Kur ieškosime Mažosios Lietuvos?
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Kultūrinės šaknys ir nutrūkę ryšiai
Kristijono Donelaičio muziejaus Tolminkiemyje pervadinimas sulaukė didelio atgarsio. Kalbėdamas internetiniam dienraščiui „Bernardinai.lt“ G. Skamaročius šį įvykį vertina dviprasmiškai. Jo teigimu, tai yra agresyvus bandymas sumenkinti lietuvių kultūrą, tačiau situacija padėjo pažadinti net aukščiausius Lietuvos politikus. Tai tapo savotiška didžiule reklama K. Donelaičiui. Pašnekovas pažymėjo ir itin svarbią aukščiausių šalies politikų reakciją. G. Skamaročiaus nuomone, tai prisidėjo prie to, kad išliko pats muziejaus pastatas, sodyba ir K. Donelaičio kapas.
youtube.com video
Nauja kryptis – Lenkija ir Klaipėdos kraštas
Kadangi šiuo metu lankytis Karaliaučiaus krašte beveik neįmanoma, „Donelaičio žemės“ leidėjas tikina, kad svarbu skirti dėmesį naujoms kryptims. Pirmiausia G. Skamaročius pabrėžia Lenkijos svarbą ir užsimena, kad būtent čia randama gausybė Rytprūsių ir Mažosios Lietuvos paveldo klodų. Be kita ko, itin svarbu, kad šalies kaimynės visuomenininkai vis labiau pripažįsta bendro sūduvių ir senosios Prūsijos kultūros paveldo svarbą.
Savo ruožtu Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas K. Pulokas ragino nepamiršti Lietuvos penktojo etnografinio regiono.
„Čia, skirtingai nei Karaliaučiaus krašte, vis dar gyvena autochtonų palikuonys“, – pabrėžia pašnekovas.
K. Pulokas mano, kad svarbu deramas dėmesys ne tik Klaipėdos miestui, tačiau ir mažesniems krašto miesteliams. Pavyzdžiui, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas paminėjo Plaškių vietovę, kurioje visuomenininkų pastangomis bandoma gelbėti istorinę evangelikų liuteronų bažnyčią.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Autorius: Tomas Kemzūra
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
