Baltarusija neišleidžia maždaug tūkstančio Lietuvos vilkikų: „Vežėjai yra situacijos įkaitai ir šantažo objektas“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Dėl iš Baltarusijos atskrendančių balionų su kontrabandinėmis cigaretėmis ir trikdomo šalies oro uostų darbo Lietuvos Vyriausybė nusprendė iki lapkričio 30-osios vidurnakčio laikinai uždaryti du likusius – Šalčininkų ir Medininkų – pasienio punktus su Baltarusija.
Vyriausybės vadovas Aliaksandras Lukašenka savo ruožtu spalio 31-ąją pasirašė dekretą, draudžiantį Lietuvoje ir Lenkijoje registruotų sunkvežimių ir vilkikų naudojimą bei judėjimą Baltarusijos teritorijoje.
Medininkų pasienio kontrolės postas. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Laukiama Baltarusijos tarnybų atsakymo
Skaičiuojama, kad šiuo metu Baltarusijoje yra apie vienas tūkstantis Lietuvos vilkikų. Siekdama vežėjus grąžinti į šalį, Lietuva du kartus kreipėsi į Baltarusiją, kad šie būtų įleisti per laikinai uždarytus Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktus.
„Praeitą savaitę <...> buvo siūlyta du kartus sudaryti sąlygas Lietuvos vežėjams grįžti per kontrolės punktus, tačiau Baltarusijos pusė į tuos siūlymus atsakė neigiamai ir punktai nebuvo atidaryti“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas GIEDRIUS MIŠUTIS.
Pirmadienio vakarą tarnybos vadas Rustamas Liubajevas į Baltarusijos vyriausiąjį sienos su Lietuva įgaliotinį kreipėsi dar kartą. „Laukiama, koks Baltarusijos tarnybų atsakymas bus šį kartą“, – sako G. Mišutis.
VSAT atstovo teigimu, šiuo metu iš tūkstančio strigusių vežėjų per Medininkų kontrolės punktą grįžo apie pusė krovininių automobilių su lietuviškais numeriais.
Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka antradienį nurodė Užsienio reikalų ministerijai surengti derybas su Lietuvos pareigūnais dėl padėties normalizavimo ir visiško pasienio kontrolės punktų veiklos atkūrimo. Tačiau prezidento patarėjas Deividas Matulionis pareiškė, kad Vilnius negali nuolaidžiauti Minskui, neišleidžiančiam iš šalies pasienyje su Lietuva įstrigusių vilkikų.
„Yra sienos įgaliotinių tarnyba, kuri palaiko ryšius su Baltarusijos puse, ir norėčiau palinkėti, kad Vyriausybė tą problemą išspręstų. Bet šiandien tikrai nematyčiau prasmės nuolaidžiauti“, – žurnalistams antradienį sakė D. Matulionis.
Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Ž. Pavilionis: ši valdžia veikia paralelinėse visatose
Seimo užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas konservatorius ŽYGIMANTAS PAVILIONIS teigia, kad padėtis, kurioje atsidūrė Baltarusijoje įstrigę vežėjai, rodo Lietuvos valdžios kompetencijos bendradarbiavimo trūkumą.
„Ši valdžia turi problemų, nes veikia paralelinėse visatose: vieni kalbasi Vašingtone, kiti siūlo kalbėtis su Lukašenka arba kalbasi su vengrais, kurie, kaip žinoma, dirba kitoje Mėnulio pusėje. Taip pat, prieš įvedant sienos apribojimus, reikėtų sutarti su visais kaimynais, kaip reaguoti: lenkais, latviais, gal net ir estais, žinant, kad vilkikai gali aplenkti įvairias sienas“, – priduria Ž. Pavilionis.
Seimo užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas į dialogą siūlo įtraukti ir Briuselį: „Jeigu mus puola, turime atsakyti lygiai tokiu pat griežtinimu per visą Europos Sąjungą. Ir, aišku, pačiame Vašingtone, kuris šiuo metu bando atšildyti santykius su Lukašenka, o mes mėginame įtikinti Vašingtoną, kad tokių klaidų nereikia daryti“, – tikina jis.
Ž. Pavilionis taip pat išreiškė kritiką valdantiems socialdemokratams dėl įstatymu neapriboto daugkartinio Lietuvos sienos kirtimo.
„Mes siūlėme socialdemokratams uždaryti nuolatinius sienos kirtimus, tai daro baltarusiai su lietuviškais autobusiukais, vykdami į mūsų oro uostą. Vilniaus oro uostas jiems yra vienas iš pagrindinių įskridimo uostų, kurį jie patys blokuoja savo balionais – tai yra absurdas. Socialdemokratai nesutiko su tokiais ribojimais, jie leido nuolatinius sienų kirtimus. Taip, dabar siena uždaryta, bet ji gali būti atidaryta po savaitės ar dviejų“, – komentuoja Seimo narys.
Seimo užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
Įžvelgia piktnaudžiavimo atvejų
Ž. Pavilionis, komentuodamas dienraščiui „Bernardinai.lt“, teigia įžvelgiantis galimo piktnaudžiavimo atvejų.
„Klausimas: kodėl vilkikai ten atsirado, kai karas vyksta jau ketverius metus, o lietuviai ir latviai kažkodėl tampa didžiausiais vyndariais Rusijoje? Kodėl staiga išauga prekyba su Rusijos kaimynėmis, tokiomis kaip Kazachstanas? Ar nėra padirbami dokumentai, o tai padaryti gana lengva, kai už „darbą“ tose rinkose mokama apie keturis kartus brangiau negu Vakarų Europoje? Čia yra ir piktnaudžiavimo atvejų, kai kažkas bando pasipelnyti iš karo pinigų. Matyt, reikia toliau dirbti su mūsų vežėjais, iš jų kai kurie steigia bendras įmones su Rusija ir dirba toliau“, – sako pašnekovas.
Jo teigimu, Baltarusijoje veikiantys piliečiai ir verslai patys turėtų prisiimti galimas rizikas: „Nemažai Lietuvos piliečių ir į Lukašenkos kalėjimus pateko, nors buvo seniai įspėti nevažinėti, nekurti verslų, nesilankyti, nekirsti sienų.“
Vis dėlto Ž. Pavilionis priduria, kad Lietuva turėjo įspėti Baltarusijoje buvusius ir dabar įstrigusius vežėjus dėl galimo sienų apribojimo. „Be abejonės, reikėjo susisiekti su vežėjais ir padaryt viską, kad jie pervažiuotų sieną, o tik tada ją uždaryti.“
Seimo užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas pabrėžia, kad vežėjai turėtų būti griežčiau tikrinami, o piktnaudžiavimo atvejų yra pasitaikę ir tarp Seimo narių. „Mūsų tarnybos surado tam tikras įmones, kurios lyg ir turėjo fiktyvius butus Kazachstane, tačiau aptarnaudavo kariaujančios Rusijos rinkas. Visiems, kas darosi pinigus iš Rusijos karo, siūlyčiau sustoti, nes anksčiau ar vėliau galai išlįs ir teks smarkiai nukentėti“, – tikina Ž. Pavilionis.
Autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka. EPA-ELTA nuotrauka
V. Jurkonis: Lietuvos vežėjai yra situacijos įkaitai
Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas VYTIS JURKONIS teigia, kad Baltarusijos režimo veiksmai neturėtų stebinti.
„Lietuvos vežėjai yra situacijos įkaitai ir tam tikras šantažo objektas. Baltarusijos režimas yra tai daręs ir su kitais Lietuvos piliečiais: buvo „Ryanair“ pagrobto lėktuvo keleiviai, politiniais kaliniais tapę piliečiai. Vežėjų padėtis gal nėra tokia dramatiška, bet gali tokia tapti“, – sako V. Jurkonis.
Pasak politologo, sunkvežimių vairuotojai galimas rizikas žinojo: „Kertant Lietuvos ir Baltarusijos sieną, yra visos nuorodos ir siūlymai nevykti.“
Šį pirmadienį Baltarusijos prezidentas nurodė, kad už kiekvieną stovintį Lietuvos sunkvežimį bus imamas 120 eurų mokestis už dieną, o nesumokėjus mašinos bus konfiskuotos.
„Dabar juos (vežėjus – aut. past.) išnaudos kaip tam tikrą šantažo priemonę skaičiuodami pinigus už jų buvimą Baltarusijos teritorijoje. Nežinau, kiek tai suderinama ir kiek atitinka tarptautines praktikas ar net pačios Baltarusijos nacionalinę teisę, bet mes suprantame, kad tai yra režimo valstybė, kuri per vieną dieną gali sugalvoti būdų, kaip apmokestinti vieną ar kitą sunkvežimį bei įmonę. Tuo stebėtis nereikia, bet kyla klausimas, ar Lietuvos pusė taip pat negalėtų nustatyti tam tikros sąskaitos ar už kontrabandines prekes, ar už sukeliamas hibridines grėsmes“, – tikina V. Jurkonis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Vytis Jurkonis. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Politikos eksperto teigimu, iki galo nežinoma, kiek iš tūkstančio Baltarusijoje įstrigusių vežėjų yra Lietuvos piliečiai.
„Žinome, kad tam tikros vežėjų įmonės bandydavo kirsti Baltarusijos teritoriją sukeisdamos priekabų numerius, kad būtų įveiktos tam tikros kliūtys, atsiradusios dėl sankcijų režimų netolygumo. Nemažai informacijos iki galo neatskleista. Manau, čia reikėtų glaudesnio vežėjų ir Lietuvos institucijų bendradarbiavimo, jog būtų aiškiau, ką gali Lietuvos valstybė, kiek yra įstrigusių žmonių ir kaip galima bendromis jėgomis, o galbūt net ir Europos Sąjungos lygmeniu šį klausimą spręsti“, – komentuoja V. Jurkonis.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Medininkų pasienio kontrolės postas. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Laukiama Baltarusijos tarnybų atsakymo
Skaičiuojama, kad šiuo metu Baltarusijoje yra apie vienas tūkstantis Lietuvos vilkikų. Siekdama vežėjus grąžinti į šalį, Lietuva du kartus kreipėsi į Baltarusiją, kad šie būtų įleisti per laikinai uždarytus Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktus.
„Praeitą savaitę <...> buvo siūlyta du kartus sudaryti sąlygas Lietuvos vežėjams grįžti per kontrolės punktus, tačiau Baltarusijos pusė į tuos siūlymus atsakė neigiamai ir punktai nebuvo atidaryti“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas GIEDRIUS MIŠUTIS.
Pirmadienio vakarą tarnybos vadas Rustamas Liubajevas į Baltarusijos vyriausiąjį sienos su Lietuva įgaliotinį kreipėsi dar kartą. „Laukiama, koks Baltarusijos tarnybų atsakymas bus šį kartą“, – sako G. Mišutis.
VSAT atstovo teigimu, šiuo metu iš tūkstančio strigusių vežėjų per Medininkų kontrolės punktą grįžo apie pusė krovininių automobilių su lietuviškais numeriais.
Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka antradienį nurodė Užsienio reikalų ministerijai surengti derybas su Lietuvos pareigūnais dėl padėties normalizavimo ir visiško pasienio kontrolės punktų veiklos atkūrimo. Tačiau prezidento patarėjas Deividas Matulionis pareiškė, kad Vilnius negali nuolaidžiauti Minskui, neišleidžiančiam iš šalies pasienyje su Lietuva įstrigusių vilkikų.
„Yra sienos įgaliotinių tarnyba, kuri palaiko ryšius su Baltarusijos puse, ir norėčiau palinkėti, kad Vyriausybė tą problemą išspręstų. Bet šiandien tikrai nematyčiau prasmės nuolaidžiauti“, – žurnalistams antradienį sakė D. Matulionis.
Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Ž. Pavilionis: ši valdžia veikia paralelinėse visatose
Seimo užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas konservatorius ŽYGIMANTAS PAVILIONIS teigia, kad padėtis, kurioje atsidūrė Baltarusijoje įstrigę vežėjai, rodo Lietuvos valdžios kompetencijos bendradarbiavimo trūkumą.
„Ši valdžia turi problemų, nes veikia paralelinėse visatose: vieni kalbasi Vašingtone, kiti siūlo kalbėtis su Lukašenka arba kalbasi su vengrais, kurie, kaip žinoma, dirba kitoje Mėnulio pusėje. Taip pat, prieš įvedant sienos apribojimus, reikėtų sutarti su visais kaimynais, kaip reaguoti: lenkais, latviais, gal net ir estais, žinant, kad vilkikai gali aplenkti įvairias sienas“, – priduria Ž. Pavilionis.
Seimo užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas į dialogą siūlo įtraukti ir Briuselį: „Jeigu mus puola, turime atsakyti lygiai tokiu pat griežtinimu per visą Europos Sąjungą. Ir, aišku, pačiame Vašingtone, kuris šiuo metu bando atšildyti santykius su Lukašenka, o mes mėginame įtikinti Vašingtoną, kad tokių klaidų nereikia daryti“, – tikina jis.
Ž. Pavilionis taip pat išreiškė kritiką valdantiems socialdemokratams dėl įstatymu neapriboto daugkartinio Lietuvos sienos kirtimo.
„Mes siūlėme socialdemokratams uždaryti nuolatinius sienos kirtimus, tai daro baltarusiai su lietuviškais autobusiukais, vykdami į mūsų oro uostą. Vilniaus oro uostas jiems yra vienas iš pagrindinių įskridimo uostų, kurį jie patys blokuoja savo balionais – tai yra absurdas. Socialdemokratai nesutiko su tokiais ribojimais, jie leido nuolatinius sienų kirtimus. Taip, dabar siena uždaryta, bet ji gali būti atidaryta po savaitės ar dviejų“, – komentuoja Seimo narys.
Seimo užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
Įžvelgia piktnaudžiavimo atvejų
Ž. Pavilionis, komentuodamas dienraščiui „Bernardinai.lt“, teigia įžvelgiantis galimo piktnaudžiavimo atvejų.
„Klausimas: kodėl vilkikai ten atsirado, kai karas vyksta jau ketverius metus, o lietuviai ir latviai kažkodėl tampa didžiausiais vyndariais Rusijoje? Kodėl staiga išauga prekyba su Rusijos kaimynėmis, tokiomis kaip Kazachstanas? Ar nėra padirbami dokumentai, o tai padaryti gana lengva, kai už „darbą“ tose rinkose mokama apie keturis kartus brangiau negu Vakarų Europoje? Čia yra ir piktnaudžiavimo atvejų, kai kažkas bando pasipelnyti iš karo pinigų. Matyt, reikia toliau dirbti su mūsų vežėjais, iš jų kai kurie steigia bendras įmones su Rusija ir dirba toliau“, – sako pašnekovas.
Jo teigimu, Baltarusijoje veikiantys piliečiai ir verslai patys turėtų prisiimti galimas rizikas: „Nemažai Lietuvos piliečių ir į Lukašenkos kalėjimus pateko, nors buvo seniai įspėti nevažinėti, nekurti verslų, nesilankyti, nekirsti sienų.“
Vis dėlto Ž. Pavilionis priduria, kad Lietuva turėjo įspėti Baltarusijoje buvusius ir dabar įstrigusius vežėjus dėl galimo sienų apribojimo. „Be abejonės, reikėjo susisiekti su vežėjais ir padaryt viską, kad jie pervažiuotų sieną, o tik tada ją uždaryti.“
Seimo užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas pabrėžia, kad vežėjai turėtų būti griežčiau tikrinami, o piktnaudžiavimo atvejų yra pasitaikę ir tarp Seimo narių. „Mūsų tarnybos surado tam tikras įmones, kurios lyg ir turėjo fiktyvius butus Kazachstane, tačiau aptarnaudavo kariaujančios Rusijos rinkas. Visiems, kas darosi pinigus iš Rusijos karo, siūlyčiau sustoti, nes anksčiau ar vėliau galai išlįs ir teks smarkiai nukentėti“, – tikina Ž. Pavilionis.
Autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka. EPA-ELTA nuotrauka
V. Jurkonis: Lietuvos vežėjai yra situacijos įkaitai
Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas VYTIS JURKONIS teigia, kad Baltarusijos režimo veiksmai neturėtų stebinti.
„Lietuvos vežėjai yra situacijos įkaitai ir tam tikras šantažo objektas. Baltarusijos režimas yra tai daręs ir su kitais Lietuvos piliečiais: buvo „Ryanair“ pagrobto lėktuvo keleiviai, politiniais kaliniais tapę piliečiai. Vežėjų padėtis gal nėra tokia dramatiška, bet gali tokia tapti“, – sako V. Jurkonis.
Pasak politologo, sunkvežimių vairuotojai galimas rizikas žinojo: „Kertant Lietuvos ir Baltarusijos sieną, yra visos nuorodos ir siūlymai nevykti.“
Šį pirmadienį Baltarusijos prezidentas nurodė, kad už kiekvieną stovintį Lietuvos sunkvežimį bus imamas 120 eurų mokestis už dieną, o nesumokėjus mašinos bus konfiskuotos.
„Dabar juos (vežėjus – aut. past.) išnaudos kaip tam tikrą šantažo priemonę skaičiuodami pinigus už jų buvimą Baltarusijos teritorijoje. Nežinau, kiek tai suderinama ir kiek atitinka tarptautines praktikas ar net pačios Baltarusijos nacionalinę teisę, bet mes suprantame, kad tai yra režimo valstybė, kuri per vieną dieną gali sugalvoti būdų, kaip apmokestinti vieną ar kitą sunkvežimį bei įmonę. Tuo stebėtis nereikia, bet kyla klausimas, ar Lietuvos pusė taip pat negalėtų nustatyti tam tikros sąskaitos ar už kontrabandines prekes, ar už sukeliamas hibridines grėsmes“, – tikina V. Jurkonis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Vytis Jurkonis. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Politikos eksperto teigimu, iki galo nežinoma, kiek iš tūkstančio Baltarusijoje įstrigusių vežėjų yra Lietuvos piliečiai.
„Žinome, kad tam tikros vežėjų įmonės bandydavo kirsti Baltarusijos teritoriją sukeisdamos priekabų numerius, kad būtų įveiktos tam tikros kliūtys, atsiradusios dėl sankcijų režimų netolygumo. Nemažai informacijos iki galo neatskleista. Manau, čia reikėtų glaudesnio vežėjų ir Lietuvos institucijų bendradarbiavimo, jog būtų aiškiau, ką gali Lietuvos valstybė, kiek yra įstrigusių žmonių ir kaip galima bendromis jėgomis, o galbūt net ir Europos Sąjungos lygmeniu šį klausimą spręsti“, – komentuoja V. Jurkonis.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Autorius: Austėja Zovytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
