Nukritusios kaukės

1999 m., po Rusijos ekonominės krizės sunkumų, suūžė „Williams“ skandalas. Atsistatydinęs premjeras Rolandas Paksas iš savęs padarė auką ir įgavo trampliną. 2003–2004 m. įvyko egzaminas apie tą patį asmenį sykiu su tūkstantiniais „už“ ir „prieš“ protestais. Valstybė ir jos institucijos išgyveno. Buvo ir violetinis sukilimas pakaunėje su „Drąsos keliu“. Buvo ir Ramūno Karbauskio bandymas įdiegti „Agrokoncerno“ valdymą Lietuvoje. Atsimušė į institucijas ir jų inerciją, kuri savaime yra proeuropietiška ir demokratiška.

Šiandien esame kitame, gerokai pavojingesniame, laike, kai krenta kaukės.

Socialdemokratai pasirodė esą neturintys nei raudonų linijų, nei jokio stuburo. Partija metų metus buvo viena iš esminių stabilumą ir demokratiją garantuojančių politinių jėgų šalyje. Socialdemokratai su tokiais žmonėmis kaip Gediminas Kirkilas, nepaisant vadinamųjų „bebrų“ buvimo savo gretose, buvo transatlantinės integracijos ir šios integracijos fakto įtvirtinimo priešakyje.

Šiandien socialdemokratai virto Remigijaus Žemaitaičio partijos įkaitais, kai dėl balsų arba, kalbant paprasčiau, dėl išlikimo valdžioje jie vykdo bet ką, ką ant stalo deda R. Žemaitaitis.

Socialdemokratai patys kalti. Padorūs žmonės jiems sakė neiti į komandą su tais, kurie proto turi nedaug, bet turi daug blogos valios kenkti visiems ir viskam, kas aplinkui. Socialdemokratai sakė žinantys geriau. Stebina jaunų ir ant popieriaus perspektyvių bei išsilavinusių socialdemokratų laikysena – jokios rimtos reakcijos į tai, kas vyksta partijoje ir Lietuvoje. Bet koks sąžinę turintis ir Lietuvai gero linkintis žmogus, eilinis valdančiosios koalicijos Seimo narys jau turėtų būti išėjęs iš frakcijos ir užtrenkęs duris šiai koalicijai.

Didelė kaukė nukrito Simono Daukanto aikštėje. Nemaža dalis žmonių tikėjosi, kad prezidentas Gitanas Nausėda turi bent minimalius standartus ir principus, kurie galutinėje stadijoje leis priimti reikiamus sprendimus. To absoliučiai nebeturime. Lietuvoje prezidento institucija ilgus dešimtmečius buvo politinės sistemos balansuotoja. Šiandien prezidentas dėl akivaizdžių politinių klaidų, o ir asmeninių įsiskaudinimų, yra praradęs bet kokią įtaką.

Nūnai socialdemokratai yra „Nemuno aušros“ įkaitai, nes sudaryti bent minimaliai tvarią koaliciją su bet kuo kitu, taip susikompromitavus, veik jau nebeįmanoma.

Čia turime trinarę įkaitų dramą. Prezidentas yra socialdemokratų įkaitas – jo susidėjimas su socialdemokratais, atvira politinė pagalba prieš praėjusius Seimo rinkimus akivaizdžiai padėjo socialdemokratams. Taip nusprendęs pasirinkti šią pusę jis yra tokios būklės, kai būtent socialdemokratai yra vienintelė G. Nausėdos politinė atrama. Nūnai socialdemokratai yra „Nemuno aušros“ įkaitai, nes sudaryti bent minimaliai tvarią koaliciją su bet kuo kitu, taip susikompromitavus, veik jau nebeįmanoma.

Tokia socialdemokratų ir G. Nausėdos padėtis stipriausiu galios centru Lietuvos politikoje šiandien padarė „Nemuno aušrą“. Iš R. Žemaitaičio lūpų nebestebina niekas. Netgi kai pastarasis Seime, pasisodinęs Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrą, tos pačios valdančiosios koalicijos atstovą, šiam sako: „Šikną reikia jausti ant kėdės.“

Nereikėtų nei pamiršti, nei apsigauti – šią galią R. Žemaitaičiui suteikė prezidentas ir socialdemokratai.

Turime tai, ką turime – taip kalbančią, be jokių užuolankų autoritarines tendencijas vykdančią ir už tai balsuojančią valdančiąją koaliciją.

Kaip ir neblogai, kad kaukės krenta, kad pasimato tikri veidai. Pavyzdžiui, žmonėms, seniai kalbėjusiems, koks iš tiesų yra G. Nausėda, šiandien gali būti ramiau, kai veidai tapo aiškesni.

Bet sugrįžkime prie to, nuo ko pradėjome. Šioji Respublika nuo šalies nepriklausomybės įtvirtinimo pergyveno daug dramų. Bet pasaulis aplink Lietuvą buvo kitoks – stabilesnis, ramesnis, labiau prognozuojamas. Šiandien situacija visai šalia mūsų sienų yra dramatiška. Dar dramatiškiau yra tai, kad savomis rankomis griaunama tai, kas buvo sunkiai statoma gerus trisdešimt metų.

Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Autorius: Jurga

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama