Švenčių palikimas: ką daryti su atliekų kalnais?
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Tamsioji švenčių pusė
Emocinė švenčių reikšmė žmonėms labai svarbi. Šventės sukuria pakilesnę nuotaiką, sustiprina empatiją ir artumo poreikį. Žmonės nori pasirūpinti kitų gerove, pradžiuginti artimuosius, todėl dažnai labiau orientuojasi į emocinį atlygį, o ne į racionalų vartojimą. „Šiuo laikotarpiu sustiprėja noras pasveikinti kiekvieną, parodyti dėmesį. Tai silpnina savikontrolės mechanizmą“, – komentuoja klinikinis psichologas OSKARAS BREŽINSKAS.
Psichologas Oskaras Brežinskas. Asmeninio archyvo nuotrauka
Nors žmonių vartojimo įpročiai pamažu keičiasi į tvaresnius, deja, visuomenėje nesaikingumas vis dar išlieka.
„Per šventes daugiau vartojame – maisto produktų krepšelį papildome skanėstais, perkame dovanas, dekoracijas. Taip pat siekiame tvarkos – laukdami svečių valome namus, išmetame nebereikalingus daiktus. Kad mūsų įpročiai netaptų našta aplinkai, kurioje gyvename, labai svarbu elgtis atsakingai išmetant daiktus, apgalvoti, į kurį konteinerį jie turėtų keliauti. Primename, kad jokios produktų ar gaminių pakuotės neturi būti metamos į mišriąsias atliekas – joms skirti stiklo, popieriaus, plastiko rūšiavimo konteineriai“, – primena VšĮ „Žaliasis taškas“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė ASTA BURBAITĖ.
Pasak O. Brežinsko, švenčių metu intensyvėja socialinis spaudimas teikti dovanas, puoštis, dalyvauti šventinėje kultūroje. Žmogus skatinamas vartoti, net jei įprastai elgiasi atsakingiau. Po keturių švenčiamų progų lieka dideli kiekiai skirtingų rūšių atliekų.
Aurelijos Plokštytės / Bernardinai.lt nuotrauka
„Per Vėlines padaugėja plastiko, stiklo ir žaliųjų atliekų. Švenčiantieji Heloviną perka plastikines, metalines dekoracijas, o vėliau jas dažnai išmeta į konteinerius. Taip pat žmonės pjausto moliūgus, priskiriamus žaliosioms atliekoms. Minima ir rudenėlio šventė, kurioje naudojamos natūralios medžiagos taip pat tampa žaliosiomis atliekomis. Tačiau ne visi išpjaustytus moliūgus atiduoda kompostuoti. Kai kurie darželiai, mokyklos propaguoja antrinį panaudojimą – kepa blynus, pyragus“, – vardija Aplinkos apsaugos departamento Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėjas PAULIUS RUTKAUSKAS.
Specialistas teigia, kad artėjant Kalėdoms labiausiai auga išmetamų pakuočių skaičius. Jos dažiausiai sudarytos iš plastiko ir kartono. Taip pat rengiantis Kalėdoms suaktyvėja srautas siuntų, kurias sudaro atskiros pakuotės, vėliau tampančios atliekomis. Pakuotės neretai būna didesnės nei jose esantis daiktas, todėl, pasak P. Rutkausko, kitais metais įsigalios pakuočių direktyva, kad pakuotė atitiktų gaminio dydį.
Aplinkos apsaugos departamento Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėjas Paulius Rutkauskas. Asmeninio archyvo nuotrauka
Atliekų tvarkytojai primena
A. Burbaitė primena, kad rūšiavimo taisyklė Lietuvoje yra paprasta – žmonių pareiga yra atskirti, kas yra pakuotė: „Tuščias vienkartines pakuotes metame į rūšiavimo konteinerį. Stiklines pakuotes – butelius, stiklainius – į stiklo konteinerį. Visas popierines ir kartonines pakuotes – į popieriaus konteinerį. Likusias – plastikines, metalines ar kombinuotų medžiagų – į plastiko konteinerį. Vėliau rūšiuotos pakuotės surenkamos ir vežamos į rūšiavimo įrenginius, ten perrūšiuojamos pagal rūšis ir perdirbimo galimybes.“ Perrūšiuodamas atliekų tvarkytojas sprendžia, ar jo naudojami įrenginiai turi galimybę perdirbti užterštą atlieką. Jeigu žmogus po Vėlinių norės išmesti plastikinę žvakę su dar neišdegusiu parafinu, jis greičiausiai ją mes į plastiko konteinerį. Anot P. Rutkausko, toks sprendimas nebūtinai yra teisingas, bet aplinkosaugininkai traktuoja, kad gaminys vis tiek yra iš plastiko ir dėl to jį reikėtų mesti į plastiko konteinerį. Jeigu nusprendžiama, kad iš atliekos nebus įmanoma pagaminti kito produkto, ji bus arba sudeginta, arba vežama į sąvartyną.
VšĮ „Žaliasis taškas“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė. Jogailės Butrimaitės nuotrauka
VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktorius LAURYNAS VIRBICKAS situaciją komentuoja iš tvarkytojų pusės: „Žaliosios atliekos iš kapinių Vėlinių laikotarpiu dažniausiai būna užterštos stiklu, plastikinėmis gėlėmis ir žvakėmis, dėl to gero komposto iš jų nepagaminsi. Jeigu žmonės tinkamai rūšiuotų, perdirbant būtų galima pagaminti gerą kompostą.“
Pasak L. Virbicko, šiemet atliekų per Vėlinių savaitgalį pagausėjo dvigubai: „Padidėjus atliekų kiekiams, turime įtempčiau jas apdoroti ir labiau planuoti neperdirbamų atliekų perdavimą kogeneracinėms jėgainėms.“
Atliekos šventinėmis dienomis išvežamos dažniau, atliekų tvarkytojai tam ruošiasi iš anksto.
VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Laurynas Virbickas. Simono Ginevičiaus nuotrauka
Vaško Ukrainai rinkimo iniciatyva
Rūšiuoti po švenčių likusias dekoracijas sudėtingiau nei pakuotes. Kartais papuošimai būna iš kelių skirtingų medžiagų, kurių neįmanoma atskirti. Prie aplinkai palankesnių sprendimų prisideda ir gamintojai. Jų gaminys ir pakuotė gali būti labiau pritaikyti rūšiuoti. „Jei produkto pakuotė yra vienalytės medžiagos, turinčios mažiau spalvų ir detalių, yra lengvesnė, mažesnė, šios kelias perdirbimo gamyklos link yra paprastesnis“, – komentuoja A. Burbaitė. Tvarumo sprendimai priklauso nuo sąmoningumo. Planetai būti žalesnei padeda ir antrinis panaudojimas. „Įvairios dekoracijos, namų puošmenos, girliandos dažnai būna ilgaamžiai daiktai, kuriuos žmonės gali naudoti daugelį metų. Kartais jie atsikrato dekoracijų tik dėl to, kad šios nusibodo – tai priklauso nuo sąmoningumo. Vieni nori naujų dekoracijų kasmet, kiti metų metus namus dabina turimais papuošalais“, – teigia P. Rutkauskas.
Po Vėlinių išmestas žvakes ir žaliąsias atliekas išrūšiuoti sudėtinga. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Prie antrinio panaudojimo prasmingai prisideda parafino ir vaško Ukrainai rinkimo iniciatyva: renkami sudegusių žvakių likučiai ir iš jų lydomos žvakės Ukrainos kariams fronto linijoje.
„Žvakės Ukrainos kariams suteikia galimybę pasišildyti. Jos gali būti naudojamos pašildyti patalpą, aplinką. Esu matęs, kad jas naudoja ir apkasuose. Būna, kad karys apsigaubia audeklu ir pasistato žvakelę – taip susidaro mažytė šildoma erdvė. Taip pat uždegus žvakę galima išsidžiovinti drabužius. Kartais kariai pasidarytose krosnelėse degina žvakes, ir jos prišildo ilgą kaminą. Pastarasis šildo patalpą ir sudaro galimybę išsidžiovinti kojines, pirštines, batus.
Trečias panaudojimo būdas – pasišildyti maistą. Žvakė yra tarsi mažas lauželis, ant kurio galima uždėti puodą, pasišildyti vandens“, – pasakoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Kūrybinių dirbtuvių skyriaus vadovas DONATAS KUBILIUS.
Norint tokiai misijai paaukoti nereikalingas žvakes, reikia atsižvelgti į parafino kokybę. Iniciatyvos dalyviai dažnai neima kapų žvakių, nes jos būna pagamintos iš nekokybiško parafino. Pasak D. Kubiliaus, svarbu, kad žvakės būtų skirtos naudoti viduje, nes jų sudėtis kitokia nei skirtų naudoti lauke – šios gali turėti daugiau toksinų ir kitų kenksmingų medžiagų. Kapų žvakės gali būti skirtingos kokybės, todėl prieš aukojant reikėtų pasidomėti, ar jos lietos iš kokybiškesnio vaško ar parafino.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Kūrybinių dirbtuvių skyriaus vadovas Donatas Kubilius. Vygaudo Juozaičio nuotrauka
Norintieji prisidėti prie iniciatyvos ar tiesiog prasmingai atsikratyti panaudotų žvakių gali nueiti į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, kur stovi konteineriai, skirti parafinui mesti.
Mažiau yra tvariau
Siekiant sumažinti šventinių šiukšlių kiekį, be antrinio panaudojimo, svarbu apskritai mažinti vartojimą. „Prieš perkant reikėtų gerai pagalvoti, ar dekoracija yra būtina. Jeigu taip, tada geriau pirkti ilgaamžius daiktus, kurių nereikės keisti. Jeigu mažiau vartojama, naudojama, atliekų taip pat susidaro mažiau“, – išeitį pateikia P. Rutkauskas. Jis priduria, kad dabar per Vėlines vartojimas yra sumažėjęs, tačiau kalėdiniu laikotarpiu žmonės vis dar negali susilaikyti nuo perteklinio pirkimo. „Ryškios šviesos, muzika, dekoracijos ir sezoninės prekės aktyvina emocinį atsaką ir skatina emocinį pirkimą. Šventiniu metu reklamos ir pardavimo strategijos aktyviai žadina emocijas: ilgesį, jaukumą, rūpinimąsi. Taip pat šventės suteikia pasiteisinimą išlaidauti: žmonės raminasi, kad taip būna tik kartą per metus, šventės skirtos džiaugtis, norima nustebinti. Taip mažinamas vidinis konfliktas ir būna lengviau priimti impulsyvius sprendimus“, – emocinio pirkimo priežastis įvardija O. Brežinskas.
Helovino dekoracijos taip pat prisideda prie atliekų pagausėjimo šventiniu laikotarpiu. Aurelijos Plokštytės / Bernardinai.lt nuotrauka
Psichologas pataria, kaip žmogui, norinčiam sumažinti vartojimą švenčių metu, reikėtų nusiteikti. Pirmas patarimas yra sustiprinti asmeninį ryšį su pasekmėmis: kiekvienas pirkinys po švenčių turės būti išmestas, o atliekos tiesiogiai paveiks aplinką, kurioje žmogus gyvena.
Antras patarimas: jeigu norima susilaikyti nuo emocinio pirkimo, galima praktikuoti pauzės įprotį. Prieš perkant dovanas ar dekoracijas svarbu savęs paklausti: ar šis daiktas bus naudojamas ilgiau nei vieną kartą? Ar jis turės realią vertę man? Kur daiktas keliaus po švenčių? Pasak psichologo, reguliariai kartojant klausimus, formuojasi naujas automatinis įprotis.
O. Brežinskas akcentuoja, kad žmonės perka norėdami sukurti džiaugsmo, ryšio ar rūpinimosi jausmą, jį galima pajusti dovanojant patirtis, savadarbes dovanas, kuriant pozityvius ritualus, pavyzdžiui, bendrai su šeima kepant sausainius, žaidžiant įvairius žaidimus su bendruomene, savanoriaujant. Tai mažina poreikį kompensuoti emocijas materialiais daiktais, kartu ir atliekų kiekį per šventes.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Autorius: Aurelija Plokštytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
