D. Jakniūnaitė: mažai tikėtina, kad iki ketvirtadienio derybose Ženevoje bus pasiektas susitarimas

Pagal 28 punktų planą Ukraina turėtų atiduoti dalį rytinių teritorijų Rusijai ir sumažinti savo kariuomenės dydį, teigiama naujienų agentūros AFP matytame dokumente. Baltieji rūmai neigia pranešimus, esą šis planas sudarytas kartu su Maskva, ir priduria, kad JAV pasiuntinys Steve’as Witkoffas bei valstybės sekretorius Marco Rubio pastarąjį mėnesį tyliai bendradarbiavo tiek su Ukraina, tiek su Rusija.

Vilniaus oro uostas per pastarąją parą du kartus sustabdė veiklą dėl kontrabandinių balionų grėsmės.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad prieš geležinkelį Lenkijos pietryčiuose surengtas diversijos aktas. Diversijomis įtariami du Maskvai dirbę ukrainiečiai.

Svarbiausius praėjusios savaitės užsienio politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė DOVILĖ JAKNIŪNAITĖ.

Ženevoje prasidėjo derybos dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo plano Ukrainai. Derybose dalyvavęs JAV valstybės sekretorius Marco Rubio džiaugėsi teigiamomis nuotaikomis. Kaip vertinate pasiūlytą taikos planą ir galimybę atnaujinti Ukrainos ir Rusijos derybas dėl karo nutraukimo?

Svarbu suprasti, kad šis planas nėra oficialus – jis buvo nutekintas, o ne viešai paskelbtas. Rubio pabrėžia: tai darbinis, nuolat kintantis dokumentas. Tačiau faktas, kad jis nutekintas ir kad jis yra būtent toks, daugelį komentatorių, taip pat ir Lietuvoje, labai nustebino, net suglumino: jame daug nuolaidų Rusijai, atliepiama daug šios šalies interesų ir siekių.

Prasidėjusios derybos vyksta gana keistu formatu. Iš esmės JAV ir Ukraina derasi dėl to, kas galėtų būti įtraukta į susitarimą. JAV turi palaiminti Ukrainos poziciją ir tik tada su tuo dokumentu vėl eiti pas Rusiją, kur galbūt galėtų prasidėti tikrosios derybos.

Todėl derybų pabaiga, kad iki ketvirtadienio – Padėkos dienos – bus pasiektas aiškus sprendimas ar susitarimas, labai mažai tikėtina.

Ženevoje vykstantis etapas atrodo išties neįprastas. Vis dėlto pats faktas, kad vėl kalbamasi dėl taikos Ukrainoje, rodo: šis klausimas nėra pamirštas. Tačiau aš tikrai netraktuočiau vakarykščių Rubio pareiškimų kaip didelio progreso ar ženklų, kad viskas vyksta gerai. Tai veikiau komentarai, kuriais nenorima užmušti proceso, bet ar ten iš tiesų kažkas vyksta gerai ar blogai – neturime informacijos.

Ukrainiečiai viską vertina atsargiai: sako, kad jaučiasi išgirsti, bet kalba daug neutraliau. Vykstant visam procesui, lieka gausu kliūčių, apie kurias jau daug kartų kalbėjome. Visų pirma: kuo taikos planas bus palankesnis Ukrainai ir kuo labiau atlieps jos interesus, tuo labiau jis nutols nuo Rusijos siekių. Tai reiškia didesnę tikimybę, kad Rusija jam nepritars arba apskritai nebesiderės. Todėl derybų pabaiga, kad iki ketvirtadienio – Padėkos dienos – bus pasiektas aiškus sprendimas ar susitarimas, labai mažai tikėtina.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotrauka Ženeva, Šveicarija, 2025 m. lapkričio 23 d. EPA-ELTA nuotrauka

Kaip manote, kiek Trumpo sprendimams ir taikos plano sudarymui įtakos turi Putinas?

Iš to, ką skaičiau, – o dokumentas, kaip skelbia pranešimai, rengtas pastarąjį mėnesį, – susidaro įspūdis, kad ši istorija labiau siejasi su Witkoffo patarimais. Tikinama, kad JAV pasiuntinys ir valstybės sekretorius pastarąjį mėnesį bendravo su Rusija. Dokumentą Trumpui teikė patarėjai, kuriems, regis, svarbiau pats procesas, o ne tai, kaip jis bus įgyvendintas. Trumpo dėmesys Ukrainai ribotas, nors, tiesa, jis dabar Volodymyrą Zelenskį girdi labiau nei metų pradžioje. Tačiau JAV vadovas nori įgyvendinti savo pažadą – išspręsti konfliktą ir būti taikos kūrėju pasaulyje.

Nereikia galvoti, kad Trumpas dabar nuolat kalbasi su Putinu. Vis dėlto, akivaizdu, jo pasiuntinys ir patarėjai labiau girdi Rusijos pusę negu Ukrainos.

Beje, pats pasiūlymas nėra absoliučiai prorusiškas. Pavyzdžiui, iš pradžių Rusija kalbėjo apie Ukrainos kariuomenę, kurią sudarytų vos 100 tūkstančių karių. Dabar jau kalbama apie 600 tūkstančių – tai yra mažiau, nei šalis turi dabar, bet tai vis tiek būtų viena didžiausių kariuomenių Europoje. Taip pat iš dokumento dingo idėjos apie režimo keitimą Ukrainoje. Panaikinti punktai, kad Zelenskis nelegitimus vadovas ir kad su juo nereikia derėtis. Tai rodo, kad rusai irgi daro tam tikras nuolaidas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotrauka

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad į prieštaringai vertinamą JAV planą dėl karo pabaigos gali būti įtrauktos Ukrainos perspektyvos. Ar tikėtina, kad būtų pasiektas Ukrainai naudingas sutarimas? Koks vaidmuo tektų Europos lyderiams per šias taikos derybas?

Ukraina daro viską, kad būtų pasiekta kuo daugiau naudos. Bet dabartinės versijos akivaizdžiai negali pasirašyti – jei pasirašytų, valdžia neišsilaikytų. Delegacija privalo siekti geresnių sąlygų, nes kitu atveju amerikiečiai gali nuspręsti, kad ukrainiečiai nepakankamai lankstūs, ir dar labiau apriboti paramą.

Europos šalys tiesiogiai daug padaryti negali. Vadovai kalbasi, formuluoja pasiūlymus, bet realiai nelabai gali padėti. Nė viena Europos valstybė negali suteikti to, kas būtų prasmingiausia, – tikrų saugumo garantijų. Kieno nors įsipareigojimas ginti Ukrainą nuo būsimų išpuolių reikštų ir įsipareigojimą kariauti su Rusija. Nė viena Europos valstybė to negali nei karine, nei politine prasme. Todėl Europoje ir nėra didelio vaidmens, nes ji negali pasiūlyti daugiau negu JAV, o JAV dabar nenori siūlyti nieko stipresnio.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Baltuosiuose rūmuose. Vašingtonas, JAV, 2025 m. rugpjūčio 18 d. EPA-ELTA nuotrauka

Vilniaus oro uostas per pastarąją parą du kartus sustabdė veiklą dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos grėsmės. Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad ši naktis buvo intensyviausia per visą lapkritį, ir pabrėžia, kad plečiasi hibridinės atakos mastai. Jo teigimu, pastarąją parą balionai užfiksuoti ir Latvijos oro erdvėje. Kaip vertinate pasikartojančias atakas ir ką turėtų daryti valdžia, norėdama sustabdyti oro erdvės pažeidimus?

Klausimas sunkus. Baltarusijai ši priemonė yra labai pigi ir efektyvi skatinti įtampą Lietuvoje. Baltarusiai kelia saugumo trikdžius, administracines naštas – ir ši veikla jiems labai gerai sekasi. Praktiškai neįmanoma rasti būdo, kad balionai neskristų. Nebent būtų nuspręsta tiesiogiai derėtis su Baltarusijos režimu – kartu su latviais arba atskirai.

Praėjusią savaitę kalbėta apie technines derybas, bet reikia suprasti: Baltarusijos režimas nėra davęs jokio realaus mandato savo pareigūnams tartis dėl sienos klausimų. Tokių derybų tikslas – perkelti pokalbius į aukštesnį diplomatinį lygį, bent jau iki užsienio reikalų ministrų ar viceministrų. Baltarusija siekia legitimacijos – nori būti lygi derybų partnerė. Mums tai turi politinių pasekmių, nes reikštų, kad kaip faktinį pripažįstame režimą, nuo kurio 2020 metais atsiribojome.

Kita galimybė – sankcijos. Europos Sąjungos lygmeniu jos gali būti svarstomos, galbūt kas nors jau ir vyksta, bet nebūtinai veiksmingai. Kol kas realios išeities nėra – kartais atrodo, kad tik pasikeitęs vėjas gali sustabdyti tuos balionus.

Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad prieš geležinkelį Lenkijos pietryčiuose surengta diversija. Įtariami du Maskvai dirbę ukrainiečiai. Po įvykio Lenkija uždarė paskutinį šalyje veikusį Rusijos konsulatą. Kaip vertinate šį įvykį? Ar tai dar vienas įrodymas, kad Rusija bando kištis ne tik į kaimyninių, bet ir į kitų Europos bei pasaulio šalių reikalus?

Taip, tai akivaizdus diversijos aktas. Tai nėra tiesiog vidaus reikalas – demonstruojama, kad Rusija gali veikti bet kur ir negalime jaustis saugūs. Agresija nėra atvira, tačiau demonstruojamas priešiškumas Lenkijai. Parodoma, kad Rusija gali sukelti trikdžių, destabilizuoti, kelti nesaugumo jausmą. Situacija analogiška tam, ką daro Baltarusija su balionais. Abi valstybės – Rusija ir Baltarusija – kuria bendrą įtampos, nestabilumo ir neaiškumo lauką regione.

Varšuva, Lenkija, 2025 m. lapkričio 17 d. EPA-ELTA nuotrauka Trumpas žada derėtis su Venesuelos prezidentu Nicolasu Maduro, tačiau neatmeta galimybės į Venesuelą įvesti JAV kariuomenę. Kokį šio konflikto sprendimo kelią regite jūs? Kaip pakomentuotumėte situaciją Venesueloje?

Venesuelos prezidentas nenori prarasti valdžios. Oficialiai JAV kalba apie saugumo ir narkotikų kontrabandos problemas, bet vienas tikrųjų tikslų yra nuversti nelegitimų režimą.

Derybos įvyktų, bet Maduro nesuinteresuotas jas pradėti ar trauktis iš valdžios. Opozicija susiskaldžiusi. Alternatyva – kad JAV imtųsi karinių veiksmų, stipriai destabilizuotų regioną, keltų teisėtumo klausimus ir sulauktų kritikos. Sėkmė irgi labai abejotina.

Tai man panašu į daugelį kitų Trumpo veiksmų – ne kuriamos ilgalaikės strategijos, bet norima demonstruoti spaudimą ir tikėtis nuolaidų. Kai oponentui nusileisti yra brangiau nei priešintis, spaudimas neveikia. Todėl trumpuoju laikotarpiu matau tik gilėjančią krizę. O jeigu būtų karinių veiksmų – dar vieną nestabilumo židinį pasaulyje.

Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Autorius: Inga Bartulevičiūtė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama