A. Vinokuras apie diskusijas dėl Ukrainos vėliavų kėlimo: tai sąmoningas išpuolis prieš pačią laisvės idėją

[intro_text content="Publicistas, Ukrainos palaikymo Pirmadienio mitingų organizatorius ARKADIJUS VINOKURAS dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigia, kad dalies politikų paskatinta diskusija dėl Ukrainos vėliavų kėlimo – bandymas teisiniais išvedžiojimais sumenkinti Ukrainą."] Tuo metu buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, Europos Parlamento (EP) narys DAINIUS ŽALIMAS tvirtina, kad tokios politikų diskusijos yra antiukrainietiškos. „Akivaizdu, kad niekas nedraudžia demonstruoti solidarumo su agresijos auka“, – sako jis. „Jie prašo savo vėliavos, o ne kokios Rusijos!“ Spalio viduryje valdantiesiems priklausanti „Nemuno aušros“ partija viešai iškėlė klausimą, kodėl Seime šalia Lietuvos trispalvės kabo Ukrainos vėliava. „Kiek turime vėliavos spalvų? Iš tiesų taip nejauku, kai vieni žmonės komentaruose klausia, kokia iš tiesų yra Lietuvos vėliava. <…> Ar tikrai tie prieštaraujantys yra tokie neteisūs? Juk jie prašo savo vėliavos, o ne kokios Rusijos! O užsipuolami, lyg kas mojuotų raudonu skuduru“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė „Nemuno aušra“. „Suprantamas Ukrainos palaikymas, bet ar tikrai visur šalia savo vėliavos privalome teisiškai naudoti ir kitos valstybės vėliavą? Ką apie situaciją galime pasakyti iš teisinės pusės? Mūsų įstatymo 12 straipsnio 2-oji dalis leidžia naudoti kitų valstybių vėliavas, bet tik laikinai“, – pabrėžė partija. Rugsėjį viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas, kai Kultūros ministerijoje buvo patrauktos Ukrainos vėliavos. Vėliau paaiškėjo, kad tai padaryta vykdant žodinį tuometinio ministro „aušriečio“ Ignoto Adomavičiaus pavedimą. Klausimų dėl Ukrainos vėliavos demonstravimo kilo ir su „valstiečiais“ į Seimą patekusiam Ignui Vėgėlei. Politikas raštu prašė Seimo kanceliarijos paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu Ukrainos valstybės vėliava pakabinta Seimo posėdžių salėje greta Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos. Seimo valdyba įteisino, kad posėdžių salėje gali kaboti Ukrainos vėliava. Praėjusią savaitę I. Vėgėlė taip pat paskelbė kreipęsis į policiją dėl Ukrainos vėliavų, pakabintų ant dalies valstybės institucijų. D. Žalimas: vėliavą galima kabinti D. Žalimas tikina, kad keldami klausimus dėl Ukrainos vėliavos politikai demonstruoja prorusiškas savo pažiūras. „Reikia pripažinti, kad formaliai dėl vėliavų yra kabliukų, bet pats klausimo kėlimas ir raginimas bausti valstybės įstaigų, prie kurių kabo Ukrainos vėliavos, vadovus tiesiai šviesiai yra antivalstybinis veikimas“, – nurodė jis. Pasak teisininko, formaliai skaitant Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymą, leidimo kabinti Ukrainos vėliavą nerasime. „Tačiau čia turime vadovautis kai kuo kitu: turi būti draudimas, o jeigu nėra leidimo, bet nėra ir draudimo, vėliavą galima kabinti. Mano požiūriu, jeigu yra reglamentuoti užsienio valstybių vėliavų kėlimo atvejai, tai dar nereiškia, kad kitais atvejais aš negaliu iškelti vėliavos, jeigu tai neprieštarauja mūsų Konstitucijos principams, viešajai tvarkai, moralei – tiems pagrindams, kuriais būtų galima riboti tam tikrų vėliavų arba simbolių kėlimą“, – pabrėžia D. Žalimas. [caption id="attachment_1416446" align="alignleft" width="2560"] Europos Parlamento narys, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka[/caption] Jis taip pat akcentuoja, kad atsakomybė numatyta už tam tikrų vėliavų naudojimą, pavyzdžiui, Sovietų Sąjungos. „Nemanau, kad tai, jog įstatyme nenumatyta galimybė nuolat laikyti iškabintą Ukrainos vėliavą, yra teisės pažeidimas, dėl kurio reikėtų ieškoti atsakingų asmenų. Laisvoje valstybėje niekas nei man, nei valstybės institucijoms negali uždrausti išsikelti Ukrainos vėliavą kaip solidarumo ir paramos agresijos aukai, kariaujančiai už mus, ženklą“, – sako jis. Buvęs KT pirmininkas taip pat primena, kad šalia Europos Parlamento pastato kartu su Europos Sąjungos ir jos narių vėliavomis taip pat nuolat kabo Ukrainos vėliava. Ir niekas dėl to nekelia problemų. „Šiuo atveju mąstymas turi būti kitoks – kelti vėliavą ne kai įstatymas leidžia tai daryti, o kai nedraudžia. Ir akivaizdu, kad niekas nedraudžia demonstruoti solidarumo su agresijos auka“, – apibendrino D. Žalimas. „Tai bandymas sumenkinti Ukrainą teisiniais išvedžiojimais“ Publicistas A. Vinokuras dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigia manantis, kad ši diskusija yra ne teisinio reguliavimo reikalas. „Nemuno aušra“ sąmoningai apsimeta nesuprantanti Ukrainos svarbos mūsų pačių laisvei. Tai sąmoningas išpuolis prieš pačią laisvės idėją, solidarumą su Ukraina. Tai kirtis demokratinės valstybės esminiams principams. Lietuva turi remti Ukrainą iki pergalės“, – dėsto jis. [caption id="attachment_1416443" align="alignleft" width="2560"] Publicistas Arkadijus Vinokuras. Karolinos Gudžiūnienės / ELTA nuotrauka[/caption] Anot pašnekovo, solidarumas su Ukraina yra ne teisinis aspektas. „Vėgėlė bando įstatymo vėzdu mušti per patį paramos Ukrainai naratyvą. Ir Vėgėlė, ir „aušriečiai“ veikia prieš Lietuvos valstybę. Vėliavos patraukimas iš Kultūros ministerijos ar kvietimas ją pašalinti nuo valstybinių pastatų yra sąmoningas antivalstybinis veiksmas. Suprantama, kad tai nėra demokratinės valstybės naratyvas – man tai kvepia Rusija ir diktatūra, tai bandymas sumenkinti Ukrainą teisiniais išvedžiojimais“, – nurodo publicistas. Jis tikina manantis, kad tokios diskusijos visiškai atitinka Rusijos politiką. „Tai, kad ant pastatų kabo Ukrainos vėliavos, neturi tapti juridiniu klausimu. Mes kasdien turime klauptis ant kelių ir dėkoti Ukrainai, kad šiandien ant mūsų galvų nekrenta bombos ir galime gerti kavą ryte, mūsų vaikai gali eiti į darželį ir jaustis saugūs. Vyksta informacinis karas, ir žodžiai turi nepaprastą reikšmę. Pirmadienio mitingai yra vienas iš propagandinio karo prieš Rusijos režimą ir jo naratyvą būdų“, – aiškina A. Vinokuras. [caption id="attachment_1416453" align="alignleft" width="2560"] Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka[/caption] Seimo kanclerio Algirdo Stončaičio duomenimis, 2023 m. lapkritį buvo pateiktas įstatymo projektas, kad prie Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijų, virš ir ant jų gali būti nuolat iškeliamos ir demokratinių užsienio valstybių, prieš kurias vykdoma karinė agresija, vėliavos. Tuomet Seimas po pateikimo pritarė projektui ir paprašė Vyriausybės išvados. Ši pareiškė iš esmės pritarianti projekto tikslui, bet pasiūlė jo nesvarstyti, nes pati rengia Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų konstitucinio įstatymo projektą. Tačiau jo Seimas taip ir nesulaukė. Seimo pirmininkas Juozas Olekas yra sakęs, kad reikia paskubinti minėto įstatymo projekto priėmimą. Reaguodamas į „aušriečių“ pareiškimą dėl Ukrainos vėliavų ministrės pirmininkės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas yra sakęs, kad Seime Ukrainos vėliavos yra simbolinis palaikymo gestas ir kabos tiek, kiek reikės. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Vakaris Vingilis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama