Laukiant derybų su Baltarusija, pasienyje įstrigę vežėjai neprotestuos: „Laimė, sveikas protas nugalėjo ir mes to klausimo nesvarstėme“

Situacijai Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje nepakitus, Vyriausybė tikina besinaudojanti visais diplomatiniais kanalais ir laukianti atsako iš Minsko. „Sienos su Baltarusija uždarytos ne šiaip sau – jos uždarytos dėl hibridinės atakos. Kai tik iš Baltarusijos pusės turėsime patikinimą, kad atakos suvaldytos ir problemų šiuo klausimu neturime, mes priimsime sprendimą atidaryti sieną“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ministrė pirmininkė Inga Ruginienė. Vyriausybė yra priėmusi nutarimą sieną su Baltarusija uždaryti iki lapkričio pabaigos, tačiau ne kartą buvo užsiminta, kad prireikus terminą būtų galima pratęsti. Premjerės teigimu, siena bus atidaryta, kai nebebus fiksuojama hibridinės atakos požymių. „Kai tik bus toks signalas, bus ir teigiamas Vyriausybės sprendimas“, – pabrėžė ji. Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sakė, kad artimiausiu metu Lietuvos ir Baltarusijos pareigūnai susitiks spręsti klausimų, susijusių su kontrabandininkų leidžiamais meteorologiniais balionais. „Tikiuosi, Baltarusija suprato, kad iš šitos situacijos neišeis, nes balionai visgi leidžiami iš Baltarusijos pusės“, – teigė V. Kondratovičius. Premjerė Inga Ruginienė. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka

Galimos derybos teikia vilties

„Linavos“ vežėjų automobiliais asociacijos prezidentas ERLANDAS MIKĖNAS sakė, kad, nors padėtis pasienyje neišspręsta, Baltarusijos atsakas dėl derybų pradžios teikia vilties. „Deja, pradžiuginti nieko negaliu, viskas po senovei, neturime jokių naujienų. O naujausias naujienas turbūt puikiai žinote – trečiadienį premjerė gavo laišką iš Minsko dėl derybų pradžios. Tai teikia šiek tiek vilties, nes pradinė režimo informacija buvo tokia, kad jeigu per tris dienas neatidarome sienų ir susimokėję nepasiimame transporto priemonių, jos bus konfiskuotos“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentavo E. Mikėnas. Vis dėlto „Linavos“ prezidentas pridūrė: „Kiekviena diena mūsų vežėjus skandina į prarają. Tuo maršrutu dirba daugiausia mažos įmonės, tad joms kiekviena diena pirmiausia yra be pajamų, antra – su išlaidomis. Tai artina prie bankroto.“ Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas. Martyno Ambrazo / ELTA nuotrauka

Vežėjai nusprendė neprotestuoti

Anksčiau premjerė I. Ruginienė sakė, kad Lietuvos vežėjų įmonės, kurioms priklauso Baltarusijoje įstrigę vilkikai, nuo 2021-ųjų buvo perspėjamos apie reisų į gretimą valstybę rizikas, tačiau tai ignoravo. Vyriausybės vadovė taip pat pažymėjo, kad trumpalaikiai pasienio kontrolės punktų uždarymai spalį buvo perspėjimo signalas, jog valstybės siena bus uždaryta ilgesniam laikotarpiui. E. Mikėnas kalbėjo priešingai: „Vežėjai labiausiai ir pyksta, kad nebuvo perspėti. Kai šitai pasakiau Vyriausybės atstovams, šie man atsakė: „Supraskite, balionai kyla, Vyriausybė neturėjo laiko – ką, prieš dvi savaites turėjome pranešti?“ Nors prieš parą būtų buvę pranešta, tada jau dalis vežėjų būtų neišvykę į Baltarusiją. Dabar išėjo taip, kad įvažiavome į Baltarusiją ir užsidarė šlagbaumas. Dėl to vežėjai labiausiai nepatenkinti, lieja pyktį, kalbėjo apie kelių blokadas, akcijas“, – aiškino jis. Trečiadienį susirinkęs „Linavos“ kongresas nusprendė atsisakyti planuoto protesto. „Laimė, sveikas protas nugalėjo ir mes to klausimo nesvarstėme“, – pridūrė asociacijos prezidentas.

Vairuotojai eilėse laukdavo neturėdami dušų, tualetų, sanitarinių sąlygų. O dabar tose aikštelėse, kiek girdime, jie turi viską.

Asociacijos kongreso nariai priėmė rezoliuciją, kuria toliau ragina ministrų kabinetą imtis veiksmų, parengti kompensavimo mechanizmus nukentėjusioms įmonėms ir sudaryti galimybę nepertraukiamai keliauti per Lietuvos ir Baltarusijos pasienio punktus. „Linava“ taip pat išreiškė poreikį, kad būtų suburta nuolatinė darbo grupė, kurioje dalyvautų asociacijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Vyriausybės atstovai Baltarusijos klausimams ateityje spręsti. „Aš negaliu garantuoti, ką nutars grupė, jeigu nebus Vyriausybės veiksmų ar rezultato“, – pabrėžė E. Mikėnas. Asociacijos „Linava“ prezidento teigimu, su pasienyje įstrigusiais vilkikų vairuotojais ryšį palaiko transporto įmonių savininkai, o jų sąlygos – geros. „Likę vilkikuose dabar gyvena normaliai. Mes juos kankinome savaitę ar daugiau pasienyje, kai siena nedirbo, buvo parų, kai įleisdavo tik 20 vilkikų. Vairuotojai eilėse laukdavo neturėdami dušų, tualetų, sanitarinių sąlygų. O dabar tose aikštelėse, kiek girdime, jie turi viską. Dalis Baltarusijos vairuotojų išvažiavo namo, dalis išvažiuoja ir vėl grįžta pagal savininkų nurodymus. O lietuvių ten yra labai mažai, vienetai“, – komentavo E. Mikėnas. Anot vežėjų, Baltarusijos pasienyje šiuo metu įstrigusios 778 Lietuvoje registruotos transporto priemonės, iš jų 120 priklauso aljansui. Medininkų pasienio kontrolės postas. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka

Tiesioginiai nuostoliai gali sudaryti 27 milijonus eurų

Ekonomisto ALEKSANDRO IZGORODINO skaičiavimu, ekonomiškai problemos mastas nėra dramatiškas. Lietuvos banko duomenys rodo, kad metinis Lietuvos transporto paslaugų eksporto į visas rinkas dydis sudaro 5,3 milijardo eurų, iš jų į Baltarusiją eksportuojama transporto paslaugų už 27 milijonus eurų. „Baltarusijos dalis sudaro apie pusę procento visų transporto paslaugų, o Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) regionas – 1,3 procento. Tad tiesioginiai nuostoliai sudarytų 27 milijonus eurų“, – skaičiuoja ekonomistas. Didžiosioms įmonėms jau prieš kurį laiką pasitraukus iš Baltarusijos bei NVS regionų ir srautus nukreipus į Europos Sąjungos rinką, tikėtina, labiausiai nukentės smulkieji vežėjai. „Eksporte į Baltarusiją dominuoja smulkūs vežėjai – mažos ir labai mažos įmonės, kurios turi po kelis ar keletą vilkikų ir tęsia darbą su Baltarusija. Tikėtina, dėl to, kad tai yra pelningesnė, nors atitinkamai ir rizikingesnė rinka“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentavo A. Izgorodinas. Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Asmeninio archyvo nuotrauka Kalbėdamas apie galimus nuostolius, pašnekovas tiki, kad pirmiausia pasekmes pajus Europos Sąjungos verslininkai, prekes į Baltarusiją eksportuojantys per Lietuvą: „Lietuvos eksportuotojai, tarkime, gamybininkai, nepatirs beveik jokių nuostolių, nes Lietuvos prekių eksportas į Baltarusiją siekia tik tris procentus, visa kita – lietuviškos kilmės eksportas.“ Nuostolių patirs ir vežėjai, tačiau ekonomistas pabrėžė: „Gaila verslo, galima suprasti nuogąstavimus, iš kitos pusės, seniai buvo aišku, kad tai didesnės rizikos rinkos.“ „Gana ilgą laiką ta rizika neiššovė, bet atėjo laikas ir iššovė. Matyt, reikėjo geresnio balanso: vežėjai turėjo įvertinti visas rizikas, o Vyriausybė galbūt turėjo palikti pereinamąjį savaitės ar dviejų savaičių laikotarpį, per kurį vežėjai spėtų patraukti vilkikus iš Baltarusijos. Tokiu atveju nuostoliai būtų kur kas mažesni“, – teigė A. Izgorodinas. Kaip skelbta anksčiau, dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos antplūdžio Lietuvos Vyriausybė spalį nusprendė iki lapkričio pabaigos uždaryti sieną: eismas per Šalčininkų punktą visiškai nutrauktas, Medininkų posto veikla apribota su tam tikromis išimtimis. Savaitės viduryje ministrė pirmininkė I. Ruginienė nurodė, kad Lietuva sulaukė oficialaus laiško iš Baltarusijos su siūlymu pradėti derybas dėl situacijos pasienyje. Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Autorius: Austėja Zovytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama