Gydytojas T. Raudonis: laiku nesuvaldytas stresas negailestingai retina mūsų plaukus

Tačiau dauguma vengia kreiptis į specialistus, paguodos ir patarimų tikisi iš draugų ar pažįstamų. Dar kiti, prisiskaitę straipsnių arba prisižiūrėję reklamų, užsiima savigyda. Vis dėlto specialistai įspėja, kad taip elgdamiesi sau ne tik nepadedame, bet ir neretai pakenkiame.

Kaip prižiūrėti plaukus, kad jie mus puoštų, o ne kenktų išvaizdai ir gerai savijautai, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovas, gydytojas dermatologas, trichologas, mokslų daktaras TADAS RAUDONIS.

Pirmiausia paaiškinkite: koks gali būti plaukų slinkimo pobūdis?

Plaukų slinkimas – alopecija – tiesiogiai susijęs su plaukų tankio mažėjimu. Šios ligos skirstomos į dvi stambias grupes: randėjančią ir nerandėjančią alopecijas. Dažniausiai susiduriame su androgenetine alopecija. Antroje vietoje yra vadinamasis telogeninis plaukų slinkimas, kurį sukelia stresas.

Organizmui patyrus didesnį emocinį ar fizinį stresą, – tarkime, operacijas, įvairias ligas, – pradeda labai gausiai slinkti plaukai. Trečias gana dažnas atvejis – židininė alopecija. Tai autoimuninė būklė, kuriai būdingi išplikimo židiniai: žmogui iš pradžių skalpo odoje atsiranda vienas stambesnis židinys, tačiau vėliau jis gali apimti ir visą skalpą ar net viso kūno odą.

Kiek tai priklauso nuo genetikos ir kiek nuo mūsų pačių?

Genetika, žinoma, labai svarbi, kai kalbame apie androgeninę alopeciją, nes ši liga nulemta genetiškai. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad ji prasidės lygiai taip pat, kaip prasidėjo jūsų tėvui ar motinai. Labai svarbus dėmuo – mūsų gyvenimo būdas. Nuo to, kaip miegame, ką valgome, kokių žalingų įpročių turime, kiek ir kokį patiriame stresą, priklauso, kaip atrodome, kokia mūsų plaukų sveikata.

Dabar stresą patiriame beveik visi. Kaip galėtume jį valdyti?

Kiekvienas žmogus turėtų stengtis tinkamai tvarkytis su stresu. Reikėtų laikytis paros režimo. Svarbiausia – normalus, kokybiškas miegas ir tinkama mityba. Valgome neblogai, tačiau turbūt retas suvalgo reikiamą kiekį daržovių, skaidulinio, mažiau apdoroto maisto. Sveikatai palankus maistas nemažai daliai žmonių tampa prabangos dalyku.

O kaip plaukų slinkimas gydomas?

Labai skirtingai. Pirmiausia turime žinoti, ką gydome. Todėl pacientui reikia apsilankyti pas gydytoją, kad nustatytume diagnozę, įvertintume plaukų būklę ir tada aptartume gydymą. Kalbamės apie gyvenimo būdo korekciją ir medikamentinį gydymą. Galima skirti lokaliai, sistemiškai vartojamus vaistus, įvairias injekcines procedūras, plaukų transplantaciją ir kitas priemones. Pasirinkimo spektras nemažas.

Ar daug yra vaistų nuo plaukų slinkimo?

Žinoma. O mes esame tam, kad tuos vaistus galėtume tinkamai parinkti. Ir vaistai gali labai skirtis.

Turbūt kasdien vien pažiūrėjęs į paciento plaukus galite pasakyti, ar jis turi problemų?

Kartais užtenka pacientui įeiti pro duris, ir galima atpažinti, kas jam yra ir apie ką kalbėsimės.

Plaukų slinkimas nėra tragedija. Jie juk atauga?

Priklauso nuo to, apie kokią patologiją kalbame. Jeigu plaukai gausiai iškrito dėl streso, jam pasibaigus ataugs. Tačiau viskas gali užtrukti pusmetį, gal metus ar dvejus, bet plaukai bus linkę ataugti. Labiau nerimaujame dėl kitų atvejų, kai jų negydant, nieko nedarant ilgainiui būklė tik prastės ir plaukų tankis mažės. Kuo vėliau pradedame imtis prevencinių priemonių, tuo prastesnis gali būti rezultatas.

Detaliau pasikalbėkime apie plikimą. Koks dažniausias tiek vyrų, tiek moterų plikimo tipas?

Dažniausiai pasitaiko androgeninė alopecija, tai yra plaukų mažėjimas viršugalvyje. Vyrams paprastai plinka frontalinė smilkinių zona ir verpeto sritis viršugalvyje. Tai paveikia apie 70 proc. vyrų, žinoma, priklausomai nuo amžiaus grupės. Moterims androgeninė alopecija pasireiškia kiek kitaip: būdingas centrinis plikimas, ties sklastymu retėjantys plaukai. Jis paveikia apie pusę moterų, ypač jeigu kalbame apie pomenopauzinį laikotarpį.

Gydytojau, paaiškinkite štai tokį dalyką. Yra vyrų, kurie ant galvos neturi plaukų, tačiau jų labai vešlios barzdos, kodėl?

Viskas priklauso nuo testosterono kiekio pasiskirstymo. Barzdoje turime didesnį jo kiekį. O viršugalvyje mūsų plaukai kur kas jautresni dihidrotestosterono poveikiui. Tiek barzdoje, tiek pakaušio srityje plaukai nėra tokie jautrūs dihidrotestosteronui, dėl to ir išsilaiko.

Tai gal galima tas vietas sukeisti?

Plaukų transplantacija tuo ir pagrįsta: perkeliame plaukų folikulus, kurie turi mažesnį polinkį reaguoti į dihidrotestosteroną, į tas vietas, kur jų nebėra.

Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Autorius: Tomas Kemzūra

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama