L. Kojala: Rusija ir toliau imituoja derybas, realios taikos nenori

Šiuos ir kitus aktualiausius besibaigiančios savaitės politinius įvykius komentuoja politologas, Geopolitikos ir studijų centro vadovas LINAS KOJALA.

youtube.com video

Laukiamiausias šios savaitės politinis įvykis, be abejo, buvo JAV derybininkų susitikimas su Rusijos diplomatijos atstovais. Nors Kremliuje penkias valandas trukusių derybų metu nepavyko pasiekti apčiuopiamo proveržio, tikimasi, kad derybos tęsis. Kokį jūs regite šios savaitės derybų lauką dėl karo Ukrainoje baigties?

Derybų laukas nėra stipriai pasikeitęs. Rusija toliau kelia maksimalius reikalavimus ir daro tai viešai, sakydama, kad arba Ukraina atsitraukia iš visos Donecko srities, įskaitant maždaug penktadalį, kurį dar kontroliuoja ukrainiečių kariuomenė, arba tai agresorius padarys jėga, okupuos šias teritorijas naudodamas karines priemones.

Kai keliamos tokios sąlygos, kai reikalaujama, kad Ukraina mažintų savo ateities kariuomenės dydį, įrašytų į šalies konstituciją nuostatą, jog niekada netaps NATO nare, akivaizdu, kad iš Kremliaus pusės jokio intereso kalbėtis nėra. Vladimiro Putino atstovas Jurijus Ušakovas aiškiai pasakė, kad dalis amerikiečių pateiktų pasiūlymų tiesiog buvo atmesti. Derybos vyksta, tik jas reikėtų vadinti ne derybomis, o labiau pokalbiais, kurie kol kas neveda prie jokio apčiuopiamo rezultato.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vakar Indijos transliuotojo paskelbtame interviu pareiškė, kad Jungtinių Valstijų derybos dėl taikos Ukrainoje yra sudėtingos, tačiau, anot jo, į jas būtina įsitraukti, o ne joms trukdyti. Kaip pakomentuotumėte šią retoriką?

Iš Rusijos pusės matome siekį imituoti procesą, rodyti, kad jis vyksta, kad pokalbiai prasmingi ir reikalingi. Tempti laiką Rusijai naudinga dėl kelių priežasčių. Ji juda į priekį, plečia okupuotą teritoriją, per šiuos kalendorinius metus papildomai okupavo apie 54 tūkst. kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos.

Antra aplinkybė yra sudėtinga politinė situacija Ukrainoje: korupcijos skandalai, visuomenės nuovargis. Šlubuoja ir buksuoja Vakarų šalių parama. Kremlius mano, kad reikia tempti laiką, imituoti pokalbius ir derybas, rodyti, esą yra tarsi noras tartis, o realiai jokio postūmio nerodo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atvyko į Indiją su dviejų dienų valstybiniu vizitu, kurio metu surengs derybas su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi (dešinėje). Naujasis Delis, Indija, gruodžio 4 d. EPA-ELTA nuotrauka

Europos Komisijos vadovė pristatė planą, pagal kurį per dvejus metus Ukrainai būtų skirtas 90 milijardų eurų finansavimas. Jos teigimu, šio žingsnio esmė – kad Ukraina galėtų vadovauti taikos deryboms iš jėgos pozicijos. Ką reiškia šis pasakymas?

Tai svarbus žingsnis, rodantis, kad kilus didžiausiam Europoje karui nuo Antrojo pasaulinio karo laikų priimami nestandartiniai sprendimai, teikiami nestandartiniai siūlymai, kurie nebūtų svarstomi taikos ir įprasto gyvenimo sąlygomis. Jie reikalingi labai sudėtingame geopolitiniame kontekste, turint galvoje didelį agresorių, kurio ambicijos peržengia Ukrainos ribas.

Europos Komisija pateikė siūlymą, o jo išskirtinumas toks, kad iš esmės siūloma atsisakyti vienbalsiškumo užsienio ir saugumo politikos srityje, kuris yra būtina sąlyga priimant sprendimus.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte neseniai pareiškė, kad NATO aplenkė Rusiją šaudmenų gamyboje. Kaip pakomentuotumėte šią žinią, kurią iš NATO girdime bene pirmą kartą?

Rutte yra minėjęs panašius dalykus. Jis sakė, kad Europa geba prisitaikyti prie aplinkybių ir bent kai kuriose srityse padaryti didelę pažangą. Šaudmenų gamyba – viena tokių. Prieš keletą metų buvo sunku įsivaizduoti, kad tai galėtų būti pasiekta, bet rezultatų yra. Jie rodo, kad vyriausybių paskatos investuoti į gynybą duoda vaisių.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka

Rutte sako, kad Aljansas yra pasirengęs reaguoti į bet kokias Rusijos ir Baltarusijos vykdomas provokacijas, įskaitant į Lietuvos erdvę leidžiamus kontrabandinius balionus. Jo teigimu, „reaguosime savo pasirinktu būdu, bet jie tai pajus“. Kodėl šis ir panašūs pareiškimai fokusuojami į ateitį, kai problema yra karšta? Šiandien BNS skelbia, kad Vyriausybė dėl kontrabandinių balionų, atskrendančių iš Baltarusijos, keliamos grėsmės civilinei saugai ketina paskelbti ekstremaliąją situaciją.

NATO yra kolektyvinės gynybos organizacija, kurios 5-asis straipsnis kalba apie iš esmės karinę grėsmę, kuri galėtų kilti vienai iš valstybių. Hibridinės grėsmės – didelė problema ir iššūkis, nes visos jos tarsi nėra apibrėžtos 5-uoju sutarties straipsniu, bet kartu negali būti traktuojamos kaip normali situacija. Tai esame matę anksčiau kilus situacijai Baltijos jūroje.

Atliepti į kiekvieną iš šių iššūkių labai greitai, efektyviai, reikia pripažinti, yra sudėtinga. Bet matome ir tam tikrą pažangą. NATO pajėgų padidinimas regione, įskaitant Baltijos jūrą, davė rezultatą. Reikėjo laiko rasti sprendimą, reikėjo jį sukalibruoti ir įgyvendinti, bet jis buvo priimtas.

Manau, Rutte’s žinia yra tokia, kad balionų grėsmė – rimtas iššūkis. Kol kas nėra vieno ar kelių akivaizdžių būdų, kaip tai išspręsti, bet Aljansas yra didelis, pajėgus ir inovatyvus, kad galėtų tai padaryti. Ne veltui Lietuva prašo ir kviečiasi NATO ekspertus, dirbančius su tokiais hibridiniais iššūkiais, atvykti analizuoti ir pasiūlyti ilgalaikius sprendimus.

Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Autorius: Jurga

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama