Ekonomistė E. Leontjeva: mokesčius reikia sutvarkyti, o ne didinti
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Kitų metų valstybės biudžeto projektą dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja ekonomistė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė ELENA LEONTJEVA.
Kaip jūs ir jūsų vadovaujamo instituto ekspertai vertinate Vyriausybės pateiktą kitų metų valstybės biudžeto projekto visumą?
Gerai pasakyta. Į biudžetą reikia žiūrėti kaip į visumą. Toje visumoje matome, kad išlaidų dalis nelabai sutampa su pajamų dalimi. Tarp jų yra net penkių milijardų eurų trūkumas. Turime 35 milijardus suplanuotų eurų pajamų ir daugiau kaip 40 milijardų eurų suplanuotų išlaidų. Valstybės skola auga nuo 40 iki 45 procentų. Ir, kaip sakoma, tai dar ne pabaiga, nes Europos Sąjunga leido atpalaiduoti išlaidas, skiriamas gynybai, jų neįtraukti į deficito skaičiavimą. Todėl atrodome šiek tiek geriau.
Seime užregistruota apie šimtą įvairiausių pataisų, ir dauguma jų siūloma didinti įvairias išlaidas. Ar yra tam prielaidų?
Pasiūlymai didinti išlaidas nėra naujiena. Visuomet turėdavome istorijų apie Seimo narius, kurie siūlo savo atstovaujamai bendruomenei lopyti stogus, finansuoti kitas išlaidas. Šis noras suprantamas. Todėl sakoma, kad vienas pagrindinių finansų ministro gebėjimų yra gebėjimas sakyti „ne“. Paprastai namų ūkyje stengiamės subalansuoti savo galimybes su norais, išlaidomis. Lygiai taip pat reikia stengtis ir valstybės mastu.
Laisvosios rinkos institutas, skirtingai nuo tų, kurie pataria didinti išlaidas, pasiūlė valstybei didinti pajamas. Matome, kad yra galimybė įtraukti net iki dviejų milijardų eurų pajamų į biudžetą pardavus nereikalingą valstybei priklausantį turtą, žemes. Kiek žinau, vienas tų klausimų Seime pradedamas nagrinėti. Yra žemės lopinėlių, įsiterpusių tarp privačių valdų. Taip nutiko dėl įvairių matavimo sistemos netobulu mų vykdant žemės reformą.
Turime nemažai valstybės nenaudojamos žemės, neretai už ją nemokamas nuomos mokestis, o privatininkai negali jos įsigyti arba gali, bet labai sunkiai. Jeigu mūsų valstybei trūksta pajamų ir yra interesas didinti pajamas, finansuoti daugiau poreikių, tai šį klausimą būtina išspręsti. Esama ne tiktai ūkinės paskirties žemės – nenaudojamos žemės yra ir miestuose. Žinome apie daugybę skandalingų įvykių, susijusių su tvoromis ir panašiai.
Biudžetui šios pajamos būtų labai reikšmingos – iki 1,5 milijardo eurų vien tik iš žemės pardavimo. Pajudinę nereikalingo turto, kuris vertinamas net 14 milijardų eurų, pardavimus, turėtume dar vieną pajamų šaltinį. Suprantame – visko negalima realizuoti per vienus metus, bet svarbu, kad būtų noras tai daryti.
Premjerė neseniai paskelbė, kad tarsi buvo susitarta ir su mokytojais, ir su statutiniais pareigūnais dėl jų atlyginimų didinimo. Visų detalių nežinome, tačiau akivaizdu – jeigu tam tikroms visuomenės grupėms, ypač susijusioms su mūsų saugumu, reikia didinti atlyginimus, tokia galimybė atsirastų pardavus nereikalingą turtą.
Pexels.com nuotrauka
Kaip vertinate siūlymą peržiūrėti arba mažinti finansavimą gynybai iki penkių procentų?
Visi sutariame, kad gynyba yra prioritetas. Jeigu atsirado galimybė finansuoti gynybą net nepažeidžiant fiskalinės drausmės rodiklių, alternatyvų neturime. Žinoma, svarbu ne tik pinigai. Svarbu, kad tos lėšos virstų realiomis gynybos priemonėmis. Tai akivaizdu ir balionų atveju. Turėti pinigų negana, juos reikia paversti priemonėmis, kurios leidžia apsiginti ir nebūti lengvu taikiniu. Manau, ne laikas kalbėti apie gynybos išlaidų mažinimą.
Neseniai minėjome instituto jubiliejų, kuriame dalyvavo Lichtenšteino kunigaikštis Michaelis. Jis ištarė frazę, kuri publikai paliko didelį įspūdį. Jos esmė – kad mažai šaliai svarbu turėti du dalykus – gold and gun power, auksą ir ginklus, nes jai visuomet kels pavojų didelės kaimynės.
Kokia jūsų nuomonė apie siūlymus, kurie vienaip ar kitaip veiktų mūsų socialinę sritį?
Įdomu, kad antrus metus iš eilės nutarta nedidinti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD), nuo kurio labiausiai priklauso nepasiturinčių žmonių mokesčiai. Tai svarbu nedideles pajamas uždirbantiems asmenims, nes santykinai mažina tenkančią mokesčių naštą ir leidžia daugiau grynųjų pinigų parsinešti į namus.
Įdomu ir tai, kad Vyriausybė pasiūlė keisti socialinių pašalpų įstatymą, nes dėl infliacijos pastaruoju metu pašalpos buvo stipriai indeksuojamos. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais jos buvo indeksuotos apie 26 procentus. Dabar infliacija jau nuslopusi, nebėra galimybės tiek daug investuoti. O ką daro mūsų Vyriausybė? Ji siūlo susieti indeksavimą ne tik su kainų augimu, bet ir su vidutinio atlyginimo augimu, tokiu būdu pašalpos vėl būtų didinamos.
Matome, kad tai ne tik biudžetui atsieis dar 100 milijonų eurų išlaidų, bet ir skatins žmones nedirbti. Apskaičiuota, kad jeigu bedarbių skaičių Lietuvoje sumažintume per pusę, valstybės biudžetas pasipildytų beveik 400 milijonų eurų, nes tie žmonės visų pirma kurtų vertę, gerovę, mokėtų mokesčius ir nekainuotų valstybei dabar išmokamų nedarbo pašalpų. Manome, kad nereikia kaitalioti įstatymų.
Pirmiausia valstybė turėtų panaudoti turimus išteklius. Tai ne tik minėtas valstybės turto ir žemės pardavimas, bet ir visų išlaidų optimizavimas. Šioje vietoje labai stokojame pastangų.
Kaip biudžeto projekte numatytas įvairių išlaidų didinimas dera su esamais ir būsimais mokesčiais?
Kaip minėjau, pirmiausia valstybė turėtų panaudoti turimus išteklius. Tai ne tik minėtas valstybės turto ir žemės pardavimas, bet ir visų išlaidų optimizavimas. Šioje vietoje labai stokojame pastangų. Neseniai „Verslo žinių“ konferencijoje ISM universiteto rektorius Dalius Misiūnas apskaičiavo: jeigu sumažintume biurokratiją, tai mokesčiai sumažėtų maždaug šešiais procentais.
Taigi manau, kad prieš aptariant bet kokius užmojus didinti mokestinę naštą, nes pinigų neva vis pritrūksta, reikia susitvarkyti valstybės ūkyje, neleisti didinti valstybės išlaidų, o kai kur jas ir sumažinti. Tai suteiktų galimybę valstybei veikti greitai, efektyviai ir nestabdytų privataus verslo.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Autorius: Ugnė Gavelytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
