Kunigas D. Stankevičius apie pirmą kartą vyksiančią Visų Šventųjų eiseną: švęskime džiaugsmą, o ne mirtį ir baimę

[intro_text content="Daugeliui Visų Šventųjų diena asocijuojasi su kapinių lankymu, giminių susibūrimu ar atsipalaidavimu po Helovino vakarėlio, o Vilniuje pirmą kartą organizuojamas šiai šventei skirtas renginys „Būk šviesa pasauliui“."]

Tikintieji kviečiami į eiseną su žibintais, po jos kartu melstis šv. Mišiose, vėliau dalyvauti vaikams ir suaugusiesiems skirtose programose bei Viešpaties šlovinimo vakare. Mažieji kviečiami pasipuošti mėgstamo šventojo kostiumu arba jo atributika – vyks gražiausio šventojo kostiumo rinkimai.

Pasak šventę rengiančių parapijų atstovų, jų tikslas – keisti požiūrį į Visų Šventųjų iškilmę, kad šią dieną laikytume tikinčio žmogaus pagrindinio tikslo – šventumo – priminimu.

Vilniaus arkikatedros bazilikos parapijos, kuri yra viena iš šventės rengėjų, vikaras kunigas DEIVIDAS STANKEVIČIUS dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja apie šios šventės atsiradimo priežastis, svarsto apie Helovino įtaką ir atskleidžia savo šventojo idealą.

Kas lėmė, kad šiais metais pirmą kartą Vilniuje vyks Visų Šventųjų iškilmei skirta šventė „Būk šviesa pasauliui“?

Pirmoji ir pagrindinė priežastis – Vilniaus arkikatedros šeimų grupės iniciatyvumas. Dvasininkams džiugu, kai aktyvumą ir iniciatyvą rodo patys tikintieji, kad nereikia jiems sakyti ar sufleruoti galimų minčių, idėjų.

Pagrindinė šventės iniciatorė – Vilniaus arkikatedros šeimų grupės narė Rasa Murauskienė. Ji pamatė, kaip Visų Šventųjų iškilmė švenčiama Italijoje, ir jai kilo mintis: kodėl mes, katalikai Lietuvoje, negalime šios šventės minėti kaip visame pasaulyje – liudydami tikėjimą, kvietimą į šventumą ir prisimindami visus, kurie rodė pavyzdį, kaip šventumo siekti?

[caption id="attachment_1253220" align="alignleft" width="2560"] Tomo Vinicko / ELTA nuotrauka[/caption]

Koks yra šventės tikslas?

Pagrindinis tikslas – paskatinti mus dar kartą pagalvoti, koks apskritai yra žmogaus gyvenimo tikslas. Dažnai užmirštame, kad esame kviečiami į šventumą. Jėzus Kristus rodo naują žmogystės pavyzdį, išlaisvintą iš gimtosios nuodėmės, kviečia siekti šventumo. Tai skatina mus prisiminti, kad kvietimas į šventumą nėra neįmanoma misija. Tai dažnai pamirštame. Galbūt tai kyla iš klaidingo suvokimo, kad būti šventam yra nepasiekiama arba tai tik dvasininkų ar išrinktųjų tikslas. Iš tikrųjų visi esame pašaukti į šventumą. Kiekvienas žmogus yra priminimas mums.

Kitas tikslas – susigrąžinti tikrąjį šventės pavadinimą, kuriuo prisidengiant – sąmoningai arba ne – yra švenčiami, minimi visiškai priešingi dalykai – tamsa, mirtis, neviltis, baimė. Kalbu, žinoma, apie Heloviną. Prisiminkime, iš kur tas pavadinimas paimtas – tai „Visų Šventųjų išvakarės“ – angl. All Hallows eve. Pavadinimas perimtas, bet tikslas – visiškai priešingas. Mes norėtume priminti tikrąjį tikslą, į kurį kiekvienas krikščionis kviečiamas atsisukti, ir paskatinti švęsti ne mirtį, bet gyvenimą, viltį, džiaugsmą, laimę.

Žibintas simbolizuoja tris dalykus: patį Jėzų Kristų, šventuosius ir mus, besistengiančius gyventi šventumu ir jo siekti.

Viena iš šios šventės dalių – tikinčiųjų eisena. Pagrindinis jos simbolis – žibintas. Koks jis turi būti ir ką simbolizuoja?

Atsineštas žibintas yra žmonių kūrybingumo išraiška. Tai gali būti paprastas laikiklis, į kurį galima įdėti žvakę, kad nešama neužgestų. Viskas priklauso nuo to, kaip žmogus įsivaizduoja ir nori, kad žibintas degtų. Tai gali būti ir tiesiog kokia nors elektroninė šviesa (nebūtinai skleidžiama žvakės), kurią patogu nešti. Visa tai paliekama tikinčiųjų valiai ir kūrybingumui – kaip žmogus trokšta, taip gali padaryti. Pagaliau norintieji dalyvauti, bet neturintieji laiko pasiruošti galėtų įsijungti mobiliojo telefono žibintuvėlį. Jis taip pat gali simbolizuoti tą šviesą.

Žibintas, šviesa simbolizuoja pirmiausia Išganytoją Jėzų Kristų. Evangelijoje Jis minimas kaip Pasaulio Šviesa, kuri suspindi perkeista žmogyste. Jo pavyzdžiu esame visi kviečiami siekti dorybės, gyvenimo meilės ir atsisakyti nuodėmės. Kristus yra Pasaulio Šviesa, nušviečianti viską ir kviečianti mus liudyti tikėjimą. Be abejonės, žibintai simbolizuoja ir Bažnyčios pripažintus šventuosius, kurie pasiekė šį tikslą. Taip pat tuos, kurie pasiekė šventumą, bet nėra pripažinti Bažnyčios – tokių daugybė.

Apibendrinant – žibintas simbolizuoja tris dalykus: patį Jėzų Kristų, šventuosius ir mus, besistengiančius gyventi šventumu ir jo siekti.

[caption id="attachment_291622" align="alignleft" width="900"] Šviesos kelio procesija. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption]

Tikinčiųjų eisenos mieste – nenaujas dalykas. Kiek ir kokio susidomėjimo tikitės sulaukti, o gal jau sulaukėte?

Prognozės yra nepalankus dalykas, bet norime, kad eisena būtų kuo gausesnė. Kiek to susidomėjimo bus, kol kas sunku nuspėti, bet visus Vilniuje liekančius tą vakarą aktyvius tikėjimą praktikuojančius žmones trokštame matyti šioje eisenoje.

Norėtume, kad tai taptų tradicija, galinčia keisti mūsų požiūrį – švęsti ne kokius nors klaidingus, mums nesuprantamus ar kultūrai svetimus dalykus, bet tai, kas mums artima ir ko trokštame – šventumo, laimės, džiaugsmo, tikėjimo ir šviesos.

Visus kviečiame jungtis, kad eisena taptų tradicija. Ar ji tokia taps? Priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.

Eisena judės į Visų Šventųjų bažnyčią, ten bus aukojamos šv. Mišios, o paskui laukia dvi atskiros programos vaikams ir suaugusiesiems. Kaip jos atrodys?

Vaikų programai skirta atskira erdvė. Viskas vyks Visų Šventųjų bažnyčioje, paskui persikelsime į kleboniją. Vaikų programa bus sudaryta iš viktorinos, gražiausio šventojo kostiumo rinkimo, kitokio pobūdžio žaidimų ir užsiėmimų, kurie įtrauks jaunuosius dalyvius ir, tikimės, juos pradžiugins, patikrins jų žinias.

O suaugusiuosius ir jaunimą kviečiame į katechezę, paskaitą „Kas yra šventumas?“ Įžvalgomis dalysis Dievo Gailestingumo šventovės kunigas Valdemaras Širvinskis. Po šių dviejų dalių visus kviečiame į Viešpaties šlovinimą. Tai turėtų būti taip pat linksma, džiugi dalis, kurioje galėsime džiaugtis mūsų tikėjimu, šventaisiais, pačiu Dievu – dovanojančiu džiaugsmą ir gyvenimą.

Kaip suprantu, tikintieji galės ateiti į šventę pasipuošę, apsirengę kaip šventieji.

Tikrai taip. Tai yra tikinčiųjų kūryba. Tai gali būti kostiumai, kaukės arba tam tikri šventųjų atributai, simbolika, pavyzdžiui, šv. Kazimiero lelijos. Viskas priklauso nuo tikinčiųjų išmonės, laiko ir kūrybingumo.

[caption id="attachment_1070647" align="alignleft" width="2560"] Kaziuko mugė. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras[/caption]

Šiuo renginiu kviečiama keisti požiūrį į Visų Šventųjų iškilmę. Koks jis įsigalėjęs šiandien ir koks turėtų būti?

Minėjau, kad svarbu susigrąžinti pavadinimo esmę ir tikslą. Visų Šventųjų iškilmės išvakarėse turime švęsti tikrą gyvenimą, šviesą, džiaugsmą, tikėjimą, o ne mirtį, neviltį, baimę ir išgąstį.

Antra, šiuolaikiniam pasauliui nėra lengva grįžti prie esmės. Palendrių benediktinų vienuolyno vienuolis amžinatilsį tėvas Žeraras dažnai atkreipdavo dėmesį į tikinčiųjų dėvimus drabužius su užrašais. Kalbu apie tai, kad tam tikri dalykai, kuriuos naudojame nesuprasdami jų paskirties, veda į gyvenimo klystkelius. Mūsų autentiškumas yra gyventi tuo, į ką mes iš tikrųjų esame pakviesti.

Tad šio pavadinimo sugrąžinimas ir gyvenimas pagal jį, manau, būtų esminis dalykas. Mes, tikintieji, esame kviečiami gyventi meile. Žinoma, galime interpretuoti, kad kiekvienas meilę suvokia skirtingai, bet mūsų žibintas, meilės idealas yra Jėzus Kristus. Šios šventės šventimas – siekis grąžinti mus gyventi meile, kurią rodė pats Jėzus Kristus ir į kurią atsiliepia tikintieji. Tik su Dievo malone ir savo pastangomis galime tai pasiekti.

Kunige, daug kalbame apie šventuosius, o koks šventasis yra jūsų idealas?

Šventieji mus lydi ir prakalbina įvairiais gyvenimo etapais. Neturiu vieno šventojo idealo. Mano pagrindinis kelrodis yra Išganytojas Jėzus Kristus. Jis atspindi išugdytą žmogišką prigimtį, kuria esame kviečiami sekti.

Mano gyvenime yra daug šventųjų: šv. Kazimieras, šv. Juozapas, šv. Motina Teresė, šv. Jonas Paulius II (atliepęs tikėjimo dovaną gavimo, pašaukimo atpažinimo metu), šv. Monika, tėvas Pijus (Petrelčinietis). Daug šventųjų mano gyvenime atsirado tam tikru metu įvairiomis aplinkybėmis.

Kiekvienas iš mūsų galime atpažinti, kai mus kalbina šventieji. Jeigu nuolat susiduriame su vienu iš jų, girdėdami jo vardą, matydami jo kultūrą ar dar ką nors, manau, reikia priimti, kad tokiu būdu šventasis nori užmegzti draugystę su mumis. O kaip tai daryti? Pasidomėti juo. Tada ir pamatysime, kaip šventojo gyvenimo aplinkybės atliepia mūsų kasdienybę.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Tomas Kemzūra

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama