I. Petronytė-Urbonavičienė: „Politikams kyla ambicija turėti įtakos tam, kaip aprašomi įvykiai ir jie patys“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
„Nesakau, kad šitas sprendimas, kuris yra pateiktas, yra geras, bet tai yra vienas iš sprendimų“, – paklaustas apie atleidimo tvarkos palengvinimą ketvirtadienį sakė Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas.
Vyriausybė susiduria su kylančiu nepasitenkinimu ir dėl krizių valdymo, įskaitant profesinių bendruomenių protestus, kontrabandinių balionų incidentus, trikdančius Vilniaus oro uosto darbą, bei vilkikų grąžinimo iš Baltarusijos politiką.
Politologė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytoja dr. IEVA PETRONYTĖ-URBONAVIČIENĖ situaciją vertina kritiškai: „Situacija nepavydėtina. Atrodo, dėl patirties trūkumo ar mažesnio krizinių pamokų bagažo kartais paskubama priimti sprendimus.“
Sparčiai augantį protestų skaičių politologė laiko indikatoriumi, kad visuomenė siekia būti išgirsta, ir kritikuoja valdžios komunikacijos stygių: „Toks komunikacijos būdas kyla iš jausmo, kad nuomonė kitais kanalais negirdima.“
Svarbiausius besibaigiančios savaitės Lietuvos politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologė I. Petronytė-Urbonavičienė.
Parlamentas antradienį baigė pirmąjį 2026 metų biudžeto svarstymą ir viešųjų finansų planą grąžino tobulinti Vyriausybei. Ar tikslingai sudėlioti valstybės biudžeto prioritetai? Kaip vertinate siūlymus mažinti biudžetą šalies gynybai?
Iš tiesų dar matysime besikeičiančią prioritetų dėlionę, ypač svarstant biudžetą ir debatuojant dėl siūlymų mažinti lėšas šalies gynybai. Ši sritis turbūt yra pagrindinis prioritetas, dėl kurio daugiau ar mažiau tikrai sutariama – tam pritaria tiek valdančiosios, tiek opozicinės partijos. Tačiau siūlymai mažinti dalį lėšų, skirtų pagrindiniam prioritetui, kelia šiokį tokį chaosą ir nesutarimą. Tai žymi susiskaldymą pačioje koalicijoje.
Koalicijos formavimas socialdemokratų dažnai buvo argumentuojamas noru turėti aiškią daugumą priimant svarbius sprendimus, tokius kaip valstybės biudžetas. Tačiau matome, kad koalicijos viduje sutarimo dėl pagrindinių prioritetų jau nėra tiek daug.
Siūlymus mažinti krašto gynybai skirtą biudžetą vertinčiau kaip tam tikrą testą valdančiajai koalicijai – jis atskleidžia aštresnį nuomonių išsiskyrimą ten, kur buvo tikėtasi sklandesnio biudžeto priėmimo ir didesnės paramos pagrindinėms nuostatoms.
Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
LRT biudžetas ateinančius trejus metus bus toks pats kaip šiemet, o vėliau jam bus skiriamas mažesnis gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų procentas nei dabar. Kaip vertinate LRT asignavimo įšaldymą trejiems metams?
Viena vertus, lėšų įšaldymas atrodo logiškas, atsižvelgiant į faktą, kad valstybės biudžete ženkliai didinamas finansavimas krašto gynybai. Tai automatiškai suponuoja, kad kitos sritys turėtų šiek tiek susiveržti diržus. Iš tiesų lėšų sumažinimas būtent nacionaliniam transliuotojui galbūt neatrodytų toks nepagrįstas ar galėtų būti pakankamai argumentuotas, jei šis siūlymas būtų vienintelis. Tačiau turime platesnį kontekstą, kai siūlymas įšaldyti asignavimą LRT pateikiamas kartu su siūlymu mažinti patį finansavimą, įvedant papildomą nuostatą mažinti dalį pajamų, gaunamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo. Be to, šalia šių pokyčių vėlgi siūloma keisti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.
Vien tik pats asignavimų įšaldymas, atsižvelgiant į bendrą situaciją, galbūt ir nėra toks didelis signalas, jį dar galima suprasti. Nors, savaime aišku, infliacijos sąlygomis ir augant kitoms išlaidoms tai reiškia realų finansavimo sumažėjimą. Didžiausia problema yra būtent šis visas siūlymų komplektas. Jis žymi gana aiškų politinį užmojį pažaboti nacionalinį transliuotoją, kai siekiama didesnės momentinės politinės įtakos ir kuriamas spaudimas jo veiklai. Tokių veiksmų paprastai stengiamasi išvengti.
Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Seime registruotos pataisos, kuriomis siekiama palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką. Prieš pataisą pasirašoma peticija. Su kuo, jūsų nuomone, susiję tokie siūlymai?
Tai nėra nauja tendencija. Nors pastaraisiais metais buvo kiek ramiau, galime prisiminti, kad per 2016–2020 metų kadenciją taip pat buvo norėta mažinti nacionalinio transliuotojo savarankiškumą. Įvairūs pasiūlymai žymėjo galimybę politikams turėti daugiau įtakos tiek finansavimo modeliams, tiek kitiems medijai aktualiems įstatymams. Prisiminkime rekomendaciją bausti už informaciją, kuri galimai kelia visuomenės nepasitikėjimą ar mažina nacionalinį saugumą.
Atrodo, su naujais pasiūlymais vėl kyla banga, atskleidžianti didesnį politikų norą daryti įtaką tradicinėms žiniasklaidos formoms, o pirmiausia – nacionaliniam transliuotojui. Tokiame kontekste finansavimo įšaldymas atrodo kitaip. Pavyzdžiui, siūlymas lengviau atleisti generalinį direktorių potencialiai tampa didesnio spaudimo įrankiu ir sukuria nestabilumą. Galimybė pusei tarybos narių atleisti vadovą, net ir neturint aiškaus visuomeninio pagrindo, rodytų stabilumo sumažėjimą.
Prisimenant pastarojo generalinio direktoriaus skyrimo procedūrą arba įvykius, kai ilgai nepavyko paskirti vadovo dėl susiskaldžiusios tarybos arba nerandant sutarimo, kyla grėsmė. Tokia tvarka reikštų galimybę kurį laiką apskritai LRT dirbti be vadovo – pusė gali jį atleisti, tačiau sutarti dėl kitos kandidatūros gali būti sunku.
Šis siūlymų dėl LRT kompleksas, apimantis tiek vadovavimo pokyčius, tiek finansavimą, suponuoja, kad vėl kyla politikų ambicija koreguoti arba turėti įtakos tam, kaip nušviečiami įvykiai, o galbūt ir jie patys.
Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
Premjerė tikisi aktyvesnių policijos veiksmų sulaikant kontrabandininkus Lietuvoje. Seimo opozicija sako neišgirdusi gerų žinių dėl kontrabandinių balionų užkardymo ir vilkikų grąžinimo iš Baltarusijos. Kaip vertinate dabartinę Lietuvos valdžios ir institucijų politiką kovojant su kontrabandiniais balionais ir padedant grįžti vilkikams?
Situacija nepavydėtina, o tvarkytis su tokiomis krizėmis visuomet sunku, ypač kai dabartinė Vyriausybė dirba palyginti neseniai. Atrodo, dėl patirties trūkumo ar mažesnio krizinių pamokų bagažo kartais paskubama priimti sprendimus. Tai atsispindi ir per viešąją komunikaciją, kai susidaro įspūdis, kad sunku sklandžiai tvarkytis su kylančia krize. Sprendimai, pavyzdžiui, dėl sienos uždarymo, paliekant žmones kitoje pusėje, kartais priimami šiek tiek skubotai, nebūtinai apsvarsčius visas galimas pasekmes ir nesiimant prevencinių veiksmų.
Tokio pobūdžio išbandymas sunkus bet kuriai Vyriausybei, tad, natūralu, gali būti padaryta klaidų. Galima tikėtis tam tikrų iššūkių, pavyzdžiui, ne visiškai sklandaus veiksmų plano. Vis dėlto temos labai svarbios ir susijusios su nacionaliniu saugumu, aviacija ir nuolat uždaromu Vilniaus oro uostu. Šie klausimai Lietuvai kelia problemų ekonominėje srityje, didina žmonių nepasitenkinimą ir kenkia užsienio partnerių bei verslo įmonių akyse.
Situacija sudėtinga. Galima suprasti, kad dar gana naujai Vyriausybei sunku iškart rasti tinkamiausius krizės valdymo metodus. Regis, mokomasi dirbant ir sprendžiant. Vis dėlto, žiūrint iš šono, įveikti krizę būtų galima efektyviau ir stipriau. Kita vertus, iš šių pamokų Vyriausybė gali pasimokyti. Nors norėtųsi tikėtis, kad tokių krizių daugiau nebus, ko gero, bus pasimokyta, ir pamokos būtent šiai Vyriausybei padės efektyvinti sprendimų priėmimo procesą.
Medininkų pasienio kontrolės postas. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Premjerė Inga Ruginienė. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Praėjusią savaitę protestavo mokytojai ir kultūros bendruomenė, o šią savaitę protesto akciją prie Seimo surengė statutiniai pareigūnai, išreikšdami pasipiktinimą nepakankamu finansavimu teisėsaugos institucijoms. Ką šis sujudimas rodo apie Lietuvos visuomenę ir valdžią?
Lietuvoje protestų kultūra tradiciškai nėra labai stipri, dažniausiai jie siejami su išskirtinėmis situacijomis, todėl ženklus profesinių bendruomenių suaktyvėjimas šį rudenį ir žiemos pradžioje rodo ne tik nepasitenkinimą, bet ir protesto pasirinkimą kaip priimtiną bei efektyviausią bendravimo arba nepasitenkinimo išraiškos būdą.
Į suaktyvėjusius protestus įsitraukia mokytojai, statutiniai pareigūnai, taip pat, nors ir dėl kitų priežasčių, kultūros bendruomenė, kuri jungiasi bendruomeniškumo pagrindu, šiuo metu – dėl finansavimo.
Kultūros bendruomenės protestas. „Open books“ nuotrauka
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo protestas „Popierinis saugumas“. Vilnius, 2025 m. lapkričio 25 d. Jono Balčiūno / ELTA nuotrauka
Teoriškai protestai dažnai kyla tada, kai trūksta tiesioginių derybų ar kitų susitarimo kanalų su valdžios institucijomis, ypač kai kalbama apie profesines bendruomenes. Todėl į protestus galima žiūrėti kaip į tam tikro tipo komunikacijos stoką. Jie rodo, kad su bendruomenėmis nebuvo efektyviai tariamasi posėdžių salėse, susitikimuose ar svarstymuose.
Faktas, kad bendruomenės, kurios paprastai nelinkusios aktyviai eiti į gatves, išskyrus, pavyzdžiui, mokytojus, vis dėlto ryžtasi protestuoti, byloja apie labai aukštą nepasitenkinimo lygį. Toks komunikacijos būdas randasi iš jausmo, kad nuomonė kitais kanalais negirdima.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
LRT biudžetas ateinančius trejus metus bus toks pats kaip šiemet, o vėliau jam bus skiriamas mažesnis gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų procentas nei dabar. Kaip vertinate LRT asignavimo įšaldymą trejiems metams?
Viena vertus, lėšų įšaldymas atrodo logiškas, atsižvelgiant į faktą, kad valstybės biudžete ženkliai didinamas finansavimas krašto gynybai. Tai automatiškai suponuoja, kad kitos sritys turėtų šiek tiek susiveržti diržus. Iš tiesų lėšų sumažinimas būtent nacionaliniam transliuotojui galbūt neatrodytų toks nepagrįstas ar galėtų būti pakankamai argumentuotas, jei šis siūlymas būtų vienintelis. Tačiau turime platesnį kontekstą, kai siūlymas įšaldyti asignavimą LRT pateikiamas kartu su siūlymu mažinti patį finansavimą, įvedant papildomą nuostatą mažinti dalį pajamų, gaunamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo. Be to, šalia šių pokyčių vėlgi siūloma keisti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.
Vien tik pats asignavimų įšaldymas, atsižvelgiant į bendrą situaciją, galbūt ir nėra toks didelis signalas, jį dar galima suprasti. Nors, savaime aišku, infliacijos sąlygomis ir augant kitoms išlaidoms tai reiškia realų finansavimo sumažėjimą. Didžiausia problema yra būtent šis visas siūlymų komplektas. Jis žymi gana aiškų politinį užmojį pažaboti nacionalinį transliuotoją, kai siekiama didesnės momentinės politinės įtakos ir kuriamas spaudimas jo veiklai. Tokių veiksmų paprastai stengiamasi išvengti.
Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Seime registruotos pataisos, kuriomis siekiama palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką. Prieš pataisą pasirašoma peticija. Su kuo, jūsų nuomone, susiję tokie siūlymai?
Tai nėra nauja tendencija. Nors pastaraisiais metais buvo kiek ramiau, galime prisiminti, kad per 2016–2020 metų kadenciją taip pat buvo norėta mažinti nacionalinio transliuotojo savarankiškumą. Įvairūs pasiūlymai žymėjo galimybę politikams turėti daugiau įtakos tiek finansavimo modeliams, tiek kitiems medijai aktualiems įstatymams. Prisiminkime rekomendaciją bausti už informaciją, kuri galimai kelia visuomenės nepasitikėjimą ar mažina nacionalinį saugumą.
Atrodo, su naujais pasiūlymais vėl kyla banga, atskleidžianti didesnį politikų norą daryti įtaką tradicinėms žiniasklaidos formoms, o pirmiausia – nacionaliniam transliuotojui. Tokiame kontekste finansavimo įšaldymas atrodo kitaip. Pavyzdžiui, siūlymas lengviau atleisti generalinį direktorių potencialiai tampa didesnio spaudimo įrankiu ir sukuria nestabilumą. Galimybė pusei tarybos narių atleisti vadovą, net ir neturint aiškaus visuomeninio pagrindo, rodytų stabilumo sumažėjimą.
Prisimenant pastarojo generalinio direktoriaus skyrimo procedūrą arba įvykius, kai ilgai nepavyko paskirti vadovo dėl susiskaldžiusios tarybos arba nerandant sutarimo, kyla grėsmė. Tokia tvarka reikštų galimybę kurį laiką apskritai LRT dirbti be vadovo – pusė gali jį atleisti, tačiau sutarti dėl kitos kandidatūros gali būti sunku.
Šis siūlymų dėl LRT kompleksas, apimantis tiek vadovavimo pokyčius, tiek finansavimą, suponuoja, kad vėl kyla politikų ambicija koreguoti arba turėti įtakos tam, kaip nušviečiami įvykiai, o galbūt ir jie patys.
Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
Premjerė tikisi aktyvesnių policijos veiksmų sulaikant kontrabandininkus Lietuvoje. Seimo opozicija sako neišgirdusi gerų žinių dėl kontrabandinių balionų užkardymo ir vilkikų grąžinimo iš Baltarusijos. Kaip vertinate dabartinę Lietuvos valdžios ir institucijų politiką kovojant su kontrabandiniais balionais ir padedant grįžti vilkikams?
Situacija nepavydėtina, o tvarkytis su tokiomis krizėmis visuomet sunku, ypač kai dabartinė Vyriausybė dirba palyginti neseniai. Atrodo, dėl patirties trūkumo ar mažesnio krizinių pamokų bagažo kartais paskubama priimti sprendimus. Tai atsispindi ir per viešąją komunikaciją, kai susidaro įspūdis, kad sunku sklandžiai tvarkytis su kylančia krize. Sprendimai, pavyzdžiui, dėl sienos uždarymo, paliekant žmones kitoje pusėje, kartais priimami šiek tiek skubotai, nebūtinai apsvarsčius visas galimas pasekmes ir nesiimant prevencinių veiksmų.
Tokio pobūdžio išbandymas sunkus bet kuriai Vyriausybei, tad, natūralu, gali būti padaryta klaidų. Galima tikėtis tam tikrų iššūkių, pavyzdžiui, ne visiškai sklandaus veiksmų plano. Vis dėlto temos labai svarbios ir susijusios su nacionaliniu saugumu, aviacija ir nuolat uždaromu Vilniaus oro uostu. Šie klausimai Lietuvai kelia problemų ekonominėje srityje, didina žmonių nepasitenkinimą ir kenkia užsienio partnerių bei verslo įmonių akyse.
Situacija sudėtinga. Galima suprasti, kad dar gana naujai Vyriausybei sunku iškart rasti tinkamiausius krizės valdymo metodus. Regis, mokomasi dirbant ir sprendžiant. Vis dėlto, žiūrint iš šono, įveikti krizę būtų galima efektyviau ir stipriau. Kita vertus, iš šių pamokų Vyriausybė gali pasimokyti. Nors norėtųsi tikėtis, kad tokių krizių daugiau nebus, ko gero, bus pasimokyta, ir pamokos būtent šiai Vyriausybei padės efektyvinti sprendimų priėmimo procesą.
Medininkų pasienio kontrolės postas. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Premjerė Inga Ruginienė. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Praėjusią savaitę protestavo mokytojai ir kultūros bendruomenė, o šią savaitę protesto akciją prie Seimo surengė statutiniai pareigūnai, išreikšdami pasipiktinimą nepakankamu finansavimu teisėsaugos institucijoms. Ką šis sujudimas rodo apie Lietuvos visuomenę ir valdžią?
Lietuvoje protestų kultūra tradiciškai nėra labai stipri, dažniausiai jie siejami su išskirtinėmis situacijomis, todėl ženklus profesinių bendruomenių suaktyvėjimas šį rudenį ir žiemos pradžioje rodo ne tik nepasitenkinimą, bet ir protesto pasirinkimą kaip priimtiną bei efektyviausią bendravimo arba nepasitenkinimo išraiškos būdą.
Į suaktyvėjusius protestus įsitraukia mokytojai, statutiniai pareigūnai, taip pat, nors ir dėl kitų priežasčių, kultūros bendruomenė, kuri jungiasi bendruomeniškumo pagrindu, šiuo metu – dėl finansavimo.
Kultūros bendruomenės protestas. „Open books“ nuotrauka
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo protestas „Popierinis saugumas“. Vilnius, 2025 m. lapkričio 25 d. Jono Balčiūno / ELTA nuotrauka
Teoriškai protestai dažnai kyla tada, kai trūksta tiesioginių derybų ar kitų susitarimo kanalų su valdžios institucijomis, ypač kai kalbama apie profesines bendruomenes. Todėl į protestus galima žiūrėti kaip į tam tikro tipo komunikacijos stoką. Jie rodo, kad su bendruomenėmis nebuvo efektyviai tariamasi posėdžių salėse, susitikimuose ar svarstymuose.
Faktas, kad bendruomenės, kurios paprastai nelinkusios aktyviai eiti į gatves, išskyrus, pavyzdžiui, mokytojus, vis dėlto ryžtasi protestuoti, byloja apie labai aukštą nepasitenkinimo lygį. Toks komunikacijos būdas randasi iš jausmo, kad nuomonė kitais kanalais negirdima.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Autorius: Inga Bartulevičiūtė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
