A. Navickas: mokytojai nepritaria deryboms ir susitarimams, vykstantiems už jų nugarų
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Pagrindinis šios akcijos tikslas – pareikšti nepritarimą Vyriausybės ir dalies profesinių sąjungų pasiektam susitarimui dėl pedagogų atlyginimų didinimo tempo ir dydžio. Ypač pabrėžiama, kad siūlomas atlyginimų augimas yra per mažas ir neatitinka anksčiau numatytų įsipareigojimų.
Didžiausias ir garsiausiai nuskambėjęs mokytojų streikas vyko nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki metų pabaigos. Tuo metu dalis mokytojų net budėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patalpose.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas ANDRIUS NAVICKAS dienraščiui „Bernardinai.lt“ tvirtina, kad artėjantį mitingą išprovokavo valdžios sulaužytas pažadas mokytojams.
youtube.com video
Pone Navickai, pradėkime nuo esminio klausimo: kokį mokytojams duotą pažadą ir kokiu būdu sulaužė švietimo, mokslo ir sporto ministrė?
Norėčiau mūsų pokalbį pradėti nuo to, kad dar 2023 metais mūsų organizacija derybose su ankstesne Vyriausybe nesutarė ir tuomet kilo streikai. Po jų Vyriausybė įsipareigojo, pažadėjo kelti darbo užmokestį ne mažiau, nei kyla šalies vidurkis.
Šiuo metu matome blaškymąsi ir norą kelti atlyginimą lėčiau, negu kyla šalies vidurkis. Tokie siūlymai ir susitarimai mokytojų netenkina, jiems nepriimtina, kad nesilaikoma žodžio.
Kokie pagrindiniai klausimai bus keliami mitinge?
Esminis mokytojų klausimas biudžeto tvirtinimo išvakarėse yra darbo užmokestis. Yra nemažai ir kitų mokytojus piktinančių dalykų: įvairių lentelių pildymas, atsiskaitymas už atnaujintas programas. Buvo žadami etatinio mokėjimo sistemos pokyčiai, numatyti priedai, bet juos gauna ne visi. Žadėta mažinti mokinių skaičių klasėse. Iki šių klausimų dar net neprieita, matome ministerijos nenorą girdėti mokytojų nuomonę.
Mokytojų streikas. Andriaus Navicko ameninio archyvo nuotrauka
Kodėl jūsų netenkina dabartinis susitarimas dėl mokytojų atlyginimų, pasiektas su kita profesine sąjunga? Gal galite paaiškinti, kokia, jūsų nuomone, buvo padaryta esminė klaida?
Mūsų apskritai netenkina elgesys su mokytojų bendruomene. Stebime pasaulio įvykius ir procesus. Visi suprantame, kad niekas nenorėtų, jog konfliktas Ukrainoje baigtųsi šiai nedalyvaujant. Tokį elgesį vertintume kaip niekšišką kariaujančios Ukrainos atžvilgiu, nes būtų paminta jos teisė tartis dėl sau aktualių klausimų.
Švietimo sistemoje lokaliame, socialiniame konflikte minėtos vertybės yra paminamos. Matome, kad kilus konfliktams ieškoma išeities susitarimais su konflikte nedalyvaujančiomis šalimis. Jos niekada nėra kėlusios mokytojų reikalavimų, organizavusios streikų. Jos paprasčiausiai klaidina visuomenę ir padeda Švietimo ir Finansų ministerijoms rasti išeitį ir lengvus sprendimus.
Manome, kad toks jų elgesys yra netoleruotinas ir jį būtina keisti. Mes nepritariame susitarimams, kurie rezgami už mokytojų nugarų. Mažos ir silpnos profesinės sąjungos klaidina visuomenę, veda įvairias derybas ir pateikia susitarimus mokytojų vardu.
Ar yra galimybė koordinuoti veiksmus ir reikalavimus su kitomis profesinėmis sąjungomis siekiant stipresnio poveikio?
Mažai tikėtina. Pastebime, kad šiuo metu steigiasi įvairios profesinės sąjungos. Niekas nedraudžia jų steigti. Matome, kad jos kuriasi ir religiniu pagrindu – neseniai įsteigta krikščioniška profesinė sąjunga. Profesinė sąjunga, kuri susitarė su ministerija, įkurta socialdemokratų iniciatyva. Tokios sąjungos siekia ginti ne mokytojų interesus, bet tam tikras partijas ir institucijas. Susitarti su tokiomis profesinėmis sąjungomis turbūt nėra jokių galimybių, nes jų steigimo paskirtis ir priedermė yra visai kitokios – ne mokytojų interesai.
Mokytojų streikas. Andriaus Navicko ameninio archyvo nuotrauka
Ar mitingas yra geriausia forma spręsti senas problemas švietimo srityje? Suprantu, kad derybos, pokalbiai yra išsemti ir jūs imatės kraštutinės priemonės – mitingo.
Manome, kad mitingas yra švelniausia protesto forma, kuri, kaip minėjau, paneigia susitarimus. Mokytojai jiems nepritaria. Negalima tylėti, nes kitu atveju visuomenėje susidaro įspūdis, kad susitarimai, bloginantys mokytojų padėtį, juos tenkina. Tai, kas vyksta, yra nepagarba mokytojams, susitarimų nesilaikymas, laužymas. Tai mūsų netenkina, ir tai išreikšime garsiai susirinkę prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Mokytojų streikas. Andriaus Navicko ameninio archyvo nuotrauka
Kodėl jūsų netenkina dabartinis susitarimas dėl mokytojų atlyginimų, pasiektas su kita profesine sąjunga? Gal galite paaiškinti, kokia, jūsų nuomone, buvo padaryta esminė klaida?
Mūsų apskritai netenkina elgesys su mokytojų bendruomene. Stebime pasaulio įvykius ir procesus. Visi suprantame, kad niekas nenorėtų, jog konfliktas Ukrainoje baigtųsi šiai nedalyvaujant. Tokį elgesį vertintume kaip niekšišką kariaujančios Ukrainos atžvilgiu, nes būtų paminta jos teisė tartis dėl sau aktualių klausimų.
Švietimo sistemoje lokaliame, socialiniame konflikte minėtos vertybės yra paminamos. Matome, kad kilus konfliktams ieškoma išeities susitarimais su konflikte nedalyvaujančiomis šalimis. Jos niekada nėra kėlusios mokytojų reikalavimų, organizavusios streikų. Jos paprasčiausiai klaidina visuomenę ir padeda Švietimo ir Finansų ministerijoms rasti išeitį ir lengvus sprendimus.
Manome, kad toks jų elgesys yra netoleruotinas ir jį būtina keisti. Mes nepritariame susitarimams, kurie rezgami už mokytojų nugarų. Mažos ir silpnos profesinės sąjungos klaidina visuomenę, veda įvairias derybas ir pateikia susitarimus mokytojų vardu.
Ar yra galimybė koordinuoti veiksmus ir reikalavimus su kitomis profesinėmis sąjungomis siekiant stipresnio poveikio?
Mažai tikėtina. Pastebime, kad šiuo metu steigiasi įvairios profesinės sąjungos. Niekas nedraudžia jų steigti. Matome, kad jos kuriasi ir religiniu pagrindu – neseniai įsteigta krikščioniška profesinė sąjunga. Profesinė sąjunga, kuri susitarė su ministerija, įkurta socialdemokratų iniciatyva. Tokios sąjungos siekia ginti ne mokytojų interesus, bet tam tikras partijas ir institucijas. Susitarti su tokiomis profesinėmis sąjungomis turbūt nėra jokių galimybių, nes jų steigimo paskirtis ir priedermė yra visai kitokios – ne mokytojų interesai.
Mokytojų streikas. Andriaus Navicko ameninio archyvo nuotrauka
Ar mitingas yra geriausia forma spręsti senas problemas švietimo srityje? Suprantu, kad derybos, pokalbiai yra išsemti ir jūs imatės kraštutinės priemonės – mitingo.
Manome, kad mitingas yra švelniausia protesto forma, kuri, kaip minėjau, paneigia susitarimus. Mokytojai jiems nepritaria. Negalima tylėti, nes kitu atveju visuomenėje susidaro įspūdis, kad susitarimai, bloginantys mokytojų padėtį, juos tenkina. Tai, kas vyksta, yra nepagarba mokytojams, susitarimų nesilaikymas, laužymas. Tai mūsų netenkina, ir tai išreikšime garsiai susirinkę prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Autorius: Austėja Zovytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
