Veikia algoritmus ir žmogaus psichologiją: kas yra socialinių tinklų botai?

Šimtai komentarų iš netikrų paskyrų

Lapkričio 21-ąją istorijos mokytojas ANTANAS JONUŠAS savo feisbuko paskyroje pasidalijo įrašu, kaip kartu su mokiniais dalyvauja kultūros bendruomenės mitinge. Įrašas sulaukė didžiulio dėmesio – šimtų neigiamų komentarų. „Prieštaringų temų savo puslapyje nevengiu, žinau, kad jos sulaukia daug dėmesio, tik jis būna iš realių žmonių, kurie nori padiskutuoti, pasiginčyti, išsakyti savo nuomonę. Šį kartą buvau nustebintas netikrų paskyrų kiekio: viena profilio nuotrauka, dažniausiai su gyvūnu arba gėle, o toliau – tuščias profilis arba tarp draugų sąraše tik trys žmonės. Komentarų srautas buvo milžiniškas, šimtus kartų didesnis, lyginant su kitais įrašais“, – pasakoja A. Jonušas. Istorijos mokytojas Antanas Jonušas. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka Mokytojas suprato: tai interneto botų darbas. Pasak jo, su tuo pačiu susidūrė ir daugiau mitinge dalyvavusių žmonių. „Įrašus tryniau ir blokavau visą dieną, srautas nesustojo dar kelias dienas po to. Atrodo, tai koordinuota, nusikalstama veikla, vykdoma trolių fabrikų“, – mano jis. A. Jonušo teigimu, tokia veikla, galimai organizuota priešiškų valstybių, yra kenkėjiška, daro poveikį viešajai nuomonei ir demokratijos kokybei. „Tai susiję su žmonių nusivylimu politika ir atsiribojimu nuo jos. Užplūdus tokiems komentarams, ar jie būtų parašyti tikrų žmonų, ar netikrų, natūraliai nusivili ir nebenori to daryti“, – tikina jis. Mokytojas mano, kad patyrus informacinę ataką pagalbą turėtų siūlyti ir valstybė. „Šalis visų pirma turėtų dėti didžiules pastangas atrasdama, kas yra veiklos šaltinis, spausti paslaugos teikėjus, o šiuo atveju „Metą“, ir riboti turinį nacionalinės įstatymų bazės atžvilgiu“, – sako jis.

Likusį botų darbą atlieka žmogaus psichologija

Kibernetinio saugumo ekspertė AGNĖ TURSKIENĖ aiškina, kad socialinių tinklų botai yra automatizuotos paskyros, imituojančios realius vartotojus. Jų tikslas yra ne diskutuoti, o keisti bendrą visuomenės naratyvą, pavyzdžiui, sudarant masinio pykčio įvaizdį. „Sėkmingą botų išnaudojimą lemia žmogaus socialinės psichologijos principas. Žmogus natūraliai linksta tikėti, kad teisinga tai, ką daro dauguma. Jeigu po jautria politine tema matai šimtus vienos nuomonės komentarų, pasąmoningai pradedi manyti, kad taip galvoja visi. Botams net nereikia būti įtikinamiems, jiems pakanka sukurti bendrą daugumos iliuziją, o likusį darbą atliks žmogaus psichologija. Analizuojant koordinuotas informacines atakas matyti, kad ties tam tikromis temomis botų ir fiktyvių paskyrų aktyvumas gali siekti 25–30 proc. bendro srauto“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja A. Turskienė. Minėtas modelis veikia tiek socialinių tinklų algoritmus, tiek žmonių elgesį: „Formulė gana paprasta: trumpu laikotarpiu paleidžiamas intensyvus komentarų ir žinučių srautas, algoritmai tai priima kaip staigų organišką susidomėjimą, ir tema pradedama plačiai rodyti realiems, panašias pažiūras turintiems vartotojams. Nuo to momento ataka pereina į antrą fazę – tęsia tikri žmonės, nuoširdžiai įsitraukiantys į sukurtą konfliktą. Tai socialinės inžinerijos forma, kai išnaudojama žmogaus psichologija“, – pabrėžia kibernetinio saugumo ekspertė. Kibernetinio saugumo specialistė Agnė Turskienė. Asmeninio archyvo nuotrauka

Kaip atpažinti?

Šiandien atskirti pavienį botą darosi vis sunkiau, kadangi dirbtinis intelektas padeda kurti įtikinamas nuotraukas, rašyti taisyklinga kalba ir generuoti realiai atrodančią paskyros istoriją. Todėl, pasak A. Turskienės, dėmesį reikėtų kreipti ne į atskirus komentarus, o į bendrą elgesio modelį. „Pirmas indikatorius – sinchroniškumas. Jeigu po jautraus įvykio per kelias minutes atsiranda dešimtys ar net šimtai panašaus tono komentarų, viskas labiau primena koordinuotą veiksmą, o ne spontanišką reakciją. Pačiam žmogui gali būti paprasčiau identifikuoti pagal kalbos struktūrą – botai sistemingai vartoja daugiau grotažymių, šūkių, automatizuotų frazių. Realūs žmonės labiau įsitraukia į dialogą, klausia, replikuoja, reaguoja, reiškia emocijas. Jeigu matome daug vienakrypčių, deklaratyvių teiginių ir mažai tikro ginčo, greičiausiai diskusija nenatūrali. Verta atkreipti dėmesį ir į laiko geografijos anomalijas – dažnai intensyviausiai komentuojama naktimis, kai vietiniai vartotojai miega“, – aiškina kibernetinio saugumo ekspertė. Nepaisant visų šių požymių, žmonės linkę vadovautis bendra nuotaika net ir tada, kai žino, jog dalis balsų nėra tikri. Mokslas tokį reiškinį aiškina bandos instinktu: „Racionalus suvokimas praktikoje ne visada priverčia elgtis kitaip. Mūsų visuomenė yra jautri kolektyviniam spaudimui, todėl žmonės seka toną, o ne faktus.“ Botų atakos dažniausiai nukreipiamos į politinį lauką ar bet kuriuos kitus visuomenės dėmesio sulaukiančius klausimus. „Pasirenkami konfliktiniai taškai, tokie kaip rinkimai, protestai arba sprendimai dėl svarbių klausimų – saugumo, finansų. Vos įvyksta kas nors reikšminga, įjungiamas botų tinklas. 2025 metų balandžio mėnesį Filipinuose atlikta analizė parodė, kad suėmus buvusį prezidentą maždaug trečdalis komentavusiųjų paskyrų X platformoje buvo netikros“, – teigia A. Turskienė.

Socialinių tinklų atsakomybė

Kalbėdama apie socialinių tinklų reguliavimą, kibernetinio saugumo ekspertė pabrėžia – „Meta“ pašalina milijonus netikrų, automatizuotų paskyrų dar prieš joms pasiekiant vartotojus. „Veikiantis filtras parodo, kad botai yra ne pavieniai incidentai, bet nuolatinė socialinių tinklų ekosistemos dalis“, – sako ji. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka Konkrečių veiksmų ėmėsi ir Elono Musko valdoma platforma X, pristatydama naują funkciją – šalies žymą (angl. country label), kuri leidžia matyti, iš kurio regiono prisijungia vartotojas. „Ši funkcija pirmą kartą aiškiai parodė, kad nemaža dalis vartotojų, imituojančių vietinius profilius ir aktyviausiai komentuojančių politines temas, jungėsi iš kitų žemynų. Tai tapo konkrečiu įrodymu, kad dalis piktų bangų socialiniuose tinkluose nėra organiškos“, – sako pašnekovė. A. Turskienės teigimu, apsauga nuo informacinių atakų pirmiausia turėtų pasirūpinti ne valstybės institucijos, o socialinių tinklų valdytojai. „Jie vieninteliai mato visą techninį vaizdą: nuo IP adresų, geografinių prisijungimų iki automatinių elgesio modelių. Tai nėra viešai prieinama informacija, todėl išorės institucijoms sunku kontroliuoti problemą. Kiekviena platforma turi savo vidines formas, kurios leidžia pranešti ne tik apie pavienes netikras paskyras, bet ir apie koordinuotą veiklą. Svarbu pridėti kuo daugiau tai įrodančios medžiagos: ekrano nuotraukas, komentarus ir žinutes, botų profilių nuorodas, taip pat laiką, kada vyko suintensyvėjimas“, – vardija A. Turskienė. Vis dėlto įtarus, kad asmeninė paskyra gali būti atakuojama interneto botų, specialistė siūlo kreiptis ir į aukštesnes institucijas, tokias kaip Nacionalinio kibernetinio saugumo centro informavimo sistema. „Institucija, matydama poreikį, gali nukreipti žmogų į tolesnį procesą. Taip pat galima kreiptis į „Debunk.org“ – nepriklausomą analitikos organizaciją, kuri specializuojasi dezinformacijos tyrimuose“, – aiškina ji. Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Autorius: Austėja Zovytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama