiau, su skirtingomis grupėmis mėginama žaisti žaidimą „Geras policininkas, blogas policininkas“, tačiau ši retorika labiau skirta ne patiems protestuotojams, o tikslinėms rinkėjų grupėms, kurioms tarsi sakoma: „Mes čia ne šiaip sau ribojame, bet turime kilnų tikslą.“ Vis dėlto, mano nuomone, tai nėra esminis ir reikšmingas žingsnis.
Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Gruodžio 1-ąją Minskas pareiškė protestą Vilniui dėl drono, lapkričio pabaigoje galimai įskridusio į Baltarusiją iš Lietuvos. Kokių kaltinimų sulaukėme? Kokia tikimybė, kad tai iš tiesų galėjo būti iš Lietuvos įskridęs dronas?
Žinoma, tai galima laikyti ir oro erdvės pažeidimu. Be to, buvo kalbų ir apie šnipinėjimą: neva pačiame drono korpuse rasta šnipinėjimo ar filmavimo įranga. Taip pat buvo teigiama, kad dronas mėtė kažin kokius atsišaukimus.
Fiziškai tai neįmanoma, nes bent jau toks dronas, koks ten nufotografuotas, negali daryti abiejų dalykų vienu metu. Jis per mažas – jame galima arba įdėti truputį popieriukų, arba prikabinti kamerą. Tad čia savaime kyla esminis klausimas: ar iš tikrųjų jis įskrido iš Lietuvos? Sunku pasakyti. Turbūt reikėtų klausti žmonių, kurie geriau išmano technines specifikacijas ir gali daugiau papasakoti apie pačius įrenginius: ar tokie dronai išvis Lietuvoje prieinami, ar galėjo ir iš kur galėjo skristi? Bet net jeigu ir įskrido iš Lietuvos, negalima atmesti, kad tai pačių baltarusių provokacija. Pavyzdžiui, kažkas, užverbuotas ar atsiųstas, tikslingai, siekdamas sukelti provokaciją paleido tą droną. O gal jis net nebuvo įskridęs iš Lietuvos ir tik Baltarusija taip teigia? Šito irgi negalima atmesti.
Bet kuriuo atveju tai dar vienas bandymas kelti įtampą, didinti statymus. Tikimasi, kad kuo aukščiau kartelė bus užkelta, tuo vėliau bus bandoma deeskaluoti situaciją iki Baltarusijai palankesnės padėties.
Baltarusijos–Lietuvos valstybinė siena. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Vilniaus apygardos teismas nuteisė „Nemuno aušros“ pirmininką Remigijų Žemaitaitį už antisemitinių pasisakymų ir nacistinės Vokietijos nusikaltimų neigimą, skirdamas jam 5 tūkst. eurų baudą. Kokią įtaką turi šis teismo sprendimas?
Absoliučiai jokios. Man atrodo, jau dabar matome, kad tai neturi ir neturės jokios įtakos. Socialdemokratai, turbūt pasimokę iš Mindaugo Sinkevičiaus istorijos, yra nusiteikę laukti paskutinės instancijos teismo sprendimo. Bet net jeigu ir tas sprendimas bus nepalankus, tikrai nemanau, kad dabartinė koalicija rimtai susvyruos.
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Šiuo metu sklando kalbos, kad „Nemuno aušra“ turėtų įsivertinti situaciją. Taip pat kyla bandymų atskirti „Nemuno aušros“ partiją nuo pirmininko, teigiant, kad šie dalykai tiesiogiai nesusiję. Tačiau tai tėra retorinis bandymas pasirodyti, kad į situaciją reaguojama, nes nereaguoti yra tarsi negražu.
Ir socialdemokratams, ir valstiečiams R. Žemaitaitis yra reikalingas, kad išliktų valdžioje, todėl jie padarys viską. Nesvarbu, ar šis teismo sprendimas, ar atsirastų dar kokie nors kaltinimai – poveikis koalicijos stabilumui šiuo atžvilgiu bus absoliučiai nulinis.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Prezidentas pasirašė įstatymo pataisas, įšaldančias LRT biudžetą trejiems metams. Kitų metų biudžeto projektą koregavusi Vyriausybė užtikrino, kad įšaldytos biudžeto lėšos būtų skiriamos Kultūros ministerijai. Kaip vertinate Seime pateiktas pataisas ir LRT žurnalistų atsaką?
Galima įžvelgti bandymą taikyti principą „skaldyk ir valdyk“, nes viskas prasidėjo nuo kultūros protestų. Kultūros protesto organizatoriai ir dalyviai dabar aktyviai remia žurnalistus.
Taip pat tai primena šiek tiek nevykusį bandymą įkalti pleištą tarp šių dviejų grupių. Tačiau, mano nuomone, ir tarp kultūros sektoriaus atstovų, ir tarp žurnalistų yra pakankamai sąmoningumo, kad tokiai provokacijai nebūtų pasiduota. Juolab kad tos lėšos ir buvo sutaupytos, tačiau pinigai, neskirti LRT, neateina su etikete, pagal kurią paskui būtų galima atsekti: „Štai šis euras neatėjo LRT, tai atiteko kultūrininkams.“ Taip irgi nėra.
Sakyčiau, su skirtingomis grupėmis mėginama žaisti žaidimą „Geras policininkas, blogas policininkas“, tačiau ši retorika labiau skirta ne patiems protestuotojams, o tikslinėms rinkėjų grupėms, kurioms tarsi sakoma: „Mes čia ne šiaip sau ribojame, bet turime kilnų tikslą.“ Vis dėlto, mano nuomone, tai nėra esminis ir reikšmingas žingsnis.
Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Gruodžio 1-ąją Minskas pareiškė protestą Vilniui dėl drono, lapkričio pabaigoje galimai įskridusio į Baltarusiją iš Lietuvos. Kokių kaltinimų sulaukėme? Kokia tikimybė, kad tai iš tiesų galėjo būti iš Lietuvos įskridęs dronas?
Žinoma, tai galima laikyti ir oro erdvės pažeidimu. Be to, buvo kalbų ir apie šnipinėjimą: neva pačiame drono korpuse rasta šnipinėjimo ar filmavimo įranga. Taip pat buvo teigiama, kad dronas mėtė kažin kokius atsišaukimus.
Fiziškai tai neįmanoma, nes bent jau toks dronas, koks ten nufotografuotas, negali daryti abiejų dalykų vienu metu. Jis per mažas – jame galima arba įdėti truputį popieriukų, arba prikabinti kamerą. Tad čia savaime kyla esminis klausimas: ar iš tikrųjų jis įskrido iš Lietuvos? Sunku pasakyti. Turbūt reikėtų klausti žmonių, kurie geriau išmano technines specifikacijas ir gali daugiau papasakoti apie pačius įrenginius: ar tokie dronai išvis Lietuvoje prieinami, ar galėjo ir iš kur galėjo skristi? Bet net jeigu ir įskrido iš Lietuvos, negalima atmesti, kad tai pačių baltarusių provokacija. Pavyzdžiui, kažkas, užverbuotas ar atsiųstas, tikslingai, siekdamas sukelti provokaciją paleido tą droną. O gal jis net nebuvo įskridęs iš Lietuvos ir tik Baltarusija taip teigia? Šito irgi negalima atmesti.
Bet kuriuo atveju tai dar vienas bandymas kelti įtampą, didinti statymus. Tikimasi, kad kuo aukščiau kartelė bus užkelta, tuo vėliau bus bandoma deeskaluoti situaciją iki Baltarusijai palankesnės padėties.
Baltarusijos–Lietuvos valstybinė siena. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Vilniaus apygardos teismas nuteisė „Nemuno aušros“ pirmininką Remigijų Žemaitaitį už antisemitinių pasisakymų ir nacistinės Vokietijos nusikaltimų neigimą, skirdamas jam 5 tūkst. eurų baudą. Kokią įtaką turi šis teismo sprendimas?
Absoliučiai jokios. Man atrodo, jau dabar matome, kad tai neturi ir neturės jokios įtakos. Socialdemokratai, turbūt pasimokę iš Mindaugo Sinkevičiaus istorijos, yra nusiteikę laukti paskutinės instancijos teismo sprendimo. Bet net jeigu ir tas sprendimas bus nepalankus, tikrai nemanau, kad dabartinė koalicija rimtai susvyruos.
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Šiuo metu sklando kalbos, kad „Nemuno aušra“ turėtų įsivertinti situaciją. Taip pat kyla bandymų atskirti „Nemuno aušros“ partiją nuo pirmininko, teigiant, kad šie dalykai tiesiogiai nesusiję. Tačiau tai tėra retorinis bandymas pasirodyti, kad į situaciją reaguojama, nes nereaguoti yra tarsi negražu.
Ir socialdemokratams, ir valstiečiams R. Žemaitaitis yra reikalingas, kad išliktų valdžioje, todėl jie padarys viską. Nesvarbu, ar šis teismo sprendimas, ar atsirastų dar kokie nors kaltinimai – poveikis koalicijos stabilumui šiuo atžvilgiu bus absoliučiai nulinis.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Autorius: Austina Pakalnytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
