Baltarusijos balionų atakų mastas auga: nuostoliai jau siekia 750 tūkst. eurų
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
„Turėjome turbūt intensyviausią naktį per visą šitą mėnesį, per lapkritį, nes paleidimai meteorologinių balionų prasidėjo apie penktą valandą vakaro iš Baltarusijos ir tęsėsi iki antros valandos ryto“, – pirmadienį LRT radijui sakė Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas. NKVC vadovo teigimu, fiksuota per 40 kontrabandiniams balionams būdingų žymenų, dar 30 – kaimyninėje Latvijoje. „Matome, kad režimas plečia geografiją, ir dabar jau turime ne vien nacionalinę problemą, tai jau tampa ir regionine problema“, – pridūrė jis. Premjerė Inga Ruginienė sakė norinti aktyvesnių policijos veiksmų sulaikant kontrabandininkus. „Tikrai buvo nebloga akcija su kratomis ir suėmimais, bet tą galima daryti daugiau ir intensyviau, nes turime aiškiai siųsti žinutę kontrabandininkams, kad mes to netoleruosime ir turime pajėgumų tą stabdyti“, – BNS pirmadienį komentavo premjerė. 
Premjerė Inga Ruginienė. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka Premjerė taip pat pabrėžė, kad Lietuva siūlo Europos Sąjungai priimti naują sankcijų paketą Baltarusijai. O prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė kritikavo sprendimą atverti Lietuvos ir Baltarusijos sieną, pavadino jį skubotu. „Reikėjo <...> sąlygoti sienos atidarymą gana aiškiai susiejant: jeigu norite atidarytos sienos, turi būti įvykdytos bent dvi sąlygos – tai yra neturi būti balionų Lietuvos teritorijoje ir turi būti paleisti mūsų vilkikai“, – LRT radijui pirmadienį komentavo šalies vadovo patarėja.
Nuostoliai siekia 750 tūkst. eurų
Vilniaus oro uoste (VNO) dėl kontrabandinių balionų per spalio ir lapkričio mėnesius buvo paveikti jau 249 skrydžiai ir 36 tūkst. keleivių. „Šiuo metu įvertintų nuostolių suma siekia apie 750 tūkst. eurų, tačiau nuostoliai bus didesni. Patirtą žalą įvertino dar ne visi partneriai“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigia Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas. Banko „Citadele“ ekonomisto ALEKSANDRO IZGORODINO tvirtinimu, nors iki šiol patirti nuostoliai nėra dideli, skaičiai pasižymi dideliu rizikos prieskoniu. 
Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka „Akivaizdu, avialinijos daro viską, kad prisitaikytų prie dabartinės situacijos, ir rūpinasi keleiviais tiek, kiek gali. Tačiau jeigu situacija negerės, kyla rizika dėl įvairių maršrutų perdėliojimo, peržiūrėjimo ir apskritai Lietuvos patrauklumo užsienio investicijoms. Kalbame būtent apie oro vežėjų investicijas ir skrydžių plėtrą Lietuvoje, nes nuostolius patiria ne tik gyventojai ir verslininkai, kurie čia atvyksta, bet ir avialinijos. Kol kas avialinijos tai toleruoja, bet, situacijai negerėjant, gali kilti rizika dėl skrydžių kiekių kitais metais“, – tikina A. Izgorodinas. Paklaustas, kas turėtų būti atsakingas už patiriamus finansinius nuostolius ir žalos kompensavimą, ekonomistas situaciją mato dvejopai. „Iš vienos pusės, tai yra teisinis aspektas, todėl nuostolius tarsi turėtų padengti tas, kas yra atsakingas už keleivių pervežimą. Tačiau turint omeny, kad daroma tam tikra reputacinė žala Lietuvai, turėtų prisidėti ir valstybė – papildomai skatinti vežėjus, o tai didintų mūsų šalies patrauklumą oro vežėjams. Pavyzdžiui, mažesnės sąnaudos, kurios daro įtaką skrydžio iki Lietuvos kainai“, – teigia ekspertas. Jeigu tiesioginės kompensacijos nenumatytos, rūpintis reikėtų užsienio partnerių interesu tęsti investavimą ir veiklos plėtrą Lietuvoje. „Žiūrint į europinę rinką, atsirado konkurencinis Lietuvos trūkumas, nes kitose valstybėse tokios problemos nėra. Mūsų valstybė turi skirti lėšų, kad tą riziką kompensuotų“, – tikina ekonomistas. A. Izgorodino teigimu, esminė problema išlieka aktyviai vykdoma ir iki šiol neužkardyta kontrabanda. „Problema nėra nauja, ji buvo ir pernai, ir užpernai. Tą reikia pažaboti griežtinant teisėsaugos požiūrį netgi į Lietuvos piliečius, kurie ta kontrabanda užsiima“, – įsitikinęs jis. 
Kontrabandinės cigaretės. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Rekomenduoja rinktis dieninius skrydžius
Nacionalinės turizmo verslo asociacijos (NTVA) prezidentė ŽYDRĖ GAVELIENĖ teigia, kad keliautojai nėra linkę atšaukti savo planų, nors dėl balionų nukenčia didelė dalis skrydžių. „Kelionės planų taip lengvai keisti negalima, nes tai yra susitarimas tarp vežėjo, kelionių organizatoriaus ir aviakompanijos. Net ir atšaukiant skrydžius lieka prievolė tuo naudotis, nebent kelionė netenka prasmės. Nėra taip paprasta, esą nenoriu ir neskrendu. Neturime daug artimų oro uostų, kuriuose būtų tiek vežėjų, kiek jų yra Vilniuje. Tarkim, Kaune yra ribotas vežėjų skaičius, todėl pasirinkimas nėra didelis“, – aiškina NTVA vadovė. Kadangi iki šiol oro uostų veikla buvo trikdoma naktimis, turizmo ekspertė pataria rinktis mažesnę riziką turintį skrydžio laiką. „Natūralu, keliautojams kyla klausimų ir nerimo. Rekomenduojame rinktis dieninius skrydžius, nes skrydžiai dieną iki šiol nebuvo atšaukti. Jeigu tokių galimybių nėra, reikėtų pasirūpinti, kad kitą dieną nebūtų svarbių reikalų arba juos būtų galima koreguoti“, – sako Ž. Gavelienė. 
Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka NTVA prezidentė priduria, kad, nepaisant trikdžių ir atšauktų planų, saugumas išlieka svarbiausiu prioritetu. „Sprendimą uždaryti oro erdvę ar jos neuždaryti priima ne oro uostas, o saugumo tarnybos. Tokiu atveju turime paklusti jų sprendimui“, – tikina ji. Vertindama valdžios institucijų ir oro uostų komunikaciją dėl balionų trikdžių, Ž. Gavelienė teigia, kad ji galėtų būti geresnė. „Jeigu visa informacija būtų skelbiama iš vieno šaltinio, mažiau nukentėtų ir keliautojai, ir šioje industrijoje dirbantys žmonės. Kartu reikėtų pagalvoti apie kompensacinį paketą tiek žalą patiriantiems oro uostams, tiek aviakompanijoms, kurioms dabar ne taip patrauklu skraidyti, tiek kelionių organizatoriams ir keliautojams“, – komentuoja ji.
Siena gali būti vėl uždaryta
„Bernardinai.lt“ primena, kad dėl kontrabandinių balionų grėsmės Vyriausybė maždaug trims savaitėms buvo uždariusi sieną su Baltarusija, tačiau argumentuodama pagerėjusia situacija ją šią savaitę atidarė. Minskas, reaguodamas į uždarytą sieną, uždraudė šalyje esantiems Lietuvos vilkikams grįžti į šalį, kol ji nebus atverta. Nepaisant atnaujinto dviejų pasienio punktų darbo, vilkikai į Lietuvą nėra išleidžiami. Premjerė I. Ruginienė šią savaitę sakė, kad kontrabandiniai balionai – nauja Lietuvos realybė, tačiau pabrėžė, kad jei balionų skrydžiai kartosis, siena gali būti vėl uždaryta. 
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Autorius: Austėja Zovytė, Austina Pakalnytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
