D. Antanaitis: „Numušti balionus reiškia kovoti su pasekmėmis, o ne su priežastimi“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Dėl balionų nuo šių metų spalio erdvė virš Vilniaus ir Kauno oro uostų buvo apribota daugiau nei dešimt kartų.
Karybos ekspertas, atsargos majoras DARIUS ANTANAITIS dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja apie galimus kontrabandinių balionų neutralizavimo būdus ir numušimo pavojus.
Kiek realu ir efektyvu numušti į Lietuvą iš Baltarusijos įskrendančius kontrabandinius balionus? Kokiomis priemonėmis jie galėtų būtų sunaikinami?
Numušti balionus reiškia kovoti su pasekmėmis, o ne su priežastimi. Tačiau ir tai reikia daryti. Iš esmės galima į balionus šaudyti iš kulkosvaidžių arba iš šautuvų, taip pat iš medžioklinių šautuvų ar panašių priemonių. Galima šaudyti ne tik nuo žemės, bet ir iš sraigtasparnių. Be abejo, viskas priklauso nuo to, kokiame aukštyje skrenda balionas ir ar apačioje nėra apgyvendintų vietovių, nes krovinys, krentantis dideliu greičiu, gali pridaryti labai daug žalos.
Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Kokių pavojų gali kilti, jei balionai sunaikinami virš gyvenamųjų rajonų, civilinės infrastruktūros ar civilinės aviacijos zonų?
Jeigu krovinys yra kontrabandinės cigaretės, kurių svoris – maždaug 20 kilogramų, ir jos krenta iš didelio aukščio, gali pasiekti iki 200 km/val. greitį. Toks didelis paketas, krentantis tokia sparta, išvysto didelę kinetinę energiją ir gali pražudyti žmogų, gyvūną, sumaitoti automobilį ar netgi pramušti stogą. Todėl numušti balionus pavojinga, jei tiesiog imtume ir šautume iš bet kur.
Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Kokius regite kitus būdus kovoti su kontrabandiniais balionais?
Mes žiūrime tik į vieną pusę – į kinetiką, tai yra numušimą. Tačiau yra ir kitų priemonių, pavyzdžiui, diplomatiniai kanalai. Turime panaikinti pačią priežastį, nes balionas yra tik pasekmė. Taip pat mūsų teisėsaugos institucijos turi dirbti savo darbą – atlikti tyrimus ir nustatyti kaltininkus. Šiuo atveju žmonės, kurie tai daro Lietuvoje, sąmoningai kenkia savo bendrapiliečiams, stato mus visus į pavojų ir kelia grėsmę ne tik mums, bet ir mūsų valstybės svečiams.
Kiek anksčiau buvo kalbėta apie vadinamąją dronų sieną. Kaip ji atrodytų ir ar galėtų padėti kovojant su kontrabandiniais balionais?
Dronų siena, ko gero, yra labiau teorinis dalykas, nes kalbama, kad tokia siena turėtų būti integruota į NATO oro gynybos sistemą. Anksčiau problema buvo dronai, ir mes apie juos kalbėjome, dabar problema yra balionai. Tuomet reikėtų jau balionų sienos. Ateityje gali būti lėktuvai – tada bus lėktuvų siena.
Mano manymu, užuot kaitalioję sąvokas, privalome turėti bendrą oro gynybos sistemą, kuri galėtų saugoti valstybę ne tik nuo dronų ar balionų, bet ir nuo bet kokio oro pavojaus.
ELTA nuotrauka
Iš viešųjų šaltinių matome, kad Lietuva vykdo oro gynybos sistemų užsakymus. Taip pat mūsų šalis yra integruota į bendrą NATO sistemą. NATO dislokuoja savo pajėgumus ten, kur pavojus didžiausias. Mums grėsmę kelia skraidantys kontrabandiniai balionai, o Rumunijoje ar Lenkijoje daug didesnį pavojų kelia koviniai dronai ar paleistos raketos. Todėl NATO vertina prioritetus pagal tai, kur kyla didžiausia grėsmė NATO piliečiams, ir ten dislokuoja pajėgas.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Kokių pavojų gali kilti, jei balionai sunaikinami virš gyvenamųjų rajonų, civilinės infrastruktūros ar civilinės aviacijos zonų?
Jeigu krovinys yra kontrabandinės cigaretės, kurių svoris – maždaug 20 kilogramų, ir jos krenta iš didelio aukščio, gali pasiekti iki 200 km/val. greitį. Toks didelis paketas, krentantis tokia sparta, išvysto didelę kinetinę energiją ir gali pražudyti žmogų, gyvūną, sumaitoti automobilį ar netgi pramušti stogą. Todėl numušti balionus pavojinga, jei tiesiog imtume ir šautume iš bet kur.
Numušti balionus nepavojinga tik tuo atveju, jei apačioje nieko nėra. Tačiau reikia pasverti, kas pavojingiau: ar lėktuvo susidūrimas su balionu, ar ant žemės padaryta žala.Numušti balionus nepavojinga tik tuo atveju, jei apačioje nieko nėra. Tačiau reikia pasverti, kas pavojingiau: ar lėktuvo susidūrimas su balionu, ar ant žemės padaryta žala. Bet kuriuo atveju tai turi būti kompromisas įvertinant, ar gerai numušti oro balionus būtent toje vietoje. Jūsų žiniomis, ar Lietuva dabar turi priemonių balionus identifikuoti, stebėti ir sunaikinti? Turėkime omenyje, kad gauname informacijos apie balionus. Be to, iš viešųjų šaltinių žinome, kad kariuomenė labai stipriai padeda šioje srityje. Naudojami itin tikslūs ir jautrūs kariniai radarai – jie gali nustatyti įskrendančius objektus. Taigi galime matyti tuos balionus. Numušti juos taip pat galime naudodamiesi turimais sraigtasparniais. Tačiau visada išlieka pavojus, kad vietoj cigarečių gali būti gabenami, pavyzdžiui, sprogmenys. Netgi Ukrainoje vienas pilotas žuvo mėgindamas numušti „Shahed“ orlaivį, nes buvo per arti, ir sprogimo banga pažeidė jo lėktuvą. Todėl visada turi būti įvertinama, ką daryti, kaip daryti ir ar tikrai to reikia. Kaip pilietis manau, kad valstybė privalo užtikrinti mano saugumą ir interesų apsaugą. Todėl mes ir išrenkame politikus, samdome žmones, kurie eina tam tikras pareigas ir gali priimti atitinkamus sprendimus. Svarbiausia valstybės funkcija yra užtikrinti savo piliečių apsaugą bei saugumą, ir tam tinkamos visos priemonės.
Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Kokius regite kitus būdus kovoti su kontrabandiniais balionais?
Mes žiūrime tik į vieną pusę – į kinetiką, tai yra numušimą. Tačiau yra ir kitų priemonių, pavyzdžiui, diplomatiniai kanalai. Turime panaikinti pačią priežastį, nes balionas yra tik pasekmė. Taip pat mūsų teisėsaugos institucijos turi dirbti savo darbą – atlikti tyrimus ir nustatyti kaltininkus. Šiuo atveju žmonės, kurie tai daro Lietuvoje, sąmoningai kenkia savo bendrapiliečiams, stato mus visus į pavojų ir kelia grėsmę ne tik mums, bet ir mūsų valstybės svečiams.
Kiek anksčiau buvo kalbėta apie vadinamąją dronų sieną. Kaip ji atrodytų ir ar galėtų padėti kovojant su kontrabandiniais balionais?
Dronų siena, ko gero, yra labiau teorinis dalykas, nes kalbama, kad tokia siena turėtų būti integruota į NATO oro gynybos sistemą. Anksčiau problema buvo dronai, ir mes apie juos kalbėjome, dabar problema yra balionai. Tuomet reikėtų jau balionų sienos. Ateityje gali būti lėktuvai – tada bus lėktuvų siena.
Mano manymu, užuot kaitalioję sąvokas, privalome turėti bendrą oro gynybos sistemą, kuri galėtų saugoti valstybę ne tik nuo dronų ar balionų, bet ir nuo bet kokio oro pavojaus.
ELTA nuotrauka
Iš viešųjų šaltinių matome, kad Lietuva vykdo oro gynybos sistemų užsakymus. Taip pat mūsų šalis yra integruota į bendrą NATO sistemą. NATO dislokuoja savo pajėgumus ten, kur pavojus didžiausias. Mums grėsmę kelia skraidantys kontrabandiniai balionai, o Rumunijoje ar Lenkijoje daug didesnį pavojų kelia koviniai dronai ar paleistos raketos. Todėl NATO vertina prioritetus pagal tai, kur kyla didžiausia grėsmė NATO piliečiams, ir ten dislokuoja pajėgas.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Autorius: Inga Bartulevičiūtė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
