Kunigas E. A. Markauskas apie adventą: svarbu gyventi pagal sąžinę, tada galima ramiai laukti Dievo atėjimo
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Bažnyčia kviečia sustoti, nurimti, atidžiau įsiklausyti į Dievo žodį, pažvelgti giliau į savo širdį. Šis metas skirtas apmąstymams, atgailai ir pasiruošimui didžiajai šventei.
Apie adventą mintimis su dienraščio „Bernardinai.lt“ skaitytojais ir klausytojais dalijasi Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėje tarnaujantis kunigas ELIJAS ANATOLIJUS MARKAUSKAS.
youtube.com video
Kunige, priminkite advento kilmę, paskirtį. Kas pirmasis apie jį prabilo?
Pats žodis mums byloja, koks šis laikotarpis. Adventus (lot. „atėjimas“) – tai laikas prieš kieno nors atėjimą. Mes, krikščionys, kalbame apie laiką prieš Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimą.
Kas pirmasis prabilo apie adventą? Netiesiogine prasme apie adventą kalbėjo pranašai Senajame Testamente. Pasakojama, kad adventu gyveno išrinktoji tauta, kuri su dideliu ilgesiu laukė (deja, ir šiandien tebelaukia) Mesijo atėjimo į šį pasaulį. O Bažnyčioje adventas, kaip liturginis laikotarpis, atsirado tik IV amžiuje, nes pirmuosius tris Bažnyčios gyvavimo amžius adventas nepažintas.
Pirmuosius tris amžius nežinotos ir nešvęstos Kalėdos. Pirmoji šventė, atsiradusi Bažnyčioje, buvo Epifanija – Kristaus Apsireiškimo iškilmė. Su ja praktiškai viskas buvo siejama. Maždaug tik nuo IV amžiaus Bažnyčioje atsirado Kalėdos kaip šventė ir adventas toks, koks yra šiandien.
Kunigas Elijas Anatolijus Markauskas Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėje. Asmeninio archyvo nuotrauka
Kodėl, Katalikų Bažnyčios liturgijos požiūriu, advento laikotarpį galima padalyti tarsi į dvi dalis?
Reikėtų grįžti prie advento formavimosi istorijos. Jis gimė IV amžiuje, o V amžiuje atsirado Galijoje, dabartinėje Prancūzijoje. Pradžioje turėjo panašumų su gavėnia ir buvo atgailos metas. Jis turėjo visai kitokią prasmę – viskas sukosi apie Epifaniją, Jėzaus Kristaus krikštą.
Vėliau, kai adventas atkeliavo į Romą, čia susiformavo visai kitokia tradicija. Adventas buvo nebe atgailos, o džiaugsmingas Jėzaus Kristaus atėjimo laukimo metas. Roma nesunaikino Galijos tradicijos, bet ją pašventino, susakralino ir pridėjo savų atspalvių. Todėl dvi pirmosios advento savaitės yra eschatologinės, kurios kalba apie antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą. Tai labiausiai siejasi su Galijos tradicija. O dvi kitos savaitės labiau siejasi su Jėzaus Kristaus gimimo šventės laukimu. Dabar ši tradicija ir yra išlikusi Bažnyčioje.
O kaip, jūsų manymu, šiuolaikinis žmogus gali atskirti pasaulietišką Kalėdų triukšmą nuo dvasinės advento ramybės?
Pirmojo advento sekmadienio liturgijos skaitiniuose išgirsime pranašą Izaiją. Per visą adventą liturgijoje labai daug skaitinių yra iš šio pranašo knygos. Tai labai sena tradicija. Iš jo mes išgirsime kvietimą kopti į kalną. Toliau išgirsime šventojo apaštalo Pauliaus kvietimą „Atsibuskite!“ ir Viešpaties Jėzaus Kristaus kvietimą „Budėkite!“.
Unsplash.com nuotrauka
Kaip manote, kokių realių praktinių žingsnių reikia žmogaus širdyje, kad jis deramai pasiruoštų Jėzaus Kristaus atėjimui?
Gyvenkime sąžiningai – tai yra svarbiausia. Jėzaus Kristaus atėjimas yra bendras visiems. Negalime sakyti, kad, tarkim, musulmonams Jėzaus Kristaus atėjimo nebus. Tai Dievo sugrįžimas į šį pasaulį. Negalime ignoruoti tų konfesijų, kurios nepripažįsta Jėzaus Kristaus kaip savo Išganytojo. Negalime pasakyti: „Štai jie visi bus pasmerkti.“
Viename Vatikano II susirinkimo dokumente kalbama, kad visi žmonės laukia Dievo atėjimo į šį pasaulį. Todėl labai svarbu visų pirma gyventi pagal sąžinę. Kai žmogus yra ramus viduje ir jo sąžinė rami, tada jis gali ramiai laukti Dievo atėjimo. Mums, krikščionims, to maža. Mums visiems reikia gyventi tikėjimu, nes jis absoliučiai viską sudėlioja į savo vietas. Tikėjimas parodo prasmę ten, kur nekrikščionys jos nemato. Tikėjimas įprasmina absoliučiai viską, kuo gyvename šioje žemėje.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Kunigas Elijas Anatolijus Markauskas Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėje. Asmeninio archyvo nuotrauka
Kodėl, Katalikų Bažnyčios liturgijos požiūriu, advento laikotarpį galima padalyti tarsi į dvi dalis?
Reikėtų grįžti prie advento formavimosi istorijos. Jis gimė IV amžiuje, o V amžiuje atsirado Galijoje, dabartinėje Prancūzijoje. Pradžioje turėjo panašumų su gavėnia ir buvo atgailos metas. Jis turėjo visai kitokią prasmę – viskas sukosi apie Epifaniją, Jėzaus Kristaus krikštą.
Vėliau, kai adventas atkeliavo į Romą, čia susiformavo visai kitokia tradicija. Adventas buvo nebe atgailos, o džiaugsmingas Jėzaus Kristaus atėjimo laukimo metas. Roma nesunaikino Galijos tradicijos, bet ją pašventino, susakralino ir pridėjo savų atspalvių. Todėl dvi pirmosios advento savaitės yra eschatologinės, kurios kalba apie antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą. Tai labiausiai siejasi su Galijos tradicija. O dvi kitos savaitės labiau siejasi su Jėzaus Kristaus gimimo šventės laukimu. Dabar ši tradicija ir yra išlikusi Bažnyčioje.
O kaip, jūsų manymu, šiuolaikinis žmogus gali atskirti pasaulietišką Kalėdų triukšmą nuo dvasinės advento ramybės?
Pirmojo advento sekmadienio liturgijos skaitiniuose išgirsime pranašą Izaiją. Per visą adventą liturgijoje labai daug skaitinių yra iš šio pranašo knygos. Tai labai sena tradicija. Iš jo mes išgirsime kvietimą kopti į kalną. Toliau išgirsime šventojo apaštalo Pauliaus kvietimą „Atsibuskite!“ ir Viešpaties Jėzaus Kristaus kvietimą „Budėkite!“.
Šventojo Rašto skaitiniai yra tarsi adventinis kelialapis. Elementai yra labai svarbūs, kad žmogus pradėtų judėti, koptų į kalną, atsibustų, pažvelgtų į šį pasaulį visai kitaip.Šie Šventojo Rašto skaitiniai yra tarsi adventinis kelialapis. Elementai yra labai svarbūs, kad žmogus pradėtų judėti, koptų į kalną, atsibustų, pažvelgtų į šį pasaulį visai kitaip. Nereikia sakyti, kad šis pasaulis yra blogas, ir iškart jį kritikuoti. Šventasis apaštalas Paulius, rašydamas savo laišką, nurodo, kas yra atsibudimas, kadangi šiame pasaulyje labai daug blogio, nuodėmių. Šventasis Paulius ragina tai suprasti ir atsibusti, kad nuodėmės mums nebevadovautų. Kalbėdami apie patį advento pobūdį, neturėtume jo tapatinti su gavėnia. Tai yra du skirtingi dalykai. Kai kalbame apie gavėnią, aiškiai sakome, kad šis laikotarpis yra atgailos. Adventas yra džiaugsmingo laukimo metas. Labai simboliška, kad per pirmąsias dvi advento savaites labiau kalbama apie eschatologiją, apie antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą, kadangi po dviejų savaičių ateina metas, kai Bažnyčia jau kalba apie Jėzaus Kristaus gimimą šioje žemėje. Tad su tuo mes turėtume gyventi – pradžioje labai rimtai viską apsvarstyti, nutilti, kad išgirstume kalbantį mums Dievą. O vėliau, arčiau Kalėdų, su kuo didesniu džiaugsmu turėtume laukti Jėzaus Kristaus gimimo šventės. Šiek tiek gaila, kad pas mus tų dviejų savaičių pobūdis praktiškai yra nubrauktas, kadangi jau prieš adventą pradedame iškilmingai švęsti, todėl ir pati Kalėdų šventė kiek nublanksta.
Unsplash.com nuotrauka
Kaip manote, kokių realių praktinių žingsnių reikia žmogaus širdyje, kad jis deramai pasiruoštų Jėzaus Kristaus atėjimui?
Gyvenkime sąžiningai – tai yra svarbiausia. Jėzaus Kristaus atėjimas yra bendras visiems. Negalime sakyti, kad, tarkim, musulmonams Jėzaus Kristaus atėjimo nebus. Tai Dievo sugrįžimas į šį pasaulį. Negalime ignoruoti tų konfesijų, kurios nepripažįsta Jėzaus Kristaus kaip savo Išganytojo. Negalime pasakyti: „Štai jie visi bus pasmerkti.“
Viename Vatikano II susirinkimo dokumente kalbama, kad visi žmonės laukia Dievo atėjimo į šį pasaulį. Todėl labai svarbu visų pirma gyventi pagal sąžinę. Kai žmogus yra ramus viduje ir jo sąžinė rami, tada jis gali ramiai laukti Dievo atėjimo. Mums, krikščionims, to maža. Mums visiems reikia gyventi tikėjimu, nes jis absoliučiai viską sudėlioja į savo vietas. Tikėjimas parodo prasmę ten, kur nekrikščionys jos nemato. Tikėjimas įprasmina absoliučiai viską, kuo gyvename šioje žemėje.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Autorius: Rita Bagdonaite
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
