Politinės kalbos ribos: kada kritika virsta grėsme valstybės saugumui?
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Ši dilema buvo analizuojama Mykolo Romerio universiteto organizuotoje diskusijoje, kurią moderavo politologė, lektorė RIMA URBONAITĖ ir vienas renginio organizatorių studentas DEIVIDAS MOMKUS. Diskusijoje dalyvavo Liberalų sąjūdžio pirmininkė VIKTORIJA ČMILYTĖ-NIELSEN, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas LAURYNAS KASČIŪNAS ir buvusi krašto apsaugos ministrė socialdemokratė DOVILĖ ŠAKALIENĖ.
Buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
Politikės požiūriu, dezinformacijos platinimas turėtų būti laikomas kriminaline veikla. Ji ragino taikyti baudžiamąją teisę, lygindama situaciją su ginklų prieinamumo reguliavimu: „Jeigu imamės įstatymų pakeitimų, kad užtikrintume ginklų prieinamumą piliečiams, kurie pasirengę ginklą naudoti, vadinasi, ir hibridinio karo įrankių naudojimas turi būti atitinkamai baudžiamas.“
O L. Kasčiūnas išskyrė esminę užduotį – nustatyti raudonąją liniją, kurią peržengus veikla būtų traktuojama kaip antivalstybinė. Jo teigimu, ši linija yra kintanti, tačiau ja reikėtų laikyti naratyvą, nukreiptą prieš nacionalinį saugumą ir valstybės nepriklausomybę, jei jis platinamas pagal užsakymą.
„Veikimas prieš valstybę prasideda ir patenka į Baudžiamojo kodekso apibrėžtį tuomet, kai vykdomas užsakymas“, – komentavo L. Kasčiūnas ir pripažino dilemą, kad naratyvų lauke veikiantys asmenys gali veikti tiek iš įsitikinimų, tiek tikslingai.
Konservatorius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Vis dėlto D. Šakalienė tvirtino, kad antivalstybinei veiklai ne visada reikalingas tiesioginis užsakymas: „Iš dalies nesutikčiau su kolega Laurynu, nes kai kurie asmenys vykdo antivalstybinę veiklą ir be užsakymo, kai jų įsitikinimai tiesiogiai prieštarauja Lietuvos valstybės interesams.“
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Politikė tvirtino, kad priešiškos valstybės aktyviai manipuliuoja algoritmais, generuoja netikrą turinį ir siekia formuoti sau palankius naratyvus, taip skleisdamos nepasitikėjimą. Ji išreiškė nerimą dėl valstybės gebėjimo reaguoti: „Labai norėčiau, kad nebūtume naivūs. Priešiškos valstybės šiuo metu aktyviai veikia mūsų piliečių gebėjimą priimti sprendimus, o mes bėgame paskui traukinį.“
V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad platformą reikia išnaudoti strategiškai: skleisti ten patikimą turinį ir taip nepaleisti galios iš savo rankų.
„Mes Liberalų sąjūdyje platformą naudojame. Tai yra ginklas, bet kyla klausimas: ar pagrįsta tą ginklą užleisti tik tiems, kurie nesibodi juo naudotis? Ar visgi reikia ten būti ir dalintis naujausiomis žiniomis, trumpais videofilmais informuojant jauną auditoriją? Mes dalinamės savo turiniu, nes manome, kad tai svarbu“, – klausimus kėlė ji, akcentuodama ryšio su jaunąja karta svarbą.
Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
Politikė taip pat atkreipė dėmesį į regioninio konteksto svarbą, kadangi panašūs išpuoliai atsikartoja ir kitose Baltijos šalyse. „Šiomis dienomis vienas iš EKRE (Estijos tautinė konservatorių partija – aut. past.) narių kelia klausimą apie nacionalinį transliuotoją, atakuodamas jį. Manyti, kad tai yra atsitiktinumai ir nėra tam tikro impulso iš išorės, būtų naivu. Čia tas pats, kaip tikėtis geranoriškumo iš Baltarusijos, o tai, beje, buvo pasakyta šios savaitės pirmadienį valdančiųjų Seimo komitetų pirmininkų lūpomis. Man tai visiškai nesuvokiama“, – teigė Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
Vienintelė apsauga nuo šio puolimo, pasak jos, yra aktyvi pilietinė pozicija ir žiniasklaidos solidarumas siekiant neleisti, kad LRT politizavimas pakartotų neigiamus scenarijus, stebimus Rytų Europos šalyse. Ji ragino politikus telktis: „Ką mes galime padaryti Seime, tai išlaikyti branduolį, kuris sutelktas dėl gynybos, atsparumo ir žiniasklaidos laisvės. Tam nereikia būti pozicijoje ar opozicijoje, svarbu, kad būtų tas branduolys, nes koalicijoje yra du partneriai, kurie nori silpninti mūsų demokratiją.“
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Dezinformacija tampa hibridinio karo įrankiu
Nors žodžio laisvė – kertinis demokratijos principas, šiuolaikiniame kontekste dezinformacija, pasak diskusijos moderatorių, negali būti tapatinama su nuomonių pliuralizmu. Vis dėlto atskirti, kur baigiasi opozicinė kritika ir prasideda veikimas prieš valstybę, išlieka sudėtinga. D. Šakalienė pabrėžė situacijos kritiškumą, apibūdindama dabartinį laikotarpį kaip perėjimą iš taikos į karo metą. „Dezinformacija nėra žodžio laisvės dalis. Kai mes esame ties nuline faze, dezinformacija tampa dar vienu hibridinio karo įrankiu, kuris naudojamas ne tik užnuodyti žmonių protams, bet ir vykdyti paruošiamajai ardomajai veiklai, kol ruošiamasi karo veiksmams“, – teigė ji. Buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
Politikės požiūriu, dezinformacijos platinimas turėtų būti laikomas kriminaline veikla. Ji ragino taikyti baudžiamąją teisę, lygindama situaciją su ginklų prieinamumo reguliavimu: „Jeigu imamės įstatymų pakeitimų, kad užtikrintume ginklų prieinamumą piliečiams, kurie pasirengę ginklą naudoti, vadinasi, ir hibridinio karo įrankių naudojimas turi būti atitinkamai baudžiamas.“
O L. Kasčiūnas išskyrė esminę užduotį – nustatyti raudonąją liniją, kurią peržengus veikla būtų traktuojama kaip antivalstybinė. Jo teigimu, ši linija yra kintanti, tačiau ja reikėtų laikyti naratyvą, nukreiptą prieš nacionalinį saugumą ir valstybės nepriklausomybę, jei jis platinamas pagal užsakymą.
„Veikimas prieš valstybę prasideda ir patenka į Baudžiamojo kodekso apibrėžtį tuomet, kai vykdomas užsakymas“, – komentavo L. Kasčiūnas ir pripažino dilemą, kad naratyvų lauke veikiantys asmenys gali veikti tiek iš įsitikinimų, tiek tikslingai.
Konservatorius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Vis dėlto D. Šakalienė tvirtino, kad antivalstybinei veiklai ne visada reikalingas tiesioginis užsakymas: „Iš dalies nesutikčiau su kolega Laurynu, nes kai kurie asmenys vykdo antivalstybinę veiklą ir be užsakymo, kai jų įsitikinimai tiesiogiai prieštarauja Lietuvos valstybės interesams.“
Visuomenė gyvena naratyvų pasaulyje
Diskusijoje buvo išskirtas pavojus, kylantis iš aukščiausias pareigas einančių asmenų retorikos, kuri gali būti naudojama pasitikėjimui valstybės institucijomis griauti ir piliečių nesaugumo jausmui skatinti. V. Čmilytė-Nielsen pastebėjo, kad valdančiosios koalicijos lyderių pasisakymai tampa oficialia Lietuvos pozicija, turinčia tiesioginį tarptautinį poveikį, ir išreiškė susirūpinimą dėl galimos žalos. „Tikiu, kad vienaip ar kitaip tie pasisakymai patenka į ambasadorių ataskaitas ar pažymas. <...> Tai yra gėda ir tampa argumentu mūsų sąjungininkams palaikyti šaltą, mandagią distanciją tuomet, kai susiduriame su problemomis, tokiomis kaip dabar“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.Būtų klaida manyti, kad perėmus visuomeninio transliuotojo kontrolę tas pats likimas nelauktų ir kitos žiniasklaidos. Visur pirmiausia pabarbena į duris didžiajam, o vėliau būna perimama kitų kontrolė.Šią problemą gilina ypatumai, kaip visuomenė priima informaciją, ir ribotos galimybės tikrinti faktus. L. Kasčiūno teigimu, didelė dalis visuomenės pasižymi tam tikro lygmens konspirologiniu mąstymu, o tokiai auditorijai faktų nebereikia – ji gyvena naratyvų pasaulyje. „Jie nebetikrina faktų – visko primėtyta, ir tu turi gyventi naratyvų pasaulyje. Nugalės tas naratyvas, kuris įtikinamesnis“, – apibendrino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, įvardydamas tai kaip esminį posttiesos laikotarpio iššūkį.
Manipuliacija algoritmais ir nepasitikėjimo skleidimas
Socialinių tinklų, o labiausiai „TikTok“ platformos, vaidmuo tapo kritine diskusijos ašimi dėl nekontroliuojamo poveikio visuomenei, ypač jaunajai auditorijai. D. Šakalienė išreiškė griežtą poziciją, kad turėtų būti uždrausta naudoti „TikTok“: „Iš esmės tai ne saviraiškos ar informacijos apsikeitimo platforma, bet karo įrankis.“ Visą situaciją ji lygino su rusiškos televizijos uždraudimu, kai buvo imtasi priemonių dėl akivaizdaus piliečių smegenų plovimo. Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Politikė tvirtino, kad priešiškos valstybės aktyviai manipuliuoja algoritmais, generuoja netikrą turinį ir siekia formuoti sau palankius naratyvus, taip skleisdamos nepasitikėjimą. Ji išreiškė nerimą dėl valstybės gebėjimo reaguoti: „Labai norėčiau, kad nebūtume naivūs. Priešiškos valstybės šiuo metu aktyviai veikia mūsų piliečių gebėjimą priimti sprendimus, o mes bėgame paskui traukinį.“
V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad platformą reikia išnaudoti strategiškai: skleisti ten patikimą turinį ir taip nepaleisti galios iš savo rankų.
„Mes Liberalų sąjūdyje platformą naudojame. Tai yra ginklas, bet kyla klausimas: ar pagrįsta tą ginklą užleisti tik tiems, kurie nesibodi juo naudotis? Ar visgi reikia ten būti ir dalintis naujausiomis žiniomis, trumpais videofilmais informuojant jauną auditoriją? Mes dalinamės savo turiniu, nes manome, kad tai svarbu“, – klausimus kėlė ji, akcentuodama ryšio su jaunąja karta svarbą.
Ką mes galime padaryti Seime, tai išlaikyti branduolį, kuris sutelktas dėl gynybos, atsparumo ir žiniasklaidos laisvės.
Grėsmė žiniasklaidos nepriklausomybei
Seimo pirmininkui Juozui Olekui palaikant „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos siūlymą supaprastinti Lietuvos radijo ir televizijos vadovo atleidimo tvarką, visuomenėje kyla rimtos diskusijos dėl augančios grėsmės žiniasklaidos nepriklausomybei. V. Čmilytė-Nielsen diskusijoje pareiškė, kad šis siūlymas iki šiol yra pats rimčiausias demokratijos puolimas, o valdančiųjų pritarimą jam įvertino kaip „skaldyk ir valdyk“ taktiką, įspėdama dėl galimo domino efekto. „Būtų klaida manyti, kad perėmus visuomeninio transliuotojo kontrolę tas pats likimas nelauktų ir kitos žiniasklaidos. Visur pirmiausia pabarbena į duris didžiajam, o vėliau būna perimama kitų kontrolė“, – komentavo ji. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
Politikė taip pat atkreipė dėmesį į regioninio konteksto svarbą, kadangi panašūs išpuoliai atsikartoja ir kitose Baltijos šalyse. „Šiomis dienomis vienas iš EKRE (Estijos tautinė konservatorių partija – aut. past.) narių kelia klausimą apie nacionalinį transliuotoją, atakuodamas jį. Manyti, kad tai yra atsitiktinumai ir nėra tam tikro impulso iš išorės, būtų naivu. Čia tas pats, kaip tikėtis geranoriškumo iš Baltarusijos, o tai, beje, buvo pasakyta šios savaitės pirmadienį valdančiųjų Seimo komitetų pirmininkų lūpomis. Man tai visiškai nesuvokiama“, – teigė Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
Vienintelė apsauga nuo šio puolimo, pasak jos, yra aktyvi pilietinė pozicija ir žiniasklaidos solidarumas siekiant neleisti, kad LRT politizavimas pakartotų neigiamus scenarijus, stebimus Rytų Europos šalyse. Ji ragino politikus telktis: „Ką mes galime padaryti Seime, tai išlaikyti branduolį, kuris sutelktas dėl gynybos, atsparumo ir žiniasklaidos laisvės. Tam nereikia būti pozicijoje ar opozicijoje, svarbu, kad būtų tas branduolys, nes koalicijoje yra du partneriai, kurie nori silpninti mūsų demokratiją.“
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Autorius: Austina Pakalnytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
