Piligrimystė Šiluvoje nebūtinai skaičiuojama nueitais kilometrais – tai širdies kelionė su Dievu į šventovę
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Unikalus laiko ir erdvės pojūtis
Į Šiluvą atvykę svečiai atkreipia dėmesį į vieną miestelio išskirtinumą – ji, kitaip nei kitos lankytinos vietos, išlaikiusi dvasingumą. Net veiksmo sūkuryje, per pačias Šilines, čia juntama ramybė ir sakralumas. „Šiandienos pasaulyje žmonės ieško ramybės. Šiluva išsaugojo sakralumą ir tai yra jos unikalumas – kai visi bėga, lekia ir skuba, čia tvyro ramybė. Tačiau nuo civilizacijos visiškai atsiriboti nereikia ir į miestelį atvykę piligrimai pasitinkami suteikiant visus patogumus. Puikiai dera tai, ko reikia žmogaus kūnui ir sielai“, – kalba Šiluvos piligrimų centro vadovė SILVIJA ČIŽAITĖ-RUDOKIENĖ.
Šiluvos piligrimų centro vadovė Silvija Čižaitė-Rudokienė. Asmeninio archyvo nuotrauka
Piligrimystės tikslas yra šventumas ir nuo keliautojo priklauso, kiek jis bus tikras. Piligrimystės Šiluvoje pamatas yra Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas XVII amžiaus pradžioje, 1608 metais. Aplink šio įvykio vietą iškilo maldos namai, susikūrė Piligrimų centras ir bendruomenė.
„XVII amžiaus pradžioje įvykęs apsireiškimas neliko tik istorija. Jo reiškinius kiekviena karta jaučia vis kitaip. Tarpukario, sovietmečio kartos šį reiškinį suvokė vienaip, mes dabar jaučiame kitaip. Tačiau jis yra. Šiluvos unikalumas yra gebėjimas suderinti tai, kas šiuolaikiška, ir tai, kas nepavaldu laikui“, – kalba S. Čižaitė-Rudokienė.
Kur traukia piligrimai?
Šiluvoje piligrimai gali keliauti aštuoniais pagrindiniais keliais. Trys iš jų yra žiediniai maršrutai, kurie Šiluvoje prasideda ir joje baigiasi. Piligrimystė nebūtinai skaičiuojama nueitais kilometrais. Tai labiau širdies kelionė su Dievu į šventovę. Kelių ilgis yra skirtingas – nuo 8 iki 25 kilometrų. Visi jie įveikiami per vieną dieną. Maršrutai sužymėti kuoliukais ir aprašyti internete.
Šiemet per Šiluvą nusidriekė dar vienas maršrutas – Malonių kelias, einantis per keturias savivaldybes – Kelmės, Raseinių, Šiaulių rajono ir Šiaulių miesto. Jį galima įveikti pasirinktomis atkarpomis arba leistis į visą 185 kilometrų žiedinį maršrutą. Kelią nueiti galima pėsčiomis, dviračiu ar automobiliu.
Šis projektas gimė bendradarbiaujant su skirtingomis savivaldybėmis. Raseinių rajono savivaldybė, anot S. Čižaitės-Rudokienės, yra dažna partnerė ir prisistato kaip piligrimystės centras Lietuvoje ir pasaulyje.
Malonių kelias prasideda Šiauliuose. Malonių kelio nuotrauka
Tarptautiniu mastu Šiluva patenka į Šv. Jokūbo ir į Jono Pauliaus II kelią. Tai nėra populiarusis Camino piligrimų kelias, tačiau visi takai turi skirtingus atributus. Pasak S. Čižaitės-Rudokienės, svarbu, kad pasaulyje apskritai sklistų žinia, jog Lietuvoje yra piligriminių kelių. Užsienio piligrimai įpratę įveikti didžiulius atstumus, todėl kelias nuo Vilniaus per Kauną iki Šiluvos ir Kryžių kalno Šiauliuose jiems atrodo neilgas.
Ko nemato lietuviai, pastebi užsieniečiai
Skirtingų valstybių piligrimai į Šiluvą pritraukiami ir bendradarbiaujant su užsienio organizacijomis. XIX amžiuje Švč. Mergelės Marijos apsireiškimą išgyvenusi Fatima yra ilgametė Šiluvos partnerė.
„Kiekvienais metais važiuojame į Fatimą, kur vyksta religinio turizmo mokymai. Šiame renginyje pristatoma viena šalis, kurioje yra svarbių religinių objektų ir plėtojama piligrimystė. Ateinančiais metais kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Raseinių rajono savivaldybe ir bendrove „Keliauk Lietuvoje“ vyksime į šiuos mokymus Fatimoje – Lietuva bus pagrindinė religinio turizmo pristatymo šalis“, – pasakoja jau penktus metus iš eilės mokymuose dalyvaujanti S. Čižaitė-Rudokienė.
Camino Lituano nuotrauka
Pašnekovė džiaugiasi matydama požiūrį, kad religinį turizmą turi plėtoti visa Lietuva, o ne tik pavienės organizacijos. Šiluvos žinia užsienyje sklinda įvairiais kanalais. Jono Pauliaus II piligrimų namų administratorė yra latvė sesuo eucharistietė Marija Gudė SJE. Dėl to pagausėjo į Šiluvą atvykstančių latvių.
Užsienio piligrimų pritraukiama ir per žiniasklaidą. „Latvijos laikraštyje buvo publikuotas straipsnis apie Šiluvą. Pasauliniame katalikiškame portale „Aleteia“ taip pat išspausdintas straipsnis „Notre-Dame de Šiluva, le Lourdes lituanien“ (liet. „Šiluvos Dievo Motina, lietuviškasis Lurdas“), kuriame Šiluva apibūdinama kaip lietuviškasis Lurdas. Taip pat kuriamas JAV televizijos EWTN laidos „The Miracle Hunter“ epizodas apie Šiluvą kaip apie vieną svarbiausių pasaulyje šventovių. Planuojama, kad jis bus parodytas 2026 metų rugpjūtį“, – sklaidos kanalus užsienyje vardija Piligrimų centro vadovė.
Kartais lietuviai nepastebi žavesio, kurį pamato atvažiavę iš kitos šalies. S. Čižaitė-Rudokienė pasakoja, kad lenkai yra giliai tikintys žmonės ir Mergelės Marijos apsireiškimą Šiluvoje mato kaip vieną svarbiausių Vakarų Europoje apsireiškimų. Anot jos, neretai tautiečiams šis apsireiškimas atrodo seniai buvęs ir nebe toks aktualus šiandieniam žmogui, o lenkai tvirtina, kad jis labai svarbus ir šiandien.
„Buvo tokia klasikinė situacija. Vyko vestuvės. Kol jaunieji fotografavosi, grupelė italų svečių neturėjo ką veikti ir atėjo į Piligrimų centrą. Jiems papasakojau apie Šiluvą. Žmogui iš Italijos, ne kartą buvusiam Romoje, atrodo, kad Šiluvoje nieko ypatingo negali būti. Tačiau sužinoję daugiau apie tai, kas čia vyko, italai visai kitaip pamatė šią vietą. Jie pajuto miestelio dvasią ir suprato, kad tai tikrai ypatinga vieta. Neužtenka tik pažiūrėti į pastatus ir aikštę – Švč. Mergelės Marijos žinia turi paliesti ne tik akis, bet ir širdį“, – kaip svarbu įsigilinti į aplinką, kalbėjo Piligrimų centro vadovė.
Laukiamas kiekvienas svečias
Steigiant Šiluvos piligrimų centrą, pagrindinė misija buvo skleisti Šiluvos žinią šaliai ir pasauliui. S. Čižaitė-Rudokienė teigia, kad labai svarbu žmonėms pasakoti, kodėl ši Lietuvos vieta yra tokia ypatinga. Taip pat Piligrimų centro misija yra svetingai sutikti piligrimus.
„Nesvarbu, kokie tikslai žmones atveda į Šiluvą – galbūt jie atvyko aplankyti artimųjų kapų ar tiesiog važiavo pro šalį, mes visų laukiame ir mūsų durys yra atviros. Dėl to Piligrimų centras teikia reikalingas paslaugas, tokias kaip apgyvendinimas ir maitinimas. Taip pat turime nedidelį muziejų, suvenyrų parduotuvę, kavinę“, – pasakoja S. Čižaitė-Rudokienė.
Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia. Šiluvos piligrimų centro nuotrauka
Ji dalijasi, kad Šiluvoje nuolat verda idėjos ir projektai, jų tikslas tas pats – parodyti, kad visi keliai veda į Šiluvą. Viena iš iniciatyvų – galimybė miestelyje įsigyti skirtingų vienuolijų produkcijos. Pirma atsiradusi – brolių kapucinų kava. Ji Piligrimų centrui suteikia jaukumo. S. Čižaitė-Rudokienė mano, kad pradėti nuo vienuoliškos kavos atrodo smulkmena, tačiau pradėti nuo kavos reiškia pradėti nuo pokalbio. Anot jos, čia svarbus kiekvienas lankytojas, nes žmonių srautas nėra didelis ir dėl to yra galimybė išgirsti kiekvieno atvykstančio nuomonę.
Žmogiškieji ištekliai – vertingiausi ir sunkiausiai gaunami, atvirauja S. Čižaitė-Rudokienė, o šiuo metu susibūrusios komandos narių širdys dega dėl Šiluvos. Darbuotojams vis lankantis kitose šventovėse, kalba pašnekovė, atsiveria pasaulio horizontas ir atsiranda noras sukurti ką nors naujo Šiluvai. Dėl to puoselėjama iniciatyva „Pagaminta Šiluvoje“ įtraukiant menininkus, kurie kuria produktus Šiluvoje ir Šiluvai.
„Projektas „Pagaminta Šiluvoje“ gimė iš to, kad prasidėjus karui Ukrainoje į miestelį atvyko ukrainiečiai karo pabėgėliai. Mes norėjome sukurti darbo vietų šiems žmonėms. Kartu su Užimtumo tarnyba ėmėmės projekto, kuriuo sukūrėme darbo vietą ukrainietei, pas mus dirbančiai jau ne pirmus metus.
Šiluvos piligrimų centras. Šiluvos piligrimų centro nuotrauka
Ėmėme lieti žvakes vadovaudamiesi mintimi iš Jono Evangelijos: „Šviesa spindi tamsoje ir tamsa jos neužgožia“ (Plg. Jn. 1, 5). Kad ir koks tamsus momentas būtų, Šiluva yra šviesos laikytoja. Ji spindi šviesa. Pradėjus lieti žvakes paaiškėjo, kad pas mus dirbanti Natalija yra talentingesnė, nei manėme, ir ji ėmė daryti daugiau rankdarbių“, – apie iniciatyvas kalba S. Čižaitė-Rudokienė.
Ji atvirauja, kad sukurti Šiluvos rožinį buvo nemenkas iššūkis: atrodo, rožinis yra rožinis, nieko čia nepridėsi – juk svarbiausia jo esmė, o ne forma. Tačiau Piligrimų centro darbuotojams pabendravus su architektu dr. Kazimieru Šešelgiu gimė idėja gaminti rankomis veriamus rožinius, kurių viduryje yra Švč. Mergelės Marijos atvaizdas Šiluvoje. Rožiniai veriami iš gintarinių, medinių ar akmeninių karoliukų.
Architekto dr. Kazimiero Šešelgio kurtas rožinis iš Šiluvos. Šiluvos piligrimų centro nuotrauka
Į Šiluvą atvykę piligrimai gali ne tik nusipirkti mielą širdžiai suvenyrą, bet ir pasidalyti įspūdžiais. Atgalinį ryšį apie Šiluvą Piligrimų centras gauna įvairiais būdais. Žinutės ir komentarai socialiniuose tinkluose ar platformoje Booking.com, Jono Pauliaus II namuose atsiliepimų knygoje piligrimai gali palikti įrašą, o kiti savo įspūdžius papasakoja Piligrimų centro darbuotojams.
„Ne visada išgirsti tik gerus dalykus, bet neigiami pasisakymai skatina augti ir pamatyti savo klaidas. Per įvairią veiklą stengiamės prieiti prie skirtingų žmonių. Tiek prie tų, kurie atvyksta į Šiluvą kaip į šventovę vedami tikėjimo, tiek prie tų, kurie važiavo pro šalį ir užsuko. Esame turėję piligrimų iš Naujosios Zelandijos. Jie užsuko čia išvydę baltą bokštą – Apsireiškimo koplyčią. Kad galėtum atrasti kelią, jis turi būti nutiestas“, – sako S. Čižaitė-Rudokienė.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Šiluvos piligrimų centro vadovė Silvija Čižaitė-Rudokienė. Asmeninio archyvo nuotrauka
Piligrimystės tikslas yra šventumas ir nuo keliautojo priklauso, kiek jis bus tikras. Piligrimystės Šiluvoje pamatas yra Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas XVII amžiaus pradžioje, 1608 metais. Aplink šio įvykio vietą iškilo maldos namai, susikūrė Piligrimų centras ir bendruomenė.
„XVII amžiaus pradžioje įvykęs apsireiškimas neliko tik istorija. Jo reiškinius kiekviena karta jaučia vis kitaip. Tarpukario, sovietmečio kartos šį reiškinį suvokė vienaip, mes dabar jaučiame kitaip. Tačiau jis yra. Šiluvos unikalumas yra gebėjimas suderinti tai, kas šiuolaikiška, ir tai, kas nepavaldu laikui“, – kalba S. Čižaitė-Rudokienė.
Kur traukia piligrimai?
Šiluvoje piligrimai gali keliauti aštuoniais pagrindiniais keliais. Trys iš jų yra žiediniai maršrutai, kurie Šiluvoje prasideda ir joje baigiasi. Piligrimystė nebūtinai skaičiuojama nueitais kilometrais. Tai labiau širdies kelionė su Dievu į šventovę. Kelių ilgis yra skirtingas – nuo 8 iki 25 kilometrų. Visi jie įveikiami per vieną dieną. Maršrutai sužymėti kuoliukais ir aprašyti internete.
Šiemet per Šiluvą nusidriekė dar vienas maršrutas – Malonių kelias, einantis per keturias savivaldybes – Kelmės, Raseinių, Šiaulių rajono ir Šiaulių miesto. Jį galima įveikti pasirinktomis atkarpomis arba leistis į visą 185 kilometrų žiedinį maršrutą. Kelią nueiti galima pėsčiomis, dviračiu ar automobiliu.
Šis projektas gimė bendradarbiaujant su skirtingomis savivaldybėmis. Raseinių rajono savivaldybė, anot S. Čižaitės-Rudokienės, yra dažna partnerė ir prisistato kaip piligrimystės centras Lietuvoje ir pasaulyje.
Malonių kelias prasideda Šiauliuose. Malonių kelio nuotrauka
Tarptautiniu mastu Šiluva patenka į Šv. Jokūbo ir į Jono Pauliaus II kelią. Tai nėra populiarusis Camino piligrimų kelias, tačiau visi takai turi skirtingus atributus. Pasak S. Čižaitės-Rudokienės, svarbu, kad pasaulyje apskritai sklistų žinia, jog Lietuvoje yra piligriminių kelių. Užsienio piligrimai įpratę įveikti didžiulius atstumus, todėl kelias nuo Vilniaus per Kauną iki Šiluvos ir Kryžių kalno Šiauliuose jiems atrodo neilgas.
Ko nemato lietuviai, pastebi užsieniečiai
Skirtingų valstybių piligrimai į Šiluvą pritraukiami ir bendradarbiaujant su užsienio organizacijomis. XIX amžiuje Švč. Mergelės Marijos apsireiškimą išgyvenusi Fatima yra ilgametė Šiluvos partnerė.
„Kiekvienais metais važiuojame į Fatimą, kur vyksta religinio turizmo mokymai. Šiame renginyje pristatoma viena šalis, kurioje yra svarbių religinių objektų ir plėtojama piligrimystė. Ateinančiais metais kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Raseinių rajono savivaldybe ir bendrove „Keliauk Lietuvoje“ vyksime į šiuos mokymus Fatimoje – Lietuva bus pagrindinė religinio turizmo pristatymo šalis“, – pasakoja jau penktus metus iš eilės mokymuose dalyvaujanti S. Čižaitė-Rudokienė.
Camino Lituano nuotrauka
Pašnekovė džiaugiasi matydama požiūrį, kad religinį turizmą turi plėtoti visa Lietuva, o ne tik pavienės organizacijos. Šiluvos žinia užsienyje sklinda įvairiais kanalais. Jono Pauliaus II piligrimų namų administratorė yra latvė sesuo eucharistietė Marija Gudė SJE. Dėl to pagausėjo į Šiluvą atvykstančių latvių.
Užsienio piligrimų pritraukiama ir per žiniasklaidą. „Latvijos laikraštyje buvo publikuotas straipsnis apie Šiluvą. Pasauliniame katalikiškame portale „Aleteia“ taip pat išspausdintas straipsnis „Notre-Dame de Šiluva, le Lourdes lituanien“ (liet. „Šiluvos Dievo Motina, lietuviškasis Lurdas“), kuriame Šiluva apibūdinama kaip lietuviškasis Lurdas. Taip pat kuriamas JAV televizijos EWTN laidos „The Miracle Hunter“ epizodas apie Šiluvą kaip apie vieną svarbiausių pasaulyje šventovių. Planuojama, kad jis bus parodytas 2026 metų rugpjūtį“, – sklaidos kanalus užsienyje vardija Piligrimų centro vadovė.
Kartais lietuviai nepastebi žavesio, kurį pamato atvažiavę iš kitos šalies. S. Čižaitė-Rudokienė pasakoja, kad lenkai yra giliai tikintys žmonės ir Mergelės Marijos apsireiškimą Šiluvoje mato kaip vieną svarbiausių Vakarų Europoje apsireiškimų. Anot jos, neretai tautiečiams šis apsireiškimas atrodo seniai buvęs ir nebe toks aktualus šiandieniam žmogui, o lenkai tvirtina, kad jis labai svarbus ir šiandien.
„Buvo tokia klasikinė situacija. Vyko vestuvės. Kol jaunieji fotografavosi, grupelė italų svečių neturėjo ką veikti ir atėjo į Piligrimų centrą. Jiems papasakojau apie Šiluvą. Žmogui iš Italijos, ne kartą buvusiam Romoje, atrodo, kad Šiluvoje nieko ypatingo negali būti. Tačiau sužinoję daugiau apie tai, kas čia vyko, italai visai kitaip pamatė šią vietą. Jie pajuto miestelio dvasią ir suprato, kad tai tikrai ypatinga vieta. Neužtenka tik pažiūrėti į pastatus ir aikštę – Švč. Mergelės Marijos žinia turi paliesti ne tik akis, bet ir širdį“, – kaip svarbu įsigilinti į aplinką, kalbėjo Piligrimų centro vadovė.
Laukiamas kiekvienas svečias
Steigiant Šiluvos piligrimų centrą, pagrindinė misija buvo skleisti Šiluvos žinią šaliai ir pasauliui. S. Čižaitė-Rudokienė teigia, kad labai svarbu žmonėms pasakoti, kodėl ši Lietuvos vieta yra tokia ypatinga. Taip pat Piligrimų centro misija yra svetingai sutikti piligrimus.
„Nesvarbu, kokie tikslai žmones atveda į Šiluvą – galbūt jie atvyko aplankyti artimųjų kapų ar tiesiog važiavo pro šalį, mes visų laukiame ir mūsų durys yra atviros. Dėl to Piligrimų centras teikia reikalingas paslaugas, tokias kaip apgyvendinimas ir maitinimas. Taip pat turime nedidelį muziejų, suvenyrų parduotuvę, kavinę“, – pasakoja S. Čižaitė-Rudokienė.
Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia. Šiluvos piligrimų centro nuotrauka
Ji dalijasi, kad Šiluvoje nuolat verda idėjos ir projektai, jų tikslas tas pats – parodyti, kad visi keliai veda į Šiluvą. Viena iš iniciatyvų – galimybė miestelyje įsigyti skirtingų vienuolijų produkcijos. Pirma atsiradusi – brolių kapucinų kava. Ji Piligrimų centrui suteikia jaukumo. S. Čižaitė-Rudokienė mano, kad pradėti nuo vienuoliškos kavos atrodo smulkmena, tačiau pradėti nuo kavos reiškia pradėti nuo pokalbio. Anot jos, čia svarbus kiekvienas lankytojas, nes žmonių srautas nėra didelis ir dėl to yra galimybė išgirsti kiekvieno atvykstančio nuomonę.
Žmogiškieji ištekliai – vertingiausi ir sunkiausiai gaunami, atvirauja S. Čižaitė-Rudokienė, o šiuo metu susibūrusios komandos narių širdys dega dėl Šiluvos. Darbuotojams vis lankantis kitose šventovėse, kalba pašnekovė, atsiveria pasaulio horizontas ir atsiranda noras sukurti ką nors naujo Šiluvai. Dėl to puoselėjama iniciatyva „Pagaminta Šiluvoje“ įtraukiant menininkus, kurie kuria produktus Šiluvoje ir Šiluvai.
„Projektas „Pagaminta Šiluvoje“ gimė iš to, kad prasidėjus karui Ukrainoje į miestelį atvyko ukrainiečiai karo pabėgėliai. Mes norėjome sukurti darbo vietų šiems žmonėms. Kartu su Užimtumo tarnyba ėmėmės projekto, kuriuo sukūrėme darbo vietą ukrainietei, pas mus dirbančiai jau ne pirmus metus.
Šiluvos piligrimų centras. Šiluvos piligrimų centro nuotrauka
Ėmėme lieti žvakes vadovaudamiesi mintimi iš Jono Evangelijos: „Šviesa spindi tamsoje ir tamsa jos neužgožia“ (Plg. Jn. 1, 5). Kad ir koks tamsus momentas būtų, Šiluva yra šviesos laikytoja. Ji spindi šviesa. Pradėjus lieti žvakes paaiškėjo, kad pas mus dirbanti Natalija yra talentingesnė, nei manėme, ir ji ėmė daryti daugiau rankdarbių“, – apie iniciatyvas kalba S. Čižaitė-Rudokienė.
Ji atvirauja, kad sukurti Šiluvos rožinį buvo nemenkas iššūkis: atrodo, rožinis yra rožinis, nieko čia nepridėsi – juk svarbiausia jo esmė, o ne forma. Tačiau Piligrimų centro darbuotojams pabendravus su architektu dr. Kazimieru Šešelgiu gimė idėja gaminti rankomis veriamus rožinius, kurių viduryje yra Švč. Mergelės Marijos atvaizdas Šiluvoje. Rožiniai veriami iš gintarinių, medinių ar akmeninių karoliukų.
Architekto dr. Kazimiero Šešelgio kurtas rožinis iš Šiluvos. Šiluvos piligrimų centro nuotrauka
Į Šiluvą atvykę piligrimai gali ne tik nusipirkti mielą širdžiai suvenyrą, bet ir pasidalyti įspūdžiais. Atgalinį ryšį apie Šiluvą Piligrimų centras gauna įvairiais būdais. Žinutės ir komentarai socialiniuose tinkluose ar platformoje Booking.com, Jono Pauliaus II namuose atsiliepimų knygoje piligrimai gali palikti įrašą, o kiti savo įspūdžius papasakoja Piligrimų centro darbuotojams.
„Ne visada išgirsti tik gerus dalykus, bet neigiami pasisakymai skatina augti ir pamatyti savo klaidas. Per įvairią veiklą stengiamės prieiti prie skirtingų žmonių. Tiek prie tų, kurie atvyksta į Šiluvą kaip į šventovę vedami tikėjimo, tiek prie tų, kurie važiavo pro šalį ir užsuko. Esame turėję piligrimų iš Naujosios Zelandijos. Jie užsuko čia išvydę baltą bokštą – Apsireiškimo koplyčią. Kad galėtum atrasti kelią, jis turi būti nutiestas“, – sako S. Čižaitė-Rudokienė.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Autorius: Aurelija Plokštytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
