„Mes esame atviri, Kultūros ministerija yra atvira idėjoms, mintims, kartu galime tikrai daug nuveikti mūsų kultūros, Lietuvos labui. Tai yra toks naujas atspirties taškas tiesiog judėti pirmyn“, – atvykusi į protestą kalbėjo kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.
Dėl kontrabandinių balionų, galimai paleistų iš Baltarusijos, ketvirtadienio vakarą daugiau nei valandą buvo uždarytas Vilniaus oro uostas.
„Vyksta krizė. Krizes įveikia nestandartinės, netipinės priemonės, o dabar reikia galvoti, kaip kuo labiau sumažinti žalą“, – interviu dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigia Klaipėdos universiteto (KU) lektorė, politologė GABRIELĖ BURBULYTĖ-TSISKARISHVILI.
Vyriausybei vis dar svarstant kitų metų valstybės biudžetą, politologė negaili kritikos: „Opozicija turėtų atlikti savo pagrindinę funkciją: stebėti, kontroliuoti, kad pinigų srautai nebūtų išbalansuoti, kad gynybai skirti pinigai eitų gynybai, o ne trinkelėms. Norėtųsi stipresnės, aiškiau savo nuomonę reiškiančios opozicijos.“
Svarbiausius besibaigiančios savaitės Lietuvos politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Šiandien Vilniuje surengtas baigiamasis Kultūros asamblėjos mitingas. Kultūros bendruomenės protesto įkvėpti tūkstančiai žmonių susirinko Vilniuje išreikšti nerimą dėl valstybės ateities. Kaip vertinate kultūros sąjūdžio veiklą ir galimą jo įtaką Lietuvos valstybės gyvenime?
Vertinu pozityviai. Turime pripažinti, kad, nepaisant įvairiausių politikų pasisakymų, pilietinė visuomenė gali reikšti savo nuomonę. Kad ir koks klausimas būtų – žmonės turi teisę pasisakyti, o ne, kaip kai kurie politikai bando teigti, esą kartą per ketverius metus tik atiduoti balsą, ir viskas.
Mitingas – sveikintinas reiškinys, ir, aišku, jo pozityvioji pusė, kad ši pilietinė akcija yra nesmurtinė. Ar ji turės didesnės įtakos mūsų politiniams procesams? Sunku pasakyti. Reikės laiko ir vertinimo iš tolesnės perspektyvos, tačiau kol kas tikrai galima teigti, kad tai pilietinės visuomenės balsas. Kultūros bendruomenė parodė, kad moka susiorganizuoti, reikšti savo valią, mintis, renkasi įvairias protesto ir pilietinių iniciatyvų formas. Tai tikrai sveikintina.
Mitingas „Kokios valstybės mes norime?“ Vilnius, 2025 m. lapkričio 21 d. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Mitingas „Kokios valstybės mes norime?“ Vilnius, 2025 m. lapkričio 21 d. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad kultūros sektoriaus problemos turėtų būti sprendžiamos prie bendro stalo, o ne gatvėje, ir tikino: „<...> jeigu yra kitokių, platesnių, gilesnių, tikslų, tai galbūt reikėtų įvardinti, kad šie protestai yra naujos politinės jėgos gimimas – pasakyti tai skaidriai, visi tai suprasime, ir tai bus visiškai natūrali proceso eiga.“ Kaip vertinate prezidento žodžius apie diskusijas ir naujos politinės jėgos kūrimąsi?
Norėčiau išskirti kelis aspektus. Pirmiausia – dėl paminėtų derybų. Ir premjerė Inga Ruginienė, ir naujoji kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė buvo išsakiusios poziciją šiuo klausimu. Suprantu, kad tai yra standartinis, šabloninis veikimo principas – kviesti tartis. Tačiau klausimas visada toks pat: ko tos derybos pripildytos? Koks jų turinys? Ne kartą matėme, kad ne tariamasi, bet vyksta savotiškas valdžios monologas. Todėl labai norėtųsi, kad tai būtų ne kvietimas į monologą, bet tikras dialogas ieškant sprendimų.
Ši pilietinė akcija – puiki proga atkreipti dėmesį į kultūros situaciją ir kultūros politiką Lietuvoje.
Kitas svarbus momentas susijęs su pirmuoju jūsų klausimu. Man atrodo, kad pirmą kartą taip ryškiai girdime kultūros bendruomenės balsą. Tad labai gerai prisiminti, kas įtvirtinta mūsų pagrindiniuose strateginiuose dokumentuose – turime valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“, kurioje kultūrai skiriama daug dėmesio, aiškiai numatytos kryptys ir gairės. Deja, realybėje kol kas nieko nematome. Ši pilietinė akcija – puiki proga atkreipti dėmesį į kultūros situaciją ir kultūros politiką Lietuvoje.
Atsakydama į klausimą apie naujos politinės jėgos gimimą, norėčiau kreiptis ne tiek į prezidentą, kiek į politikus, kurie jau pradeda kalbėti apie galimą naujos partijos atsiradimą. Čia tinka posakis: juokiasi puodas, kad katilas juodas. Kiekvienuose rinkimuose matome vis naujų politinių jėgų, o garsiausiai dabar kalba tie politikai, kurie patys yra pakeitę ne vieną partiją. Tad kultūrininkams šis priekaištas neturėtų būti reiškiamas – naujų politinių jėgų steigimas Lietuvoje seniai tapo savotišku sportu.
Kita vertus, žmonės turi teisę. Niekas nėra uždrausta. Jei yra poreikis – kiekvienas gali kurti politinę partiją.
Mitingas „Kokios valstybės mes norime?“ Vilnius, 2025 m. lapkričio 21 d. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Mitingas „Kokios valstybės mes norime?“ Vilnius, 2025 m. lapkričio 21 d. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Mitingas „Kokios valstybės mes norime?“ Vilnius, 2025 m. lapkričio 21 d. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Dėl kontrabandinių oro balionų keliamos grėsmės aviacijai daugiau nei dvi savaites uždaryti Šalčininkų ir Medininkų pasienio kontrolės punktai Vyriausybės sprendimu vėl buvo atidaryti. Tačiau Baltarusijoje įstrigę vilkikai kol kas Lietuvos nepasiekė. Kaip vertinate sienos su Baltarusija uždarymą? Ar tam buvo reikiamai pasiruošta? Kiek nuostolių patyrė valstybė ir vežėjai?
Baltarusijos klausimas opus. Mūsų kaimynė sunkiai prognozuojama, joje nėra demokratijos – tai oficialiai apibrėžta Lietuvos politikoje. Lietuva, kaip demokratinė valstybė, taiko demokratines priemones, tačiau turime suvokti, kad anapus mūsų sienos veikia autoritarinis režimas, kuris daro ką nori, kaip nori ir kada nori.
Reikia pripažinti: ne visos iki šiol taikytos priemonės pasiteisino. Konkrečiai šiuo atveju – uždarius sieną dėl kontrabandinių balionų, – regis, nebuvo tinkamai įvertinta visa rizika, susijusi su galimu Baltarusijos atsaku. Atrodo, valdžia neapskaičiavo galimų padarinių, kita vertus, vežėjai darė didelį spaudimą, todėl premjerė ir Vyriausybė tikriausiai buvo priverstos sienas atidaryti.
Tačiau vėl grįžtame prie esminio dalyko – tam reikėjo geriau pasiruošti. Kol pašonėje yra nestabiliai besielgianti kaimyninė valstybė, turime gyventi nuolatinio pasirengimo režimu.
Mariaus Morkevičiaus / ELTA nuotrauka
Vyriausybei atidarius sieną su Baltarusija, Lietuvos teritorijoje vėl pastebėti kontrabandiniai oro balionai. Kokių veiksmų dabar turėtų imtis mūsų valstybė?
Sunku atsakyti, kokių tiksliai veiksmų turėtų būti imtasi – tai esamos valdžios uždavinys. Vyksta krizė. Krizes įveikia nestandartinės, netipinės priemonės, o dabar reikia galvoti, kaip kuo labiau sumažinti žalą.
Turime aiškiai įvardyti, kad tai ne eiliniai kontrabandiniai atvejai, o hibridinės Baltarusijos režimo atakos prieš Lietuvą. Girdėjome vidaus reikalų ir krašto apsaugos ministrus tai pripažįstant, tačiau vis dar yra politikų, kurie mėgina visa tai vertinti kaip paprasčiausią kontrabandą. Todėl turime vieningai susitarti patys ir aiškiai pasakyti, kad tokios situacijos netoleruotinos.
Radus daugiau nelegalių migrantų, Europos valstybėse iškart stiprinama Šengeno vidaus sienų kontrolė, o tos šalys, per kurias migrantai patenka, imasi papildomų veiksmų. Atrodo, Lietuva bandė taikyti analogišką praktiką su Baltarusija, bet ji nepasiteisino – Baltarusija nesiima jokių veiksmų šiai problemai spręsti. Todėl turime veikti vieningu frontu – reikalauti tarptautinės pagalbos ir imtis radikalesnių žingsnių, kaip buvo daryta kilus neteisėtos migracijos krizei – ją pavyko suvaldyti tik imantis griežtų priemonių, kurias tada teigiamai vertino politinės jėgos.
Medininkų pasienio kontrolės postas. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Vienas pagrindinių Vyriausybės sprendžiamų klausimų – kitų metų valstybės biudžetas. Įregistruota daugiau nei šimtas įstatymo, kuriuo prašoma didinti finansavimą vos ne kiekvienai ministerijai, pataisų. Kokį biudžeto formavimą regite jūs? Kaip vertinate kalbas ir siekį peržiūrėti netgi šalies gynybos biudžetą?
Čia įžvelgiu kelis esminius dalykus. Ekonomiškai nevertinsiu – nesu ekonomikos specialistė, – bet matau didelę problemą. Pastaruosius porą mėnesių vykstanti Vyriausybės krizė, ministrų kaita, peripetijos Kultūros ir Krašto apsaugos ministerijose nukreipia dėmesį nuo biudžeto. Tai nėra gerai, nes silpnina visuomenės kontrolę: žmonės mažiau mato, kam numatomi didesni pinigų srautai. Informacinis triukšmas užgožia esmę.
Antras dalykas – gąsdinimai, esą nespėsime laiku pateikti biudžeto ar kad jo nepavyks patvirtinti. Lietuvoje situacija ne tokia kaip JAV, kur sustojus biudžetui sustoja ir valstybės valdymas. Pas mus yra tam tikros procedūros – galima gyventi pagal seną biudžeto variantą: algos mokamos, tik priedai, premijos, remontai nusikelia į ateitį. Todėl tokie gąsdinimai atrodo labiau informacinio spaudimo dalis.
O prakalbus apie finansavimo didinimą natūralu, kad kiekvienais metais politikai teikia prašymus. Kaip pavyks sutarti, priklausys nuo Seimo narių. Čia svarbus opozicijos vaidmuo, tik jos balso aš pasigendu – ji priblėsusi šiame informaciniame triukšme. Opozicija turėtų atlikti savo pagrindinę funkciją: stebėti, kontroliuoti, kad pinigų srautai nebūtų išbalansuoti, kad gynybai skirti pinigai eitų gynybai, o ne trinkelėms. Norėtųsi stipresnės, aiškiau savo nuomonę reiškiančios opozicijos.
Tokius politinius aspektus įžvelgiu vykstant dabartiniam biudžeto formavimo procesui.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Autorius: Inga Bartulevičiūtė
Turinio šaltinis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
