Važiavo mergelė „dropo“ pasiimt
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Atrodytų, bereikšmiai žodžiai. Ko važiavo paimt? Kas tas dropas? Vyresni skaitytojai iškart susirauktų – kažkokie suanglėję jaunimo žargonai, ne kitaip. Išties – dropas, atrodo, iš anglų kalbos: nuo žodžio „drop“ – numesti. O ką galima miške numesti? Keistenybės.
Miškas lietuviui – savita erdvė. Senovėje, tolimoje ir nelabai, nuo priešų slėpdavosi. Anoje Lietuvoje, prie Smetonos, samanę varė. Prieš kokį dešimtmetį, atmenu, buvo toks žaidimas, kur su programėlėmis pokemonus rinko, būdavo ir miškuose. Tai gal ir dropai – kažkoks žaidimas?
Turi panašumų į žaidimą, iš tiesų. Orientacinį: vienas paslepia miške daiktą, atsiunčia koordinates ir paprastai vaizdo įrašą vietos, kur daiktas – dropas – paslėptas. Antras atrieda miškan ir ieško dropo. Radęs pasiima ir baugiai žvalgydamasis šalinasi. Būna – dar ir pinigus palieka. Kas tame drope? Nieko įstabaus – pieva (žolė) ir akmenukai (kristalai).
Jau tikriausiai supratote, kad šis tekstas – apie narkotikus.
Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
Trumpas anonsas – visą Lietuvą apraizgęs narkotikų platinimo tinklas. Yra slaptos socialinių tinklų grupės, kuriose platintojai ir vartotojai (arba kiti, smulkesni platintojai) užmezga ryšius. Jie vieni kitų dažniausiai nėra akyse regyje – susitariama per programėles, ten pat atsiunčiama informacija apie dropo – siuntinuko su narkotikais – palikimo vietą: vaizdo įrašas ir koordinatės. Pinigai už narkotikus pervedami arba internetu (dažniausiai – kriptovaliuta), arba paliekami dropo vietoje.
Skaitytojas paklaustų – o kiek plačiai paplitęs šis reiškinys? Gal tik vienetai tuo užsiima? Atsakysiu skaičiais: jei į viešų Lietuvos teismų sprendimų paieškos sistemą „Liteko“ įrašytumėte „dropas“, nuo 2024 m. sausio 1 d. rastumėte 43 įvairių Lietuvos teismų nuosprendžius (ir teismo baudžiamuosius įsakymus), kuriuose vienur ar kitur minimas šis paslaptingas terminas. Jei sutrumpintumėte iki „drop“ – 122.
Ši statistika - dar nė dvejiems metams nepraėjus. Tai – tik ledkalnio viršūnė: tie dropų mėtytojai ir rinkėjai, kurie įkliuvo policijos pareigūnams, o vėliau nukeliavo į teismus. Nesunku suprasti, kad tikrasis šio reiškinio mastas – kelis (optimistiškai), keliolika (realistiškai) ar net keliasdešimt (pesimistiškai) kartų didesnis.
Ar čia tik išpuikintų Vilniaus burbulo atžalų žaidimai? Ne – teismų dokumentuose tarp dropų vietų minimi ir provincijos miestai bei miesteliai: Šakiai, Utena, Joniškis. Ir gausybė kitų. Visa Lietuva. Dropus rinkti – kaip XXI a. grybauti – ne tik rudenį: ištisus metus.
Informaciją apie šį paplitusį nūdienos reiškinį rinkau, kaip suprantate, iš viešai prieinamų teismų sprendimų – jų peržiūrėjau porą dešimčių. Tikiu, kad esama ir daug išsamiau šią temą išanalizavusių asmenų, greičiausiai kriminologų, teisininkų ar teisėsaugos pareigūnų. Norėtųsi, kad jie savo informacija pasidalintų su visuomene. Norėtųsi, kad ši informacija pasiektų pedagogus, socialinius darbuotojus ir, žinoma, tėvus – tik taip, manau, galima būtų išgelbėti daugybę jaunuolių.
Nuo ko išgelbėti? Nuo mirties – vien skaitant dropais perduodamų medžiagų pavadinimus, darosi baugu: sintetiniai kanabinoidai, metilmetkatinonas, mefedronas ir kiti. Nesu medikas, tad nesiimsiu komentuoti, kaip vienos ar kitos medžiagos veikia organizmą, kokių priklausomybių kelia, – galite pažiūrėti dar 2019 m. paviešintą žymaus toksikologo Roberto Badaro viešą paskaitą apie naująsias psichoaktyvias medžiagas – tikrai verta.
Pexels.com nuotrauka
Dabar pabandykime pažvelgti į dropus kaip į sistemingą reiškinį. Viskas prasideda nuo slaptų socialinių tinklų grupių. Kokie socialiniai tinklai? Dažniausiai minimi „Telegram“ ir „Snapchat“. O grupės kaip pasivadinusios? Gali būti šiaip kokio nors miesto gyventojų grupė, pavyzdžiui, vienas Ukmergės gyventojas dropo klausimus suderino vietos grupėje „Ukmergiškiai“. Gali būti tikslinė grupė, skirta konkrečiai tik narkotikų prekybai: „Kaunas 420“ ar „420 Lietuva“.
Kas tas „420“? Čia – jau senokai įsitvirtinęs jaunimo žargone skaičius, siejamas su narkotikų (dažniausiai „žolės“) vartojimu. Jei ieškotume skaičiaus 420 šaknų, rastume visokių versijų, kaip šis skaičius tapo susietas su kanapių vartojimu – tai galėtų būti ir dvidešimt minučių penktos popiet (kaip laikas vartoti kanapes) ar balandžio 20-oji, kaip kanapių vartojimo diena, – ne esmė. Esmė ta, kad skaičius 420 Lietuvos jaunuolių sąmonėje tvirtai ir aiškiai susijęs su narkotikų vartojimu.
Ir jūs dabar tai žinote. Ir jūs dabar galite susirūpinti, jei esate pastebėjęs, kad jūsų atžala sėdi kažkokioje grupėje ar draugų pokalbiuose pavadinimu, pavyzdžiui, „klasiokai 420“.
Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Mano kuklia nuomone, jei žinote, kad jūsų vaikai rūko elektronines cigaretes, ir tai leidžiate – tamstų šeimos ateitis gali būti nedžiugiai įdomi.
Toliau – apie susiderinimą. Pirkinio – dropo su narkotikais – susiderinimas dažniausiai vyksta naudojant tas pačias programėles – „Telegram“ ir „Snapchat“. Kodėl jos? Todėl, kad „Snapchat“ susirašinėjimai išsitrina po 10 minučių. Ir net kriminalistai lieka su didele špyga. Fragmentas iš nuosprendžio: „Prie pokalbių programėlės „Snapchat“ yra prisijungta naudojantis paskyra „(duomenys neskelbtini)“. Iš viso rasti 168 pokalbiai tarp šio telefono naudotojo ir kitų programėlės „Snapchat“ naudotojų. Tačiau pokalbių istorija nėra išlikusi, žinučių turinys yra nepasiekiamas”.
Nenorėčiau kištis į skaitytojų bendravimą su savo paaugliais, bet jeigu pastebėjote, kad jūsiškis ar jūsiškė labai mėgsta minėtas platformas – „Snapchat“ ir „Telegram“, – gal vertėtų pasidomėti, kodėl.
Toliau – pirkimas. Dažniausiai dropas perkamas kriptovaliuta – pasinaudojant įvairiomis mobiliomis programėlėmis, vadinamosiomis kriptovaliutų piniginėmis. Vėl fragmentas iš nuosprendžio, kaltinamojo parodymų: „Visus kitus darbus atlikdavo T. T. Gaunasi, kad T. T. buvo kaip jo pagalbininkas. Jam klientas parašo, kokių narkotikų nori, jis jam duoda savo kriptopiniginės adresą, tada klientas perveda į ją pinigus kriptovaliuta. Kada klientas perveda pinigus ir atsiskaito, tada jis persiunčia asmeniui dropo lokaciją. Tada asmuo nueina į tą vietą, dažniausiai tai nuošali vieta, ir joje palieka narkotikus <…>“.
Gerbiami skaitytojai: jei jums tapo žinoma, kad vaikai ėmė naudotis kriptovaliutomis, tai nebūtinai yra Jūsų šeimos progreso ir klestėjimo ženklas.
Ne visi tokie modernūs, beje. Kai kuriais atvejais, pasiėmus dropą, pinigai paliekami dropo vietoje. Štai Ignalinos apylinkių gyventojo (vėliau – nuteistojo) pasakojimas teisme: „Narkotines medžiagas perka iš jam nepažįstamų žmonių Vilniuje. Per programėlę „Telegram“ susiranda pardavėją, kuris jam atsiunčia nuorodą – koordinates ir į nurodytą vietą važiuoja pasiimti dropą – užslėptą vietą, kurioje būna palikta narkotinė medžiaga. Kur paima „žolę“, ten palieka ir pinigus. Tame drope būna apie 2 gramus „žolės“, sudėtos į permatomus nedidelius užspaudžiamus maišelius, maišelio kaina – 30 eurų. Asmens, iš kurio perka „žolę“, nepažįsta, nes jokio kontakto ar susitikimo gyvai nebūna <…>“.
Mariaus Morkevičiaus / ELTA nuotrauka
Va taip – šaltai ir be jokio gyvo kontakto. „Telegramo“ grupė, išnykstantys „Snapchat“ susirašinėjimai, kriptovaliuta (ar grynieji), vaizdo įrašas ir koordinatės su dropo vieta – ir viskas. Sandoris įvykęs. Ir jauni žmonės, žinoma, vartojantys, platinantys, teisiami, priklausomi, mirštantys ir lėtai bet užtikrintai išnykstantys – kaip tos „Snapchato“ žinutės.
Šioje vietoje galėčiau pradėti cituoti visokius liūdnus anekdotus iš nuosprendžių, pavyzdžiui, kaip vienas dropo ieškotojas miškuose prie Utenos jo nerado, tada sutiko policijos pareigūnus ir šie padėjo surasti dropą bei, žinoma, teistumą.
Ar istoriją apie jaunuolius, kurie investavo kelis tūkstančius eurų į inovatyvų tarptautinį projektą: iš Čekijos atsisiuntė paštomatu tris kilogramus visokių medžiagų, planavo viską išplatinti ir daug uždirbti.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
Trumpas anonsas – visą Lietuvą apraizgęs narkotikų platinimo tinklas. Yra slaptos socialinių tinklų grupės, kuriose platintojai ir vartotojai (arba kiti, smulkesni platintojai) užmezga ryšius. Jie vieni kitų dažniausiai nėra akyse regyje – susitariama per programėles, ten pat atsiunčiama informacija apie dropo – siuntinuko su narkotikais – palikimo vietą: vaizdo įrašas ir koordinatės. Pinigai už narkotikus pervedami arba internetu (dažniausiai – kriptovaliuta), arba paliekami dropo vietoje.
Skaitytojas paklaustų – o kiek plačiai paplitęs šis reiškinys? Gal tik vienetai tuo užsiima? Atsakysiu skaičiais: jei į viešų Lietuvos teismų sprendimų paieškos sistemą „Liteko“ įrašytumėte „dropas“, nuo 2024 m. sausio 1 d. rastumėte 43 įvairių Lietuvos teismų nuosprendžius (ir teismo baudžiamuosius įsakymus), kuriuose vienur ar kitur minimas šis paslaptingas terminas. Jei sutrumpintumėte iki „drop“ – 122.
Ši statistika - dar nė dvejiems metams nepraėjus. Tai – tik ledkalnio viršūnė: tie dropų mėtytojai ir rinkėjai, kurie įkliuvo policijos pareigūnams, o vėliau nukeliavo į teismus. Nesunku suprasti, kad tikrasis šio reiškinio mastas – kelis (optimistiškai), keliolika (realistiškai) ar net keliasdešimt (pesimistiškai) kartų didesnis.
Ar čia tik išpuikintų Vilniaus burbulo atžalų žaidimai? Ne – teismų dokumentuose tarp dropų vietų minimi ir provincijos miestai bei miesteliai: Šakiai, Utena, Joniškis. Ir gausybė kitų. Visa Lietuva. Dropus rinkti – kaip XXI a. grybauti – ne tik rudenį: ištisus metus.
Informaciją apie šį paplitusį nūdienos reiškinį rinkau, kaip suprantate, iš viešai prieinamų teismų sprendimų – jų peržiūrėjau porą dešimčių. Tikiu, kad esama ir daug išsamiau šią temą išanalizavusių asmenų, greičiausiai kriminologų, teisininkų ar teisėsaugos pareigūnų. Norėtųsi, kad jie savo informacija pasidalintų su visuomene. Norėtųsi, kad ši informacija pasiektų pedagogus, socialinius darbuotojus ir, žinoma, tėvus – tik taip, manau, galima būtų išgelbėti daugybę jaunuolių.
Nuo ko išgelbėti? Nuo mirties – vien skaitant dropais perduodamų medžiagų pavadinimus, darosi baugu: sintetiniai kanabinoidai, metilmetkatinonas, mefedronas ir kiti. Nesu medikas, tad nesiimsiu komentuoti, kaip vienos ar kitos medžiagos veikia organizmą, kokių priklausomybių kelia, – galite pažiūrėti dar 2019 m. paviešintą žymaus toksikologo Roberto Badaro viešą paskaitą apie naująsias psichoaktyvias medžiagas – tikrai verta.
Pexels.com nuotrauka
Dabar pabandykime pažvelgti į dropus kaip į sistemingą reiškinį. Viskas prasideda nuo slaptų socialinių tinklų grupių. Kokie socialiniai tinklai? Dažniausiai minimi „Telegram“ ir „Snapchat“. O grupės kaip pasivadinusios? Gali būti šiaip kokio nors miesto gyventojų grupė, pavyzdžiui, vienas Ukmergės gyventojas dropo klausimus suderino vietos grupėje „Ukmergiškiai“. Gali būti tikslinė grupė, skirta konkrečiai tik narkotikų prekybai: „Kaunas 420“ ar „420 Lietuva“.
Kas tas „420“? Čia – jau senokai įsitvirtinęs jaunimo žargone skaičius, siejamas su narkotikų (dažniausiai „žolės“) vartojimu. Jei ieškotume skaičiaus 420 šaknų, rastume visokių versijų, kaip šis skaičius tapo susietas su kanapių vartojimu – tai galėtų būti ir dvidešimt minučių penktos popiet (kaip laikas vartoti kanapes) ar balandžio 20-oji, kaip kanapių vartojimo diena, – ne esmė. Esmė ta, kad skaičius 420 Lietuvos jaunuolių sąmonėje tvirtai ir aiškiai susijęs su narkotikų vartojimu.
Ir jūs dabar tai žinote. Ir jūs dabar galite susirūpinti, jei esate pastebėjęs, kad jūsų atžala sėdi kažkokioje grupėje ar draugų pokalbiuose pavadinimu, pavyzdžiui, „klasiokai 420“.
Ir taip spirale žemyn, kol po kelerių metų kur nors stoties tualete darys kažkam kažką už heroino dozę.Taigi, slaptos grupės. Okey. Kaip į jas patekti? Teismų fiksuotuose kaltinamųjų ar liudininkų parodymuose dažnai minima, kad tos grupės yra uždaros ir į jas pašalinių nepriima. Tikiu, yra tokių. Yra ir tokių, kur nauji nariai labai laukiami. Tiek, kad miesto centre gali būti išklijuoti lipdukai su QR kodu, kurį nuskenavęs gali patekti į grupę. Ir susiderinti dropą su kristalais, pavyzdžiui. Ir išsyk numirti jais apsinuodijus. Viskas greitai ir inovatyviai. „Telegram“ grupės, kuriose užmezgami narkotikų prekeivių ir pardavėjų santykiai, dažnai ištrinamos, keičia pavadinimus. Norisi tikėti, kad tose grupėse – ne tik naivūs paaugliai, bet ir sumanūs kriminalistai. Baugus momentas, užfiksuotas viename iš nuosprendžių – apie vadinamuosius free dropus: kartais grupėse būna skelbiama apie dropus, už kuriuos nereikia mokėti – kad pabandytumėte. Gal kokiam paaugliui patiks. Gal paskui užsimanys nusipirkti. Gal vėliau išbandys ir ką stipresnio. Ir taip spirale žemyn, kol po kelerių metų kur nors stoties tualete darys kažkam kažką už heroino dozę. Dar vienas baugus momentas – apie elektronines cigaretes ir moksleivius. Čia tiesiog pacituosiu iš nuosprendžio. Liudininko parodymų fragmentas: „Pirkdavau iš N. skystį cigaretėms. Ne jis vienas pirko, daug kas pirko iš N. Kai pabrango druska N. N. pradėjo maišyti tą druską, visa mokykla pirko. Druska tai nikotininis skystis, tai tas pats, ką parduotuvėje parduoda, kalba ne apie narkotines medžiagas. Už 3,5 Eur ar 4,5 Eur pirko tą skystį. Jam žinoma, kad galima ten įmaišyti kitokias medžiagas, pavyzdžiui, fentanilį. Mokykloje sklido gandai, N. N. pardavinėjo su įmaišytomis medžiagomis. Nežino, ar skiriasi skystis, kuris yra sumaišytas <…>“.
Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Mano kuklia nuomone, jei žinote, kad jūsų vaikai rūko elektronines cigaretes, ir tai leidžiate – tamstų šeimos ateitis gali būti nedžiugiai įdomi.
Toliau – apie susiderinimą. Pirkinio – dropo su narkotikais – susiderinimas dažniausiai vyksta naudojant tas pačias programėles – „Telegram“ ir „Snapchat“. Kodėl jos? Todėl, kad „Snapchat“ susirašinėjimai išsitrina po 10 minučių. Ir net kriminalistai lieka su didele špyga. Fragmentas iš nuosprendžio: „Prie pokalbių programėlės „Snapchat“ yra prisijungta naudojantis paskyra „(duomenys neskelbtini)“. Iš viso rasti 168 pokalbiai tarp šio telefono naudotojo ir kitų programėlės „Snapchat“ naudotojų. Tačiau pokalbių istorija nėra išlikusi, žinučių turinys yra nepasiekiamas”.
Nenorėčiau kištis į skaitytojų bendravimą su savo paaugliais, bet jeigu pastebėjote, kad jūsiškis ar jūsiškė labai mėgsta minėtas platformas – „Snapchat“ ir „Telegram“, – gal vertėtų pasidomėti, kodėl.
Toliau – pirkimas. Dažniausiai dropas perkamas kriptovaliuta – pasinaudojant įvairiomis mobiliomis programėlėmis, vadinamosiomis kriptovaliutų piniginėmis. Vėl fragmentas iš nuosprendžio, kaltinamojo parodymų: „Visus kitus darbus atlikdavo T. T. Gaunasi, kad T. T. buvo kaip jo pagalbininkas. Jam klientas parašo, kokių narkotikų nori, jis jam duoda savo kriptopiniginės adresą, tada klientas perveda į ją pinigus kriptovaliuta. Kada klientas perveda pinigus ir atsiskaito, tada jis persiunčia asmeniui dropo lokaciją. Tada asmuo nueina į tą vietą, dažniausiai tai nuošali vieta, ir joje palieka narkotikus <…>“.
Gerbiami skaitytojai: jei jums tapo žinoma, kad vaikai ėmė naudotis kriptovaliutomis, tai nebūtinai yra Jūsų šeimos progreso ir klestėjimo ženklas.
Ne visi tokie modernūs, beje. Kai kuriais atvejais, pasiėmus dropą, pinigai paliekami dropo vietoje. Štai Ignalinos apylinkių gyventojo (vėliau – nuteistojo) pasakojimas teisme: „Narkotines medžiagas perka iš jam nepažįstamų žmonių Vilniuje. Per programėlę „Telegram“ susiranda pardavėją, kuris jam atsiunčia nuorodą – koordinates ir į nurodytą vietą važiuoja pasiimti dropą – užslėptą vietą, kurioje būna palikta narkotinė medžiaga. Kur paima „žolę“, ten palieka ir pinigus. Tame drope būna apie 2 gramus „žolės“, sudėtos į permatomus nedidelius užspaudžiamus maišelius, maišelio kaina – 30 eurų. Asmens, iš kurio perka „žolę“, nepažįsta, nes jokio kontakto ar susitikimo gyvai nebūna <…>“.
Mariaus Morkevičiaus / ELTA nuotrauka
Va taip – šaltai ir be jokio gyvo kontakto. „Telegramo“ grupė, išnykstantys „Snapchat“ susirašinėjimai, kriptovaliuta (ar grynieji), vaizdo įrašas ir koordinatės su dropo vieta – ir viskas. Sandoris įvykęs. Ir jauni žmonės, žinoma, vartojantys, platinantys, teisiami, priklausomi, mirštantys ir lėtai bet užtikrintai išnykstantys – kaip tos „Snapchato“ žinutės.
Šioje vietoje galėčiau pradėti cituoti visokius liūdnus anekdotus iš nuosprendžių, pavyzdžiui, kaip vienas dropo ieškotojas miškuose prie Utenos jo nerado, tada sutiko policijos pareigūnus ir šie padėjo surasti dropą bei, žinoma, teistumą.
Ar istoriją apie jaunuolius, kurie investavo kelis tūkstančius eurų į inovatyvų tarptautinį projektą: iš Čekijos atsisiuntė paštomatu tris kilogramus visokių medžiagų, planavo viską išplatinti ir daug uždirbti.
Mes galime viską pakeisti. Tik reikia žinoti, suprasti ir būti dėmesingiems. Laiku įsiterpti į prasidedančias tragedijas. Jūsų ir mūsų – Lietuvos – šeimų tragedijas.„Pinigų užtekdavo, tiesiog norėjo(si) daugiau sau leisti“, – sparnuota kaltinamojo frazė iš vieno iš nuosprendžių. Nenoriu žiūrėti į šią temą kaip į absurdiškų istorijų rinkinį. Tai – tragedija. Visoje Lietuvoje išplitusi nelaimė – progresuojanti jaunuolių narkomanija, įvairiais keliais šalį ir jos žmones pasiekiančios įvairiausios psichiką veikiančios medžiagos. Nesu nei medikas, nei teisininkas, nei kriminalistas. Tikiu, kad dar daug ko šia tema galiu nežinoti, nesuprasti ar perteikti ne iki galo tiksliai. Tačiau viliuosi, jog šis tekstas sulauks skaitytojų dėmesio – ypač tų, kurie augina spėriai bręstančius vaikus. Tuos, kurie netrukus gali tapti vieni iš tų šimtų jaunuolių, kurie kažkodėl važiuoja į miškus ar kitas nuošalias vietas. Kažko ieško. Kažką randa – ir radę kažką praranda. Pinigus. Reputaciją. Sveikatą. Gyvybę. Mes galime viską pakeisti. Tik reikia žinoti, suprasti ir būti dėmesingiems. Laiku įsiterpti į prasidedančias tragedijas. Jūsų ir mūsų – Lietuvos – šeimų tragedijas.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Austėja Zovytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
