Arkivyskupas G. Grušas Mišiose už Lietuvą: vietoj apsišaudymo žodžiais reikia grįžti prie klausymosi ir dialogo

Pagrindinę atlaidų dieną tikintieji nepabūgo šalto ryto ir sausakimšoje minioje rikiavosi prie Aušros Vartų koplyčios lango, iš kurio šv. Mišioms vadovavo arkivyskupas Gintaras Grušas, kartu su juo meldėsi kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, arkivyskupai Kęstutis Kėvalas ir apaštalinis nuncijus Baltijos šalims Georgas Gänsweinas, vyskupai Arūnas Poniškaitis, Darius Trijonis, Rimantas Norvila, Algirdas Jurevičius, Linas Vodopjanovas OFM, Saulius Bužauskas, Jonas Ivanauskas, kunigai Kęstutis Latoža ir Kęstutis Smilgevičius. Liturgijoje giedojo Violetos Savickaitės vadovaujamas Vilniaus arkikatedros bazilikos jaunimo choras. Arkivyskupas G. Grušas Mišių pradžioje pasveikino susirinkusius vyskupus ir džiaugėsi, kad Dievas dovanojo nors ir šaltą, bet saulėtą dieną. Homilijos pradžioje ganytojas kalbėjo apie maldos už Lietuvą svarbą. Jo teigimu, tai yra ne tik tradicija, bet ir širdies pareiga dėkoti Dievui už šalį, jos žmones ir laisvę.

Tikėjimas nedingo net sunkiausiais momentais

Arkivyskupas atkreipė dėmesį, kad atrodo, jog pranašas šiuos žodžius būtų taręs Lietuvai. Jis priminė, kad šalies istorijoje buvo naktų, kai tikėjimas buvo draudžiamas, tiesa – persekiojama, viltis – slopinama. Net ir tada, pabrėžė arkivyskupas, tyliai, bet ištikimai žmonės meldėsi kalėjimuose ar miškuose ir kartojo pasitikintys Kristumi. „Šiandien matome, kad tamsa iš mūsų pasaulio nėra visiškai pasitraukusi. Reiškiniai, kurie vyksta pasaulio ir, deja, mūsų nacionalinėje politikoje bei visuomenės gyvenime, palaiko mirties kultūrą, melą ir apgaulę, yra nusigręžiama nuo tiesos ir teisingumo. Šią tamsą nugalėti galima tik išliekant toje pasauliui duotoje šviesoje“, – pamokslavo arkivyskupas G. Grušas. „Ta šviesa – tai Dievo malonė mūsų tautai. Šiandien mes ją matome ne tik praeityje, bet ir dabar – žvelgdami į kiekvieną gerumo gestą, kiekvieną ištikimybę, į kiekvieną žmogų, kuris meile gydo visuomenės žaizdas. Mūsų Tėvynė bus stipri tiek, kiek joje bus šviesos. Ir ta šviesa visada gimsta iš tikėjimo“, – tęsė jis.

Lietuva gyvuos, kol mylės Dievą

Arkivyskupas tikintiesiems priminė, kad Išganytojas į pasaulį galėjo ateiti bet kokiu būdu, bet Dievas tam pasirinko Mariją, nes norėjo bendradarbiauti su žmogumi. Ir tai, ganytojo teigimu, įrodo, kad Dievas niekada neveikia be mūsų – Jis kuria istoriją kartu su atvirais Jam žmonėmis. Šv. Mišios už kunigus ir pašvęstojo gyvenimo narius Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos atlaiduose. Aistės Karpytės / Vilniaus arkivyskupijos nuotrauka „Ne tik kiekvienas žmogus, bet ir kiekviena tauta tampa Dievo įrankiu pasaulyje tada, kai atsiveria Dievo malonei. Krikščioniškoji Lietuva per šimtmečius liudijo, kad tikėjimas ne tik formuoja žmogų, bet ir kuria tautos veidą. Iš tikėjimo gimė mūsų mokyklos, ligoninės, universitetai, mūsų kultūra, laisvės troškimas. Ir todėl, kai meldžiamės už Tėvynę, mes meldžiamės, kad ji išliktų ne tik geografiškai, bet ir dvasiškai gyva. Lietuva išliks gyva tol, kol prisimins, kad jos šaknys glūdi Dievo meilėje, o ne vien istoriniuose įvykiuose“, – tvirtino arkivyskupas G. Grušas.

Marija moko nugalėti blogį gerumu

Sekmadienio Evangelijoje pagal Joną buvo skaitomas pasakojimas, kai prie Jėzaus kryžiaus stovėjo Marija, jos sesuo Marija Magdalietė ir Marija Klopienė. Arkivyskupas atkreipė dėmesį į Motiną Mariją – ji buvo tyli, ištikima, nepalūžusi, nešaukė, nesibaimino, nes jos širdis buvo pilna Dievo. Jo teigimu, stovėdama po kryžiumi Marija patyrė ne tik savo kaip Kristaus Motinos skausmą, bet ir atjautė mūsų tautą. „Kiek kartų Marija stovėjo po kryžiumi kartu su mūsų tauta per praradimus, okupacijas, tremtis... Ir Lietuva, patyrusi visus sunkumus, išliko. Marijos ištikimybė tampa mūsų tautos ištvermės simboliu. Marija moko mus stovėti – ne iš pykčio, bet iš vilties. Moko kovoti iš meilės, nejaučiant neapykantos, ir nugalėti blogį gerumu“, – kalbėjo ganytojas G. Grušas. Nuo kryžiaus Jėzus ištarė: „Štai tavo motina“ (Jn 19, 26). Tą akimirką, pasak arkivyskupo, Marija tapomūsų tautos Motina ir globoja kiekvieną žmogų, tautą, kuri ją priima kaip savo Motiną ir užtarėją. Vilniaus arkivyskupas dabartinę maldą prie Aušros Vartų vadina pasitikėjimo aktu, nes Lietuva dar kartą atiduoda save Marijai į rankas.

Vilnius – Dievo gailestingumo žinios skleidėjas

Homilijos metu arkivyskupas G. Grušas prisiminė iš Vilniaus pasauliui pasklidusius šv. Faustinos regėjimo žodžius: „Jėzau, pasitikiu Tavimi.“ Šie žodžiai, jo teigimu, lietuviams turi tapti kelrodžiu. „Šventasis popiežius Jonas Paulius II šv. Faustinos kanonizacijos dieną ne tik paskyrė Faustiną Vilniaus ir kitų trijų miestų, kuriuose ji gyveno, globėja, bet ir šių miestų gyventojams patikėjo ypač rūpintis Dievo gailestingumo apaštalavimu. Ši Dievo gailestingumo žinia Vilniuje nuo seno sklinda į pasaulį iš Gailestingumo Motinos šventovės. Gailestingumas nėra silpnumas – tai stipriausia jėga, kuri kuria tautos ateitį. Tik gailestinga tauta gali būti laisva. Tauta, kuri moka atleisti, nenusisuka nuo tiesos ir išsaugo sielą“, – Aušros Vartų koplyčioje kalbėjo ganytojas. Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos paveikslas Aušros Vartų koplyčioje. Mariaus Monkevičiaus / ELTA nuotrauka

Kai pasaulis bando ištrinti atmintį, Marija primena apie tiesą

Arkivyskupas toliau homilijoje kalbėjo apie Lietuvos pašaukimą priminti, kad žmogaus vertė kyla ne iš galios ar turtų, bet iš Dievo. Šį priminimą jis vadino mūsų misija nešti žinią apie mylimą ir atleidimą gavusį žmogų. Pasak ganytojo, Marija su mumis buvo anksčiau ir tebėra šiandien, o žvelgdama nuo šio miesto vartų byloja, jog nepamirštume, kieno vaikai esame. „Tauta, kuri gyvena po Marijos apsiaustu, negali bijoti ateities. Ji gali klysti, bet jei grįžta prie Motinos, vėl atranda kelią. Šiandien, kai pasaulis dažnai bando ištrinti atmintį, kai vertybės tampa reliatyvios, kai tarpusavio santykiuose dominuoja ne nuoširdus klausymas ir dialogas, o apsišaudymas žodžiais socialiniuose tinkluose ir viešosiose komunikacijos priemonėse, Marija primena, kad yra tiesa, kuri nesikeičia – Dievo meilė žmogui, ir kad šioje meilėje esame pašaukti pasilikti. Todėl mūsų Tėvynė Lietuva yra pašaukta būti vieta, kur žmogus gali patirti Dievo artumą. Ne dėl to, kad esame tobuli, bet todėl, kad esame mylimi“, – teigė arkivyskupas G. Grušas. Homilijos pabaigoje Vilniaus arkivyskupas visus gyventojus kvietė nepaliauti melstis už Lietuvą ir prašyti, kad jos akys saugotų mus nuo tamsos, o širdis įkvėptų būti šviesos žmonėmis.

Autorius: Tomas Kemzūra

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama