Kiekvienas Bažnyčioje bus priimtas su meile: Kauno arkivyskupija kuria saugios aplinkos kultūrą
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Kas Bažnyčioje nesaugu?
Ar tai reiškia, kad Bažnyčios aplinka nesaugi? Ne, bet visada yra kur tobulėti. Saugioje aplinkoje rūpinamasi kiekvienu Bažnyčios nariu, puoselėjama skaidri struktūra, padedanti žmogui ieškoti pagalbos iškilus tam tikriems klausimams.
Šios struktūros vaidmenį Kauno arkivyskupijoje atliks naujai suburtas Saugios aplinkos komitetas – jis bus sudarytas iš septynių žmonių: kunigų, psichologų, psichoterapeutų, pedagogų, teisės srities specialistų ir socialinių darbuotojų.
Kurdama saugios aplinkos kultūrą Kauno arkivyskupija sėmėsi patirties iš Maltos, Airijos ir Vatikano. Beje, Malta Vatikano pripažinta geriausiai dirbanti šioje srityje. Arkivyskupijos atstovai svečiavosi šioje šalyje, taip pat sausio 21 d. į Kauną pakvietė atvykti pasidalyti patirtimi Marką Pellicano, asmenį, atsakingą už saugios aplinkos politiką Maltoje.
Ši saugios aplinkos kultūrą jau dešimt metų formuojanti valstybė yra nustačiusi 16 skirtingų smurto rūšių, su kuriomis kovojama. Tarp jų – patyčios, piktnaudžiavimas aukštesne galios pozicija, fizinis smurtas, išnaudojimas, dvasinė manipuliacija, seksualinė prievarta.
Unsplash.com nuotrauka
„Dažnai saugios aplinkos sritis atrodo susijusi su seksualiniu išnaudojimu. Vis dėlto Saugios aplinkos komitetas aprėpia kur kas daugiau. Pavyzdžiui, rašant laišką komitetui nebūtina apibrėžti konkrečią situaciją, galima tiesiog pranešti, kad jaunimo grupėje žmogus patiria patyčias, arba paprašyti atvažiuoti į parapiją ir pristatyti, kas yra saugi aplinka ir kaip parapija gali tuo gyventi.
Mes galime padėti žmonėms išspręsti kylančias problemas. Kartais nėra galimybės ar trūksta drąsos spręsti skaudų klausimą savo aplinkoje, todėl žmogus gali kreiptis į mus pagalbos“, – apie Saugios aplinkos komiteto vaidmenį dienraščiui „Bernardinai.lt“ kalba Kauno arkivyskupijos Sielovados skyriaus vadovė VAIDA SPANGELEVIČIŪTĖ-KNEIŽIENĖ.
Siekdama puoselėti saugios aplinkos kultūrą Kauno arkivyskupija planuoja Bažnyčios aplinkos žmonėms vesti mokymus. Pasak V. Spangelevičiūtės-Kneižienės, pirmiausia bus parengtas Saugios aplinkos politikos dokumentas, tuomet jis bus pristatytas kunigams, vienuolėms, jaunimo vadovams ir paaugliams. Planuojama išklausyti visų pusių nuomones ir dokumentą koreguoti taip, tarsi jį kurtų visa bendruomenė.
Kauno arkivyskupijos Sielovados skyriaus vadovė, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė. Aurelijos Plokštytės / Bernardinai.lt nuotrauka
Saugios aplinkos komiteto kryptys
Saugios aplinkos komitetas numato dvi veiklos kryptis. Pirmoji – prevencija.
„Iš pradžių reikia sukurti saugios aplinkos politiką ir kultūrą, parengti tai įtvirtinantį dokumentą ir išsigryninti vertybes, kaip mes dirbame ir kokie yra mūsų prioritetai. Dokumentas nenurodys žmonėms, kaip reikia gyventi. Jeigu jis jiems bus svetimas, nebus vertingas“, – įsitikinusi V. Spangelevičiūtė-Kneižienė.
Kauno arkivyskupijos Sielovados skyriaus vadovė pristato, kad maltiečių bendravimo kultūra yra kur kas atviresnė nei lietuvių, todėl perkelti visą Maltos patirtį į Lietuvą neišeina. Kiekvieną struktūrą reikia pritaikyti prie mūsų kultūrai būdingo elgesio.
„Žmogus nepasikeičia staiga, nebent įvyktų sukrėtimų. Kita vertus, būtent juose pasimato mūsų vertybės ir pamatai. Saugi aplinka taip pat neatneš pokyčių per vieną dieną, procesas vyksta palaipsniui. Tad norime tuo gyventi ir apie tai kalbėti, kad visi surašyti dokumentai nebūtų tiesiog padėti į stalčius“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ kalba Kauno arkivyskupijos Šeimos centro darbuotoja GIEDRĖ AUKŠČIŪNIENĖ.
Kauno arkivyskupijos Šeimos centro darbuotoja Giedrė Aukščiūnienė. Aurelijos Plokštytės / Bernardinai.lt nuotrauka
Kita Saugios aplinkos komiteto veiklos kryptis tirs konkrečius atvejus, susijusius su nusiskundimais. Komitetas numato teikti pagalbą ir paramą aukoms. Iš pradžių pateiktas nusiskundimas bus analizuojamas, bus renkama informacija, ir tik pasitvirtinus, kad skundas yra pagrįstas, bus pradedamas tyrimas.
V. Spangelevičiūtė-Kneižienė mini nuogąstavimus, esą dėl galimybės teikti nusiskundimus pasipils nepagrįstų kaltinimų lavina. Tačiau, pabrėžia pašnekovė, remiantis Maltos patirtimi, renkant informaciją apie įvykį apie 80 proc. atvejų nepasitvirtina. Kadangi komitetas darbą atlieka nuosekliai, nėra prasmės nepagrįstai skųsti ir šmeižti žmogų.
Pagalba teikiama ne tik aukai, bet ir kaltinamajam
Pagalba teikiama ne tik aukai, bet ir kaltinamajam. „Maltoje tiek aukai, apie kurią sukasi visas politikos centras, tiek skundo subjektui užtikrinamas lygiavertis konfidencialumas ir socialinė, psichologinė bei dvasinė pagalba. Tokį požiūrį norime įtvirtinti ir Lietuvoje. Maltiečių komunikacijoje nėra tokių neigiamybių kaip „negalima“, „uždrausti“. Jie vartoja kitokius teiginius: paieškokime kito būdo, pagalvokime apie kitus galimus variantus“, – pasakoja G. Aukščiūnienė.
Saugios aplinkos komitetas dirba ir dvasinėje, ir fizinėje plotmėje tam, kad žmogus, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, rasės ar tikėjimo stiprumo, Bažnyčioje būtų priimtas su meile.
Sausį Lietuvoje apsilankysiantis M. Pellicano tvirtina, kad Bažnyčia esame mes visi – kai vienam atsitinka kas nors bloga, skauda visiems. Todėl saugioje aplinkoje pagalba teikiama ir antrinėms aukoms. Pavyzdžiui, jeigu žiniasklaidoje nuvilnijo skandalinga informacija apie parapijos kleboną, visos parapijos nariams tampa sunku pasitikėti vieniems kitais. Todėl šiuo atveju parapijiečiai laikomi antrinėmis aukomis.
Nors Saugios aplinkos komitetas dar ryškinasi savo veiklos ribas, jau apsibrėžta, kad svarbu dirbti pažabojant piktnaudžiavimą aukštesne pozicija. Tarkime, jeigu direktorius vartoja įžeidžius žodžius kreipdamasis į darbuotoją, šis gali dėl to papriekaištauti, tačiau dažnai nuleidžia galvą ir mano, kad vadovui geriau nesipriešinti. Tokia situacija byloja apie galios disbalansą, ir jį tiriant atvejų gali būti įvairių.
„Pavyzdžiui, jeigu jaunimo grupės vadovas ir grupei priklausanti mergina turėjo intymių santykių, kyla klausimas, kas juos paskatino – ar tai, kad mergina neišdrįso pasipriešinti vadovui? O galbūt vadovui parodžius dėmesį mergina pamanė, kad tai tikri jausmai, nors vadovo tikslas buvo visai kitoks? Šiuo atveju turime dėl galios disbalanso susidariusią situaciją, ir komitetas tiria būtent tai. Tačiau jeigu tarp dviejų žmonių mezgasi meilės santykis, arba vadovas turi išeiti į kitą parapiją, arba mergina turi palikti grupę, kad neliktų galios disbalanso“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ aiškina G. Aukščiūnienė.
Unsplash.com nuotrauka
Saugi aplinka paskatino pašaukimus
Vykdant saugios aplinkos prevenciją visada yra dvi pusės – siekis apsaugoti potencialias aukas ir kartu kurti saugią aplinką Bažnyčioje dirbantiems bei savanoriaujantiems asmenims. Pavyzdžiui, situacijoje, kas yra saugiau – ar parvežti jaunuolį namo automobiliu, ar leisti jam vienam eiti 15 kilometrų – slypi abipusė rizika.
„Ne visada saugumas sukasi tik aplink nepilnametį. Klausimas yra ir apie tą žmogų, kuris veža jį namo, nes jis irgi gali būti melagingai apkaltintas. Anksčiau mes veždavome jaunuolius ir vaikus po užsiėmimų namo, ir atrodydavo, kad taip yra daug saugiau. Dabar, žinoma, niekas nesako, kad to daryti negalime, tačiau prieš imdamiesi veiksmo padarome kelis žingsnius, kurie užtikrintų, kad ir vežami paaugliai, ir jų tėvai, ir vairuotojas jaustųsi saugiau tokioje situacijoje. Galime imtis prevencinių priemonių, pavyzdžiui, informuoti nepilnamečio tėvus, kas parveš vaiką, arba pagal galimybes į kelionę pasiimti dar vieną suaugusįjį. Esame įpareigoti saugoti save ir kitus“, – kalba V. Spangelevičiūtė-Kneižienė.
Pašnekovė priduria, kad šiandieniame pasaulyje, kuriame yra daug nesaugumo ir nestabilumo, norėtųsi, jog Bažnyčia galėtų būti saugi vieta visomis prasmėmis. Taigi, pasak V. Spangelevičiūtės-Kneižienės, Saugios aplinkos komitetas dirba ir dvasinėje, ir fizinėje plotmėje tam, kad žmogus, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, rasės ar tikėjimo stiprumo, Bažnyčioje būtų priimtas su meile.
„Saugios aplinkos kultūra yra prisilietimas prie žaizdų ir kelio atlaisvinimas Dievo meilei. Kai kuriose Prancūzijos vienuolijose buvo sakoma, kad valantis šioms žaizdoms, pradėjus apie tai kalbėti viešai ėmė daugėti pašaukimų. Žmonės sugrįžo į Bažnyčią. Tokioje kultūroje aš matau sielovadinį, evangelizacinį aspektą – sukurti aplinką, kurioje žmogus galėtų jaustis geriau“, – apibendrina Kauno arkivyskupijos Sielovados skyriaus vadovė.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Autorius: Aurelija Plokštytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
