D. Šlekys apie sprendimą dėl krašto apsaugos ministro: „Į rektoriaus pareigas siūlomas pirmakursis“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
[intro_text content="„Jeigu Robertas Kaunas bus paskirtas ministru ir turės net ir geriausią komandą, patarėjus, padėjėjus, jis mokysis ir tą darys ilgai“, – interviu dienraščiui „Bernardinai.lt“ sako politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas dr. DEIVIDAS ŠLEKYS, kalbėdamas apie socialdemokratų sprendimą siūlyti partietį R. Kauną į krašto apsaugos ministrus."]
Komentuodamas naujausią hibridinę Minsko ataką, kai iš Baltarusijos pusės į Lietuvą vėl buvo pasiųsti meteorologiniai balionai su cigarečių kontrabanda, D. Šlekys pabrėžia, kad kinetinės priemonės kovoje su balionais būtų naudojamos tik kraštutiniais atvejais. „Iš politikų komunikacijos galime suprasti, kad apie šį būdą pagalvota ir tam pasirengta“, – pabrėžia jis.
D. Šlekys ragina turėti kantrybės dėl atsakomųjų priemonių Baltarusijos atžvilgiu. „Visi turime apsišarvuoti kantrybe, nes niekas neįvyks iš karto – nei baltarusiai nustos balionus leidę, nei mes turėtume pradėti mažinti įtampą ir daryti lengvatas, nors ką tik priėmėme sprendimus dėl sienų uždarymo“, – tikina pašnekovas.
Ekspertas kritiškai atsiliepia apie ketvirtadienį publikuotą prezidento Gitano Nausėdos įrašą apie krepšinį. Pasak jo, pasigendama aiškesnės šalies vadovo pozicijos dėl Vyriausybės, kad ši greičiau apsispręstų dėl kultūros ministro.
Apie besibaigiančios savaitės Lietuvos politikos įvykius – dienraščio „Bernardinai.lt“ apžvalgoje.
Lietuva vėl patyrė hibridinę ataką iš Baltarusijos – ketvirtadienio vakarą mūsų šalies link buvo paleisti balionai su kontrabandinėmis cigaretėmis. Šią savaitę buvo skelbta, kad kinetinės priemonės bus naudojamos siekiant numušti balionus, bet apie tai kol kas negirdėti. Kaip vertinate šią padėtį?
Mano manymu, kinetinių priemonių naudojimas buvo įvardytas kaip ekstremaliausias įrankis. Turime suprasti, kad mes negalime kiekvieno baliono nušauti. Manau, žmonės iki galo nesupranta, ką reiškia numušti balioną arba bet kokį ore judantį objektą. Jį reikia matyti vizualiai tiesiogiai. Nejaugi mes turime tiek kareivių ir pasieniečių, kad šie stebėtų kiekvieną pasienio punktą?
Kai kalbame apie fizinį naikinimą, turi būti įskridęs ne vienas oro balionas. Turi būti kaip prieš savaitę, kai kilo 40–60 balionų, – tada reikės spręsti, kaip valdyti situaciją. Nuoširdžiai siūlau neakcentuoti karinio elemento panaudojimo. Iš pradžių padėtis turėtų būti vertinama, ir tik tada turi būti aktyvinamas šis variantas, nes tai yra kraštutinis sprendimas.
[caption id="attachment_1415613" align="alignleft" width="2560"]
Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka[/caption]
Iš politikų pasisakymų galime suprasti, kad apie šį būdą pagalvota ir tam pasirengta. Dar kartą pabrėžiu, žmonės turėtų suvokti, kad kiekvieno pavienio oro baliono mes tikrai nei kulkomis, nei dronais nešalinsime, tačiau jei balionų skaičiai bus didesni, toks sprendimas tikėtinas.
Vyriausybė mėnesiui uždarė sieną su Baltarusija, bet taikomos išimtys. O Lenkija norėjo atverti sieną, tačiau, anot premjerės, tokį sprendimą atidėjo. Tai veiksmingiausia priemonė kovoti su hibridinėmis atakomis? Ar Baltarusijos režimui skauda?
Neskubėkime kalbėti apie savaitės pradžioje priimtų sprendimų rezultatus. Jeigu ateinantį mėnesį nebus didelio balionų skaičiaus, tada galėsime sakyti, kad sienų ribojimas yra rezultatyvus.
Nebūkime naivūs tikėdamiesi, kad mūsų aktyvintos priemonės duos rezultatą rytoj. Stebėkime padėtį – jeigu pasakėme, kad sieną uždarėme mėnesiui, po mėnesio ir vertinkime situaciją. Dabar vyksta psichologinis viščiuko žaidimas, kai dvi mašinos važiuoja viena į kitą: mes pasakėme, kad uždarome sieną mėnesiui ir gal imsimės kitų priemonių, o Aliaksandro Lukašenkos režimas toliau linksminasi su balionais. Kas pirmiau atsitrauks? Ar mes pavargsime, nes vis tiek oro uostus uždarome dėl skrendančių balionų, ar vis dėlto Lukašenka bus priverstas stabdyti šias nesąmones, nes niekas nevažiuos per sieną nei iš Lietuvos, nei iš Lenkijos pusės?
Politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas dr. Deividas Šlekys. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka[/caption]
Šiuo metu susilaikyčiau nuo didesnės baimės. Taip pat supraskime, kad apie šį pajėgų išvedimą buvo pranešta iš anksto. Sakyčiau, nors amerikiečiai turi savo prioritetų, bet pajėgas jie mažina tolygiai, nestaigiai, partneriams pranešdami iš anksto ir palikdami laiko apsispręsti, kaip mes toliau judėsime į priekį. Supraskime, kad JAV interesas nebėra Europa, mes negalime reikalauti, kad ji čia laikytų visus savo karius, nes yra Taivanas, Kinija. Mes patys turime atlikti namų darbus.
Vakar paskelbta, kad socialdemokratai siūlo Robertą Kauną į krašto apsaugos ministrus. Opozicija šį politiką kritikuoja, esą jis neturi patirties gynybos srityje. Kaip vertinate jo kandidatūrą? Perfrazuojant Rasą Budbergytę, ar išmokti visko, ką turi žinoti krašto apsaugos ministras, pakanka trijų naktų?
Vertinu labai blogai, tai visiška nepagarba karinei, saugumo bendruomenei ir neatsakingas požiūris į šalies saugumą. Kaunas akivaizdžiai yra neblogas politikas, nes moka žaisti politinius manipuliacinius žaidimus, gerbkime jį už tai, kad moko politikos meno. Bet jeigu kalbame apie vadybinius gebėjimus valdyti tokio tipo sistemą kaip krašto apsauga, jis turi suprasti saugumo komplikuotumą, kompleksiškumą, suprasti, kaip veikia tarptautinės organizacijos – NATO, Europos Sąjunga, kuriose rengiama daugybė susitikimų.
Jeigu Robertas Kaunas bus paskirtas ministru ir turės net ir geriausią komandą, patarėjus, padėjėjus, jis mokysis ir tą darys ilgai. Tad klausimas, ar mes tikrai turime prabangą skirti žmones, kurie turėtų mokytis dirbdami tokį atsakingą darbą krizės akivaizdoje. Ar tikrai saugumo srityje norime pirmakursio, kuris turėtų vadovauti universitetui? Į rektoriaus pareigas siūlomas pirmakursis.
[caption id="attachment_1417982" align="alignleft" width="2560"]
Socialdemokratas Robertas Kaunas. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka[/caption]
Prezidentas Gitanas Nausėda viešojoje erdvėje plačiai kritikuojamas, kad išorės grėsmių ir Vyriausybės suirutės akivaizdoje pareiškė, jog reikia nekonkuruoti ir investuoti į Eurolygą, nes NBA siekia Europoje turėti savo krepšinio turnyrą. Kaip vertinate tokią komunikaciją?
Tai neadekvatu, nebejaučiama, kas yra svarbu, kokie prioritetai. „Žalgirio“ rungtynės – geras įvykis ir pramoga, smagu, kad laimėjo ketvirtadienį, bet kai šalyje yra politinė krizė, tokios kalbos atrodo keistos. Vakar ši žinia buvo skirta sumažinti įtampai, pašmaikštauti, pajuokauti, esą greta svarbių dalykų yra ir laiko nors truputėlį pailsėti, atsipalaiduoti, tačiau tai tikrai buvo ne taip komunikuota.
Manyčiau, visi iš prezidento laukia normalesnio komentaro apie gynybos padėtį, naujo ministro kandidatūros svarbą, nes daugiau kalbėta tik apie balionus. Mes turbūt tikimės prezidento pozicijos ir raginimo Vyriausybei, kad ji greičiau apsispręstų dėl kultūros ministro. Mes laukiame valstybinio veiksmo, o gauname kvietimą tiesiog mėgautis geru sportu. Valio, prezidentas ne tik politika užsiima, bet ir randa laiko poilsiui. Tačiau šiuo metu ilsėtis reikėtų mažiau, o dirbti – daugiau.
[caption id="attachment_1081399" align="alignleft" width="2000"]
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption]
LRT tyrimai skelbia, kad iki šiol į Kaliningradą „Lukoil“ produktus tranzitu vežę „Lietuvos geležinkeliai“ sako, jog laikysis amerikiečių ir britų sankcijų režimo ribojant didžiausių Rusijos naftos bendrovių pardavimus – vežimų nebevykdys. Kaip tai vertinate, turint omenyje Lietuvos ir Rusijos susitarimus dėl tranzito?
Esame susitarę dėl tranzito, kad jis vyksta, bet nesame susitarę, ką konkrečiai galima vežti. Tai jau ne pirmas sankcijų paketas, aktyvintas ir Europos Sąjungos, ir amerikiečių. Mes jau esame apriboję daugybės prekių pervežimą į Kaliningradą ar Baltarusiją. Šiuo atveju susitarimas dėl tranzito teikia galimybę važiuoti per Lietuvos teritoriją, bet yra sprendimas riboti tam tikrą produkciją kaip sankcijas.
Kam pasiskųs Maskva? Tik Vašingtonui, Briuseliui. Bet jie, kaip ir Vilnius, mato, kad mes turime stabdyti pervežimus, nes yra sankcijų režimas. Rusija neturi kam skųstis, nes jeigu Lietuva būtų nusprendusi riboti „Lukoil“ pervežimus, kai amerikiečiai dar nebuvo paskelbę sankcijų, Rusija galėtų manipuliuoti informacine erdve, kviesti amerikiečius daryti spaudimą Lietuvai. Bet dabar taip nepavyks, nes tai yra suderintas, sinchronizuotas veiksmas spausti Rusiją į kampą, ir Lietuva turi atlikti savo dalį, kiek priklauso.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
[donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"]
[newsletter]
[related]
Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka[/caption]
Iš politikų pasisakymų galime suprasti, kad apie šį būdą pagalvota ir tam pasirengta. Dar kartą pabrėžiu, žmonės turėtų suvokti, kad kiekvieno pavienio oro baliono mes tikrai nei kulkomis, nei dronais nešalinsime, tačiau jei balionų skaičiai bus didesni, toks sprendimas tikėtinas.
Vyriausybė mėnesiui uždarė sieną su Baltarusija, bet taikomos išimtys. O Lenkija norėjo atverti sieną, tačiau, anot premjerės, tokį sprendimą atidėjo. Tai veiksmingiausia priemonė kovoti su hibridinėmis atakomis? Ar Baltarusijos režimui skauda?
Neskubėkime kalbėti apie savaitės pradžioje priimtų sprendimų rezultatus. Jeigu ateinantį mėnesį nebus didelio balionų skaičiaus, tada galėsime sakyti, kad sienų ribojimas yra rezultatyvus.
Nebūkime naivūs tikėdamiesi, kad mūsų aktyvintos priemonės duos rezultatą rytoj. Stebėkime padėtį – jeigu pasakėme, kad sieną uždarėme mėnesiui, po mėnesio ir vertinkime situaciją. Dabar vyksta psichologinis viščiuko žaidimas, kai dvi mašinos važiuoja viena į kitą: mes pasakėme, kad uždarome sieną mėnesiui ir gal imsimės kitų priemonių, o Aliaksandro Lukašenkos režimas toliau linksminasi su balionais. Kas pirmiau atsitrauks? Ar mes pavargsime, nes vis tiek oro uostus uždarome dėl skrendančių balionų, ar vis dėlto Lukašenka bus priverstas stabdyti šias nesąmones, nes niekas nevažiuos per sieną nei iš Lietuvos, nei iš Lenkijos pusės?
Visi turime apsišarvuoti kantrybe, nes niekas neįvyks iš karto – nei baltarusiai nustos balionus leidę, nei mes turėtume pradėti mažinti įtampą ir daryti lengvatas, nors ką tik priėmėme sprendimus dėl sienų uždarymo.Viešojoje erdvėje kai kurie sako, kad šios atakos yra pasekmė to, jog nepalaikome normalaus dialogo su Baltarusija, diplomatinių santykių. Taip kalbantys tegul prisimena, kodėl neturime tų normalių santykių su Baltarusija ir koks yra Lukašenkos režimas. Ir ar tikrai norime su tokiu režimu palaikyti normalius diplomatinius kaimyninius santykius? Visi turime apsišarvuoti kantrybe, nes niekas neįvyks iš karto – nei baltarusiai nustos balionus leidę, nei mes turėtume pradėti mažinti įtampą ir daryti lengvatas, nors ką tik priėmėme sprendimus dėl sienų uždarymo. Rumunijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad ją ir sąjungininkes JAV informavo apie Vašingtono ketinimą sumažinti rytiniame NATO sparne dislokuotų savo karių gretas. Mūsų Užsienio reikalų ministerija ir Prezidentūra neturi informacijos dėl kintančio JAV karių buvimo šalyje. Ar tikėtina, kad mūsų sąjungininkų karių skaičius šalyje gali keistis? Keisis – ir kas čia tokio? Turime matyti perspektyvą. Jeigu Europoje sumažėja vienu ar kitu šimtu ar tūkstančiu JAV pėstininkų, tai tikrai neskausminga. Jeigu amerikiečiai toliau Europos saugumo reikmėms palieka savo aviacinius, karinius, jūrinius, žvalgybinius pajėgumus, pėstininkais mes patys kaip nors pasirūpinsime. Amerikos karinės galios stiprybė yra ne jos pėstininkai, o visai kiti kariniai pajėgumai, kurių mažiau turi Europa. Kai paaiškės visas situacijos paveikslas, kas konkrečiai mažinama, ir jeigu tai labiau susiję su sausumos pėstininkų pajėgomis, tikrai galima gyventi. Jungtinės Amerikos Valstijos visą laiką, tiek Šaltojo karo laikais, tiek vėliau, keitė savo karių dislokavimo skaičių Europoje. Jų buvo daugiau, mažiau, tad tai nėra Donaldo Trumpo išmonė. JAV istorijoje jis yra tipinis prezidentas. Kalbant apie šį aspektą, buvo prezidentų, kurie išvesdavo karius, buvo prezidentų, kurie įvesdavo. Kol nežinome detalių, viskas šakėmis ant vandens rašyta. Mes žinome, kad amerikiečiai atliko peržiūrą ir sąjungininkai jau informuoti apie palengva ateinančius pokyčius. Anksčiau ar vėliau paaiškės konkretesni skaičiai – išvedama dešimt tūkstančių ar du tūkstančiai karių, kokios pajėgos mažinamos. [caption id="attachment_1418755" align="alignleft" width="2560"]
Politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas dr. Deividas Šlekys. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka[/caption]
Šiuo metu susilaikyčiau nuo didesnės baimės. Taip pat supraskime, kad apie šį pajėgų išvedimą buvo pranešta iš anksto. Sakyčiau, nors amerikiečiai turi savo prioritetų, bet pajėgas jie mažina tolygiai, nestaigiai, partneriams pranešdami iš anksto ir palikdami laiko apsispręsti, kaip mes toliau judėsime į priekį. Supraskime, kad JAV interesas nebėra Europa, mes negalime reikalauti, kad ji čia laikytų visus savo karius, nes yra Taivanas, Kinija. Mes patys turime atlikti namų darbus.
Vakar paskelbta, kad socialdemokratai siūlo Robertą Kauną į krašto apsaugos ministrus. Opozicija šį politiką kritikuoja, esą jis neturi patirties gynybos srityje. Kaip vertinate jo kandidatūrą? Perfrazuojant Rasą Budbergytę, ar išmokti visko, ką turi žinoti krašto apsaugos ministras, pakanka trijų naktų?
Vertinu labai blogai, tai visiška nepagarba karinei, saugumo bendruomenei ir neatsakingas požiūris į šalies saugumą. Kaunas akivaizdžiai yra neblogas politikas, nes moka žaisti politinius manipuliacinius žaidimus, gerbkime jį už tai, kad moko politikos meno. Bet jeigu kalbame apie vadybinius gebėjimus valdyti tokio tipo sistemą kaip krašto apsauga, jis turi suprasti saugumo komplikuotumą, kompleksiškumą, suprasti, kaip veikia tarptautinės organizacijos – NATO, Europos Sąjunga, kuriose rengiama daugybė susitikimų.
Jeigu Robertas Kaunas bus paskirtas ministru ir turės net ir geriausią komandą, patarėjus, padėjėjus, jis mokysis ir tą darys ilgai. Tad klausimas, ar mes tikrai turime prabangą skirti žmones, kurie turėtų mokytis dirbdami tokį atsakingą darbą krizės akivaizdoje. Ar tikrai saugumo srityje norime pirmakursio, kuris turėtų vadovauti universitetui? Į rektoriaus pareigas siūlomas pirmakursis.
[caption id="attachment_1417982" align="alignleft" width="2560"] Socialdemokratas Robertas Kaunas. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka[/caption]
Prezidentas Gitanas Nausėda viešojoje erdvėje plačiai kritikuojamas, kad išorės grėsmių ir Vyriausybės suirutės akivaizdoje pareiškė, jog reikia nekonkuruoti ir investuoti į Eurolygą, nes NBA siekia Europoje turėti savo krepšinio turnyrą. Kaip vertinate tokią komunikaciją?
Tai neadekvatu, nebejaučiama, kas yra svarbu, kokie prioritetai. „Žalgirio“ rungtynės – geras įvykis ir pramoga, smagu, kad laimėjo ketvirtadienį, bet kai šalyje yra politinė krizė, tokios kalbos atrodo keistos. Vakar ši žinia buvo skirta sumažinti įtampai, pašmaikštauti, pajuokauti, esą greta svarbių dalykų yra ir laiko nors truputėlį pailsėti, atsipalaiduoti, tačiau tai tikrai buvo ne taip komunikuota.
Manyčiau, visi iš prezidento laukia normalesnio komentaro apie gynybos padėtį, naujo ministro kandidatūros svarbą, nes daugiau kalbėta tik apie balionus. Mes turbūt tikimės prezidento pozicijos ir raginimo Vyriausybei, kad ji greičiau apsispręstų dėl kultūros ministro. Mes laukiame valstybinio veiksmo, o gauname kvietimą tiesiog mėgautis geru sportu. Valio, prezidentas ne tik politika užsiima, bet ir randa laiko poilsiui. Tačiau šiuo metu ilsėtis reikėtų mažiau, o dirbti – daugiau.
[caption id="attachment_1081399" align="alignleft" width="2000"] Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption]
LRT tyrimai skelbia, kad iki šiol į Kaliningradą „Lukoil“ produktus tranzitu vežę „Lietuvos geležinkeliai“ sako, jog laikysis amerikiečių ir britų sankcijų režimo ribojant didžiausių Rusijos naftos bendrovių pardavimus – vežimų nebevykdys. Kaip tai vertinate, turint omenyje Lietuvos ir Rusijos susitarimus dėl tranzito?
Esame susitarę dėl tranzito, kad jis vyksta, bet nesame susitarę, ką konkrečiai galima vežti. Tai jau ne pirmas sankcijų paketas, aktyvintas ir Europos Sąjungos, ir amerikiečių. Mes jau esame apriboję daugybės prekių pervežimą į Kaliningradą ar Baltarusiją. Šiuo atveju susitarimas dėl tranzito teikia galimybę važiuoti per Lietuvos teritoriją, bet yra sprendimas riboti tam tikrą produkciją kaip sankcijas.
Kam pasiskųs Maskva? Tik Vašingtonui, Briuseliui. Bet jie, kaip ir Vilnius, mato, kad mes turime stabdyti pervežimus, nes yra sankcijų režimas. Rusija neturi kam skųstis, nes jeigu Lietuva būtų nusprendusi riboti „Lukoil“ pervežimus, kai amerikiečiai dar nebuvo paskelbę sankcijų, Rusija galėtų manipuliuoti informacine erdve, kviesti amerikiečius daryti spaudimą Lietuvai. Bet dabar taip nepavyks, nes tai yra suderintas, sinchronizuotas veiksmas spausti Rusiją į kampą, ir Lietuva turi atlikti savo dalį, kiek priklauso.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
[donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"]
[newsletter]
[related]
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
