Profesorius A. Šuminas: mokslininkai turėtų galvoti ne tik apie savo tyrimus, bet ir kaip mokslo žinias perteikti visuomenei

Tai rodo ir neseniai paskelbtas tyrimas, kurio metu išanalizuota daugiau kaip 350 interneto naujienų portalų, televizijos ir radijo informacinių laidų, nacionalinės bei regioninės žiniasklaidos straipsnių. Iš viso nustatyta daugiau kaip 2,1 tūkstančio akademikų, bent kartą pasisakiusių žiniasklaidoje. Dienraščiui „Bernardinai.lt“ šį tyrimą komentuoja Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros profesorius, daktaras ANDRIUS ŠUMINAS. youtube.com video Gerbiamas profesoriau, Baltijos šalių žiniasklaidos stebėsenos partnerio „Mediaskopas“ ir komunikacijos agentūros „Salve Agency“ atliktas tyrimas liudija, kad šiemet, palyginti su analogišku laikotarpiu 2023–2024 metais, fiksuotas ryškus citavimo augimas. Pasisakiusių akademinės visuomenės ekspertų ir atstovų skaičius išaugo 31 procentu, o publikacijų skaičius padidėjo nuo 15 297 iki 22 606. Ką jums, žiniasklaidos ekspertui, rodo šie skaičiai? Drąsiai galima sakyti, kad tai džiugi tendencija. Gerai, kad žiniasklaidoje daugėja mokslo pasaulio žmonių, savo sričių ekspertų komentarų, kurie įvairiais kampais aptaria visuomenei aktualius dalykus ir reiškinius. Žurnalistai vis dažniau kreipiasi dėl komentarų į mokslo žmones, universitetų dėstytojus. Tai džiugina ir drauge liudija, kad žiniasklaidos turinio kokybė dėl kompetentingų komentarų tampa geresnė. Labai džiugu. Įmonės „Salve Agency“ direktoriaus Artūro Jonkaus teigimu, akademikų citavimas žiniasklaidoje yra veiksminga priemonė universitetams didinti savo reputaciją. Kiekvienas akademiko komentaras viešojoje erdvėje tampa ne tik jo asmenine vizitine kortele, bet ir viso universiteto atspindžiu. Ar visi universitetai tai reikiamai išnaudoja? Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, kad ne visi universitetai turi vienodas starto pozicijas. Drąsiai galime kalbėti apie Vilniaus universitetą, kuris neabejotinai turi išskirtinį statusą, reputaciją. Vilniaus universitetui mažiau reikia stengtis, kad šios aukštosios mokyklos ekspertai būtų matomi. Sutinku su teiginiu, kad mokslininkų matomumas žiniasklaidoje prisideda prie universitetų žinomumo ir jų reputacijos. Čia norėčiau pabrėžti, kad viena iš mokslininkų ir universitetų darbuotojų misijų yra dalyvauti visuomenėje ir veikti joje vykstančius procesus. Ekspertinis komentavimas yra vienas iš būdų, galimybių mokslininkams savo žinias perduoti plačiajai visuomenei, paprastai aiškinti tam tikrus reiškinius, sudėtingus dalykus. Tai yra vienas iš svarbių dalykų ir viena iš misijų, kurią universiteto darbuotojai turi atlikti. Džiugu, kad jie tai ir daro. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto politinės komunikacijos profesorius Andrius Šuminas. Vilniaus universiteto nuotrauka Turbūt sutiksite, kad ne visi universitetai deramai išnaudoja šią galimybę. Viešojoje erdvėje daugiausia girdime trijų, keturių universitetų politologų ar kitų specialistų komentarus. Universitetų juk yra daugiau. Taip, universitetų yra daugiau. Natūraliai gali kilti klausimų, kodėl matome tik tam tikrų universitetų atstovus arba tam tikrus ekspertus, kurie komentuoja įvairias temas. Atsakyčiau paprastai. Kai kurie ekspertai stengiasi būti labiau matomi, girdimi. Prie tokių dažniau prieina ir žurnalistai. O kiti galbūt labiau užsiėmę moksliniais projektais, moksline veikla, dėstymu ir panašiai. Priežasčių gali būti įvairių, tačiau universitetai turi būti matomi. Mokslininkai taip pat turi būti matomi ne tik savo auditorijose ar laboratorijose, bet ir viešojoje erdvėje. Jie turėtų stengtis savo tyrimus, ekspertines žinias perteikti visuomenei per žiniasklaidą, kitus kanalus. Auditorija. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka Dar vienas išryškėjęs per tyrimą kriterijus – matomiausi tapo ekspertai, kurie gebėjo suderinti specializaciją aktualiose srityse ir komunikacijos stilių, atliepiantį visuomenės lūkesčius. Kaip pavyzdys nurodoma: pernai iš 11 pozicijos į antrąją šoktelėjęs Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas buvo paminėtas 317 kartų. Jis kalbėjo apie istorinės atminties politiką, aukštojo mokslo autonomiją ir akademinės bendruomenės problemas. Tai – visuomenę labai dominantys klausimai... Be abejo. Galime sakyti, kad Vilniaus universiteto rektorius, profesorius Rimvydas Petrauskas demonstruoja lyderystę tam tikrose srityse, ypač aptariant istorinius klausimus. Pastarieji yra jo mokslinių interesų ir kompetencijos sritis. Jis taip pat kalba apie aukštąjį mokslą ir gina akademinės bendruomenės interesus. Žiniasklaidoje jis yra ir matomas, ir girdimas. Ryškiai matoma jo lyderystė yra sveikintina. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Austėja Zovytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama