„Juodųjų šimtinių“ aidas šiuolaikinėje Rusijoje. Keli faktai apie Rusų bendruomenę

2020-aisiais, pačiame COVID-19 pandemijos įkarštyje, susikūrusi Rusų bendruomenė dabar šalyje yra didžiausia kraštutinės dešinės organizacija, prie kurios šliejasi vis daugiau narių. Jos „Telegram“ kanalas „Русская община ZOV“ turi 400 000 prenumeratorių, o pati organizacija yra įsteigusi 150 skyrių kone visuose šalies regionuose ir plečiasi toliau, keldama galvos skausmą vietinės valdžios atstovams. Bendruomenės nariai talkina jėgos struktūroms, „silovikams“, tačiau nevengia ir savivalės.

Organizacijos pagrindiniame kanale reguliariai pasirodo naujienos apie „etnines gaujas“, terorizuojančias vietos gyventojus tam tikruose Rusijos regionuose, o pranešimuose Rusų bendruomenės nariai stengiasi visais būdais pabrėžti nusikaltėlių tautybę.

Neapykanta pietietiškos kilmės kitataučiams Rusijoje ypač suliepsnojo po 2024-ųjų kovo 22 dienos, kai Maskvos priemiestyje esančioje koncertų salėje „Crocus City Hall“ buvo įvykdytas teroro aktas, už kurį atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“. Tačiau ksenofobija pasižyminčioje Rusijos visuomenėje antimigracinis diskursas tradiciškai visuomet buvo svarbiausias Rusijos ultradešiniųjų jėgų interesas. 2010-ųjų viduryje teisėsaugos institucijoms sunaikinus beveik visą kraštutinių dešiniųjų aplinką, šis klausimas iš esmės prarado aktualumą visuomenėje, tačiau 2020 metais pradėjus burtis „Rusų bendruomenei“ priešiškumas imigrantams atgijo. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašai su terorizuojamais kitataučiais, žmonės verčiami viešai atsiprašinėti prieš kameras. Organizacijos pagrindiniame kanale reguliariai pasirodo naujienos apie „etnines gaujas“, terorizuojančias vietos gyventojus tam tikruose Rusijos regionuose, o pranešimuose Rusų bendruomenės nariai stengiasi visais būdais pabrėžti nusikaltėlių tautybę. Sprendžiant iš veiklos ataskaitų ir pranešimų, Rusų bendruomenė aktyviai įsitraukia būtent tais atvejais, kai ją pasiekia skundai dėl kitų tautybių žmonių nederamo elgesio ir rusų moterų skundai dėl smurtaujančių kitataučių sugyventinių. Šių metų pavasarį Rusijoje pagarsėjo ginčas tarp rusų mokytojos ir jazidų tautybės moksleivio. Šis incidentas, balandžio mėnesį įvykęs Rostovo srities Batajsko mieste, nusipelno ypatingo dėmesio. Paskelbtame vaizdo įraše mokytoja iš pradžių sako vaikui, kad jis „elgiasi provokatyviai“, o tada pereina prie įžeidimų dėl tautybės: „Be mūsų jūs niekas, niekas. Ar jūs pilotuojate lėktuvus? Kuriate sraigtasparnius? Aš didžiuojuosi savo rusų tauta, galinga šalimi, kuri pasipriešino JAV. O jūs net neturite savo kalbos, nesukūrėte savo kalbos, net neturite savo šalies. Be rusų jus išpjaus.“ Berniukas į tai atsako, kad jau daug kas gąsdino jį sumušti, bet vėliau klaupiasi prieš mokytoją ant kelių. Socialinių tinklų videomedžiagos kadras Kone šimtas Rusų bendruomenės narių, šioje situacijoje pasipiktinusių mokinio, o ne mokytojos kalbomis, netrukus susibūrė prie mokyklos nešini Rusijos vėliava ir užrašu „Mes esame rusai, su mumis Dievas“ bei Jėzaus Kristaus atvaizdais. Gegužės 8-ąją Batajsko teismas šešis sulaikytus Rusų bendruomenė“ narius areštavo trims paroms, pritaikęs straipsnį dėl masinio piliečių susibūrimo, sukėlusio viešosios tvarkos pažeidimą. Nors toks teismo sprendimas sukėlė didžiulį Rusų bendruomenės pasipiktinimą, verta pastebėti, kad Rusijos opozicijos atstovai, kaltinami panašiais pažeidimais, daugeliu atvejų gauna daug ilgesnes laisvės atėmimo bausmes, tačiau Rusų bendruomenės narių tai nejaudina. Atvirkščiai, jie nuolat deklaruoja savo palaikymą Kremliaus režimui ir jo sukeltam karui Ukrainoje, nors patys kariauti nesiveržia, o energijos perteklių lieja jiems nepatinkantiems asmenims.

Prieš imigraciją pasisakantis Tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas yra ypač populiarus tarp organizacijos narių.

Pasak Sergejaus Sukankino, „Saratoga Foundation“ (nauja pelno nesiekianti organizacija, įsikūrusi Vašingtone, užsiimanti konfliktų ir nestabilumo Eurazijoje tyrimais ir analize, – aut. past.) eksperto, Rusų bendruomenė nuo kitų ultradešiniųjų organizacijų skiriasi tuo, kad ją remia FSB (Federalinė saugumo tarnyba) ir Vidaus reikalų ministerija. Prieš imigraciją pasisakantis Tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas yra ypač populiarus tarp organizacijos narių: jį laiko bendraminčiu ir dažnai kreipiasi su skundais, į juos A. Bastrykinas nedelsdamas reaguoja. Nuo 2024-ųjų Rusų bendruomenė aktyviai ėmė jungtis į policijos reidus. Šių metų sausį FSB, Rosgvardijos, Vidaus reikalų ministerijos ir prokuratūros pareigūnai surengė didelį reidą prieš migrantus vienoje Jekaterinburgo statybos aikštelių. Jame dalyvavo ir vietiniai Rusų bendruomenės nariai. Būtent jie savo kanale paskelbė vaizdo įrašą iš reido, kuriame matyti, kad statybvietės darbininkai, prižiūrimi teisėsaugos pareigūnų, buvo priversti eiti žąsele. Įrašas sukėlė didelį rezonansą visuomenėje, į jį sureagavo Kirgizijos užsienio reikalų ministerija (trys vaizdo įraše matomi darbininkai buvo Kirgizijos piliečiai), pavadindama Rusijos teisėsaugos institucijų darbo metodus „žeminančiais orumą“. Šių metų kovą organizacijos aktyvistai Orenburge kartu su vietos teisėsaugos pareigūnais surengė reidą vietiniame gėjų klube „Pose“, po kurio buvo iškelta pirmoji Rusijoje baudžiamoji byla prieš LGBTQ+ bendruomenę dėl ekstremizmo. 2024-ųjų pabaigoje Rusijos Federacijos Aukščiausiasis Teismas pripažino neegzistuojantį „tarptautinį LGBTQ+ judėjimą“ ekstremistine organizacija ir jį uždraudė. Socialinių tinklų videomedžiagos kadras Pasak Eurazijos analitiko Paulo Goble’o, nors jėgos struktūros ir Rusijos Ortodoksų Cerkvė, ypač oligarchas Konstantinas Malofejevas, remia šį judėjimą, regioninė valdžia juo nėra patenkinta. Maskva, atvirkščiai, kol kas juo naudojasi savo tikslais. Tą galima paaiškinti nustekenta policijos struktūra, nes kone trečdalis policininkų išvyko į Vladimiro Putino sukeltą karą Ukrainoje, vaikydamiesi kelis kartus didesnių atlyginimų. Rusų bendruomenė nėra išskirtinis atvejis margoje Rusijos istorijoje. Nuo 1905-ųjų iki 1917-ųjų carinėje Rusijoje siautėjo „Juodosios šimtinės“, radikalūs dešinieji monarchistai ir antisemitinių organizacijų nariai, skelbę stačiatikybės, vienvaldystės, tautiškumo šūkius, vykdę žydų pogromus, puldinėdavę darbininkų organizacijų būstines, politinius veikėjus. Nors neoficialiai juos rėmė „ochranka“, Rusijos slaptoji saugumo tarnyba, juodašimtininkai turėjo ypač neigiamą poveikį carinio Rusijos režimo išlikimui, tad kas galėtų paneigti, kad istorija nepasikartos, Rusijos bendruomenei tampant Putino režimo duobkase?

Dar vienas išbandymas Putino režimui – grįžtantys karo veteranai, kurie galėtų jungtis prie Rusų bendruomenės, ar – o tai būtų dar pavojingiau – ypač radikalios rasistinės „Šiaurės žmonių“ grupuotės.

Pasak P. Goble’o, tą gali nulemti prastėjanti regionų valdžios būklė ir krentantis visuomenės pasitikėjimas Kremliaus režimu. „Manau, labai pavojingas reiškinys, kai tvarkos užtikrinimo monopolį turinti valdžia pradeda žaisti žaidimus su neaiškiomis grupuotėmis. Rusų bendruomenė nėra vien tik FSB ar stačiatikių cerkvės projektas. Išgirdę, ką tos bendruomenės nariai kalba viename ar kitame regione, būsite stipriai nustebę, kad taip kalba tos pačios grupuotės nariai. Beje, į tokias paramilitarines grupuotes gali pradėti burtis ir kitų etninių grupių atstovai, o visas šis kokteilis taptų daugiau nei prieš šimtą metų veikusių įvairiausio plauko juodašimtininkų aidu“, – atkreipia dėmesį analitikas. Dar vienas išbandymas Putino režimui – grįžtantys karo veteranai, kurie galėtų jungtis prie Rusų bendruomenės, ar – o tai būtų dar pavojingiau – ypač radikalios rasistinės „Šiaurės žmonių“ grupuotės. Rusiją dėl jos sukelto karo Ukrainoje užtvindė ginklai, o karo veteranai, kurių net 40 procentų neranda darbo, kiti 40 procentų dirba už nepalyginamai mažesnį atlygį, nei gaudavo pasirašę sutartis kariauti, gali tapti rimtu pavojumi režimui, ypač jei karas pasibaigtų Rusijos nenaudai ar įvyktų ekonomikos griūtis. Visuomenei tuomet kiltų klausimas: „Dėl kokio tikslo visa tai įvyko?“ Parengta pagal Gleno Howardo publikavimo platformą „Substack“, BBC ir kitų šaltinių informaciją. Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Autorius: Rasa

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama