A. Lašas: „Ši Vyriausybė bei koalicija yra užprogramuota nuolatinei trinčiai iki kadencijos pabaigos“

Politologas, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas dr. AINIUS LAŠAS tikisi, kad ši Vyriausybė dirbs bent iki kitų Seimo rinkimų.

„Vertinti Vyriausybę bus galima tada, kai bus padaryti pirmieji darbai. Jų dar nėra, todėl vertinti galima tik patį procesą ir žmones, kurie atvesti į tas pozicijas. Matome, kad ne visi jie turi pageidautiną įdirbį ar ekspertiškumo lygmenį, bet toks yra politinis procesas“, – teigia A. Lašas.

Baltarusija nebeišleidžia šalyje įstrigusių tūkstančių Lietuvos vilkikų. Baltarusija siekia derėtis su Lietuva dėl leidimo išvykti vilkikams. Ministrė pirmininkė sako, kad Lietuva su Baltarusija nesiderės.

„Situacija pažengusi toli. Tikėtis, kad Europos Sąjunga čia įsitrauks taip, kaip Lietuva tikisi, truputį keista, nes pati Lietuva ėmėsi ribojimų ir natūralu, kad už juos turi mokėti“, – sako politologas.

Svarbiausius besibaigiančios savaitės Lietuvos politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas A. Lašas.

Prezidentas paskyrė Robertą Kauną krašto apsaugos, o Vaidą Aleknavičienę – kultūros ministrais. Suformuota Vyriausybė, tam prireikė trijų mėnesių. Kaip vertinate šią Vyriausybę?

Turbūt vertinti galima tik tada, kai padaryti pirmieji darbai. Jų dar nėra, todėl vertinti galima tik patį procesą ir žmones, kurie atvesti į tas pozicijas. Matome, kad ne visi jie turi pageidautiną įdirbį ar ekspertiškumo lygmenį, bet toks ir yra politinis procesas.

Socialdemokratai pasirinko partnerius ir su tais partneriais, lengvai tariant, „kankinasi“. Tai matėme ir tai buvo nuspėjama. Iš vienos pusės, „Nemuno aušra“, kaip populistinė partija, visada bandys būti opozicijoje, nes tokie jos rinkėjai – nepasitikintys politinėmis institucijomis ir valdžia. Jie negali visados būti valdžios pusėje, nes praras savo rinkėjus – taps vienais iš valdžiažmogių, kaip kartais sakoma. Todėl jie vengia būti valdžioje ir išlieka permanentinėje opozicijoje.

Antras momentas: ji, kaip nauja ir kontroversiška populistinė partija, nepritraukia žmonių, turinčių stiprų profesinį profilį. Tie žmonės nenori ten eiti ir gadinti savo reputacijos arba tiesiog netiki tais vadovais. Todėl ateina visokio plauko veikėjų – nebūtinai aferistų, bet žmonių, kurie bando savo laimę ir gaudo politines bangas. Todėl buvo galima nuspėti, kad bus daug sunkumų, ir manau, tie sunkumai tęsis. Matome tai ir diskusijose ne tik dėl postų, bet ir užsienio politikos, energetikos politikos klausimais. Trintis – akivaizdi, ir man atrodo, kad ši Vyriausybė bei koalicija yra užprogramuota nuolatinei trinčiai iki kadencijos pabaigos. Pasirinkimai nebuvo išmintingi, ir dėl to pagrindiniai partneriai moka kainą – taip pat turi problemų dėl žmonių. Įvairiuose profesiniuose laukuose trūksta rimtesnės patirties žmonių – tai rodo, kad žmonės vengia šios partijos.

Paskirtasis krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka Prezidento Gitano Nausėdos susitikimas su kandidate į kultūros ministres Vaida Aleknavičiene. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka

„Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio nuomone, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys netinkamai atlieka savo pareigas. Koalicijos nariai negaili vieni kitiems kritikos. Kuo žalinga ši nesantaika ir kiek stabili bus ši Vyriausybė?

Aš tikėčiausi bent jau tam tikro bendro darbo iki artėjančių Seimo rinkimų. Man atrodo, kad likus maždaug metams iki rinkimų, jei atsiras rimtesnė proga, „Nemuno aušra“ bandys trauktis iš koalicijos. Nebūtinai iš karto, bet tikimybė – nemaža. Kaip minėjau, šiai partijai reikia būti opozicijoje – net būdama valdžioje ji turi elgtis kaip opozicija.

Artėjant rinkimams jie rinksis formą, kaip oponuoti: ar būdami valdžioje demonstratyviai balsuos kitaip ir komunikuos savo pasipriešinimą rinkėjams, ar trauksis iš koalicijos. Todėl stabilumas yra sąlyginis. Ta įtampa akivaizdi, ji nepadeda nei bendram darbui, nei susitelkimui – o to reikia. Deja, vyksta nuolatinė trintis, kuri niekur neveda, o yra skirta labiau rinkėjams, bent jau iš „Nemuno aušros“ pusės. Taip eskaluojama situacija, rodoma įtampa ir oponavimas. Būtų lengviau dirbti be to, bet toks yra koalicijos partnerių pasirinkimas, už tai jie moka atitinkamą kainą.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka

Baltarusija nebeišleidžia šalyje įstrigusių tūkstančių Lietuvos vilkikų.  Baltarusija siekia derėtis su Lietuva dėl leidimo išvykti vilkikams, tačiau ministrė pirmininkė sako, kad Lietuva su Baltarusija nesiderės. Kaip vertinate Vyriausybės žingsnius sprendžiant šią situaciją?

Pirmiausia tie sprendimai buvo priimami esant dideliam spaudimui – iš dalies iš visuomenės, bet ir iš opozicijos, kad dabartinė koalicija parodytų principingumą reaguodama į Baltarusijos veiksmus: į kontrabandininkų veiksmus ir Baltarusijos valdžios veikimą prieš Lietuvą. Spaudimas buvo didelis, ir man susidaro įspūdis, kad ne iki galo buvo apgalvotas veikimo mechanizmas – sprendimų matrica ir rizikų valdymas. O rizikos turėjo būti akivaizdžios.

Manau, jei Lietuva būtų palikusi atvirą sieną dar kelias dienas ar savaitę ir kartu eskalavusi situaciją kitaip – perspėdama, uždarydama tik vieną pasienio punktą, ribodama etapais, kaip iš pradžių darė, būtų buvę galima suvaldyti rizikas ir sumažinti vilkikų srautą iš Baltarusijos. Šioje vietoje kažkur buvo nesužiūrėta, nesuvaldytos rizikos.

Mane nustebino prekybos apimtis, kuri juda per Baltarusiją. Kyla klausimai: ką mūsų vežėjai ten veikia tokiais mastais? Iš kur ir ką veža – iš Rusijos, Vidurinės Azijos ar kitur? Tai kelia klausimų, kiek laikomės savo nusistatytų ribojimų Baltarusijai ir Rusijai. Atsakyti negaliu, bet kyla visokių minčių.

Manau, padėtis nebuvo suvaldyta. Dabar bandoma ją spręsti išlaikant principingumą ir siekiant galimybės riboti ne tik Lietuvos–Baltarusijos, bet ir Lenkijos bei Latvijos sienos pralaidumą, taip didinant spaudimą Baltarusijai derėtis. Dabar yra pasirinkta kryptis, ja judama, siekiant nepasiduoti Baltarusijos spaudimui. Situacija pažengusi toli. Tikėtis, kad Europos Sąjunga čia įsitrauks taip, kaip Lietuva tikisi, truputį keista, nes pati Lietuva ėmėsi ribojimų ir natūralu, kad už juos turi mokėti. Nemanau, kad prekybai bus esminė žala, bet akivaizdu, kad prekybos mastai yra dideli.

Medininkų pasienio kontrolės postas. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka

Kitų metų biudžeto projektas rizikos šalies finansams nekelia, bet augs infliacija ir skola, vertina Lietuvos bankas. Grupė valdančiųjų siūlo gynybai skirti mažiau lėšų, dalį jų nukreipiant pareigūnams, keliams. Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad gynybai neskyrus reikiamo finansavimo, rizikas dėl neįgyvendintų projektų turės prisiimti politikai. Kaip vertinate diskusijas dėl kitų metų valstybės biudžeto?

Jeigu valstybė prisiima tam tikrus įsipareigojimus – ir ne vienoje srityje, turi juos įgyvendinti. Gynyba yra viena sričių, kurioje įsipareigojimai labai aiškūs. Švietimo srityje irgi yra aiškių įsipareigojimų. O pinigai ant medžių neauga, todėl reikia arba skolintis (tai darome, bet yra ribos), arba mažinti išlaidas kitur. Normalu – tai darome ir asmeniniame gyvenime: turėdami prioritetą kažką finansuojame, o kitur spaudžiamės.

Norėtųsi, kad Vyriausybė apie tai kalbėtų aiškiai, nemaskuotų ir neretušuotų situacijos, nemėgintų uždengti visko keista širma, o kalbėtų kaip suaugę žmonės apie sunkų prioritetų pasirinkimą. Prioritetizuodami gynybą ir dar kelias sritis, neišvengiamai turime pasidaryti namų darbus kitur. Tai nepopuliaru, bet visi visko gauti negali.

Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka

Todėl reikia valdyti visuomenės, žmonių ir įvairių organizacijų lūkesčius, aiškinti, kodėl padėtis tokia, kaip ir kada  ji keisis. Kai kas nukentės – taip. Politiškai nepopuliaru kalbėti apie karpymus, bet turime būti atviri. Gynyba yra prioritetas, dėl kurio visi sutariame, nes jei nėra šalies, griūva viskas.

Taip pat turime aiškiai ir skaidriai skelbti, kur bus leidžiami pinigai, kodėl jų reikia tiek, ar tikrai reikia pirkti konkrečius dalykus, ar galima įgyvendinti mažesne apimtimi ir pasiekti tikslus. Ši diskusija turi vykti. Tai aktualūs klausimai, apie juos sveika kalbėti ir diskutuoti, išklausant skirtingas nuomones ir ieškant sutarimo.

Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Autorius: Inga Bartulevičiūtė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama