A. Izgorodinas: Rusijos ekonominis nuosmukis neabejotinai pakoreguos jos galimybes tęsti karą

Ekonomikos ekspertai teigia, kad Rusijos ekonomika kol kas pergyveno sankcijas, pasirinkdama karo režimą, tačiau jos augimas yra vienpusiškas, netvarus ir priklauso nuo nuolatinių milžiniškų vyriausybės išlaidų. Kai kurie ekspertai mano, kad ši šalis yra ties ekonominio žlugimo riba.

Kaip Rusijos ekonomiką paveiks neseniai priimtas Europos Sąjungos 19-asis sankcijų paketas ir JAV sankcijos Rusijos naftos milžinams „Rosneft“ bei „Lukoil“, dienraštis „Bernardinai.lt“ pasiteiravo banko „Citadele“ ekonomisto ALEKSANDRO IZGORODINO.

Pone Izgorodinai, kaip vertinate visų sankcijų paketų poveikį Rusijos ekonomikai šiuo metu ir ilgalaikėje perspektyvoje?

Manau, kad poveikį reikėtų vertinti ne tik per sankcijų, bet ir per Rusijos valstybės biudžeto prizmę. Kalbant apie Rusijos ekonomiką, dabar ji atsidūrė pačiame pavojingiausiame taške. Svarbiausias klausimas – kas bus toliau? Ar po perkaitimo matysime Rusijos ekonomikos recesiją ir didžiulį kritimą? Ar ką nors panašaus, ką matėme Baltijos valstybėse 2008–2009 metais, kai buvo pasaulio finansų krizė? Ar Rusijos valdžiai pavyks stabilizuoti padėtį?

Tokią ekonomikos padėtį sąlygojo ne tik sankcijos, bet ir Rusijos biudžeto išlaidų politika. Rusijos ekonomika buvo dosniai skatinama gynybos išlaidomis. Šios išlaidos trumpuoju laikotarpiu lėmė spartų ekonomikos augimą. Dabar ji nebeauga. Įdomu bus stebėti, kaip elgsis Rusijos centrinis bankas. Jis jau regi ekonomikos sulėtėjimo grėsmę, po truputį mažina bazines palūkanas. Iš kitos pusės, centriniai bankai tokiu laikotarpiu dažnai daro klaidą – per vėlai pradeda karpyti palūkanas. Amerikos ir Europos centriniams bankams per pastaruosius porą metų pavyko šios klaidos išvengti. Pažiūrėsime, ar pavyks Rusijos ekonomikai.

Kalbant apskritai apie sankcijų poveikį, manau, kad jos veikia. Tai matyti iš Rusijos biudžeto rodiklių. Pastaruoju metu biudžeto pajamos krenta. Sankcijų poveikis yra mažesnis dėl to, kad ekonomika buvo skatinama biudžeto lėšomis. Kuo toliau, tuo labiau sankcijos veikia. Tai gera žinia, tačiau yra ir probleminių aspektų. Turime jau 19 sankcijų paketų, bet Vakarams gana sunkiai sekasi kovoti su sankcijų apėjimu. Veikia šešėlinis Rusijos laivynas, įvairūs kiti dalykai. Pavyzdžiui, Kinija ir Indija toliau perka rusišką naftą.

Akivaizdu, kad pirmieji 18 paketų buvo netobuli, jie suveikė, bet ne iki galo. Sankcijos buvo nukreiptos į tinkamus sektorius, maitinančius karo pramonę, bet Rusijai dalies tų sankcijų pavyko išvengti.

Tai, manau, yra neigiama pusė, nes nepavyko iki galo užtikrinti sankcijų veiksmingumo. Akivaizdu, kad pirmieji 18 paketų buvo netobuli, jie suveikė, bet ne iki galo. Sankcijos buvo nukreiptos į tinkamus sektorius, maitinančius karo pramonę, bet Rusijai dalies tų sankcijų pavyko išvengti.

Kas, jūsų nuomone, galėtų būti lūžio taškas, kad sankcijos priverstų Rusiją persvarstyti karinę politiką, ir kokių papildomų priemonių tam reikėtų?

Lūžio taškas bus ne tik sankcijos. Dabar einama prie to lūžio taško. Gali būti, kad Rusijos valdžiai nepavyks stabilizuoti ekonomikos ciklo, jis pradės sparčiai lėtėti. Iki rimtos recesijos trūksta visai nedaug. Labai realu, kad ne tik dėl sankcijų, bet ir dėl Rusijos valdžios negebėjimo suvaldyti ekonomikos ciklą ši gali patirti gana didelių smūgių – tokiu atveju tai tikrai pakoreguos ir Rusijos galimybes tęsti karą.

Kodėl Rusijos valdžia ir lyderiai, pats Vladimiras Putinas nuolatos viešai neigia, menkina sankcijų poveikį? Tai tik propaganda ar yra ir kitų priežasčių?

80 procentų yra propaganda, nes Rusijos valdžia visuomenei turi įrodyti, kad ji sėkmingai su sankcijomis susidoroja, jas apeina. Jai taip pat svarbu parodyti, kad, nors išėjo užsienio verslai, jų vietoje išdygo vietos verslai. Tokia komunikacija demonstruoja, neva Rusijos vidaus rinka dėl sankcijų laimėjo, nes išstumtas užsienio verslas, o vidaus kapitalas sustiprėjo.

Manyčiau, kad rusams iš tikrųjų pavyksta apeiti 20 procentų sankcijų. Tai ryškiai matyti naftos versle. Kinija, Indija toliau perka rusišką naftą. Dabar Indija tarsi pažadėjo nepirkti, bet manau, kad tai yra tik pažadas – arba tiesiogiai, arba kaip nors aplinkui ji rusišką naftą pirks. Rusija įdėjo nemažai pastangų skiriamas sankcijas apeiti ir jas iš tiesų apeina.

Autorius: Jurga

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama