A. Kumpis apie uždarytus pasienio punktus: „Tai kaip kompresas numirėliui“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Dėl iš Baltarusijos leidžiamų balionų grėsmės Lietuvoje praėjusį savaitgalį triskart buvo uždaryti oro uostai. Tai paveikė 112 skrydžių ir per 16,5 tūkst. keleivių. Praėjusios savaitės viduryje taip pat fiksuoti kelių dešimčių kontrabandinių balionų įskridimai į Lietuvą. Dėl to buvo sutrikdytas ir Vilniaus oro uosto darbas. Reaguojant į tai, nuo sekmadienio vakaro uždaryti Šalčininkų ir Medininkų pasienio punktai, tačiau taikomos tam tikros išimtys.
Kovojant su balionais valdantieji siūlo juos numušti, tačiau dronų operatorius A. Kumpis skeptiškas – pasak jo, tai padaryti neturime pajėgumų. „Geriausiai suveikti gali pasikeitusi vėjo kryptis – tada baigsis balionai, bet prasidės bepiločiai dronai“, – tvirtina jis.
Nors A. Kumpis, kaip ir šalies valdantieji, laikosi pozicijos, kad balionų antplūdis – tai koordinuota hibridinė ataka, vis dėlto generalinė prokurorė Nida Grunskienė pirmadienį teigė, jog ikiteisminiuose tyrimuose kol kas nėra duomenų, kad kontrabanda būtų susijusi ne vien su organizuotu nusikalstamumu, siekiant pasipelnyti iš nelegalių rūkalų.
Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Tai jau ne pirmas jūsų interviu šia tema. Sekmadienį LRT televizijai teigėte, kad daugiau naudos duoda orų pasikeitimas nei dabartiniai valdančiųjų veiksmai. Gal pirmadienį jūsų požiūris pasikeitė?
Kalbant apie ilgalaikį veiksmų planą, požiūris kažkiek pasikeitė, pasiūlyta daug priemonių. Mane optimistiškai nuteikė viena iš jų – kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria milijoną eurų verslui, kuris padėtų spręsti šią problemą. Gal milijonas ir per menka suma, bet tai žingsnis teisinga kryptimi, nes įmonėms materialinė paskata yra svarbi ir gali išjudinti procesus.
Kalbant apie trumpalaikes priemones – premjerė Inga Ruginienė kalbėjo, jog bus panaudotos kinetinės priemonės, bet neatskleidė, kokios, tad suprantama, kad nėra ką ir pasakyti. Kinetinio poveikio priemonių mes neturime, realiai ir NATO šalys neturi tinkamų kinetinio poveikio priemonių prieš dronus ar kitas bepilotes sistemas, tą matėme iš incidento Lenkijoje, kai naikintuvais ir šimtus tūkstančių ar net milijonus eurų kainuojančiomis raketomis buvo bandoma numušinėti iki 10 tūkst. eurų kainuojančius dronus.
Tačiau premjerė sako, kad balionai bus numušami. Kaip vertinate šią priemonę, turint omenyje, kad ne visada tą bus galima padaryti? Ir kaip siūlytumėte kovoti būtent su šia hibridine ataka?
Kariuomenės vadas pasakė, kad 100 procentų visko nenumušime. Kam kalbėti apie šimtus, jei kol kas nė vieno procento negalime numušti? Neturime kuo. Galiu jums išvardinti oro gynybos priemones, kurias šiandien turime: nuo peties paleidžiamos GROM raketos, RBS švediškos raketos ir NASAMS raketos. Visos jos yra skirtos priešraketinei ir priešlėktuvinei gynybai, jų kaina prasideda nuo 150 tūkst. eurų už raketą, o skaičius yra labai ribotas.
Apie oro gynybos sistemų poveikį dronams ar balionams galėtume visai nekalbėti. Jūs įsivaizduojate, kad į balioną kažkas iššautų su raketa? Tikrai ne, bet tada kyla klausimas – kuo jį galima numušti? Šiandien neturime kuo numušti nei balionų, nei dronų.
Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Tai kaip siūlytumėte kovoti su šiais meteorologiniais balionais?
Jau metų pradžioje Valstybinės sienos apsaugos tarnybai pristačiau projektą, apimantį priemones, kaip būtų galima tvarkytis su tokiomis grėsmėmis, įskaitant aptikimą ir neutralizavimą. Kalbant apie neutralizavimą, Ukrainoje labiausiai pasiteisinusi priemonė yra vadinamieji dronai perėmėjai – mes jų neturime. Neišspręsime problemos net ir radę, kur tokių įsigyti. Jeigu nusipirktume šimtą ar tūkstantį dronų rytoj, geriausiu atveju juos galėtume paleisti po trijų mėnesių, nes reikia sukurti infrastruktūrą, apmokyti personalą.
Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Vidaus reikalų ir pasienio tarnybos sako, kad balionų suranda tik 10 procentų. Šiuos skaičius padauginus iš dešimties, išeina tūkstančiai. Informacijos daug, o kad mes suskaičiuosime, ar tada, ar dabar balionų daugiau, – tai nieko nepakeis. Problema egzistuoja, ir greitų sprendimo būdų kol kas nėra. To priežastis labai paprasta – nepasidarėme namų darbų, kai buvo laikas juos daryti.
Kaip vertinate veiksmus, kurių ėmėsi mūsų valdantieji? Ar sienų uždarymas – efektyvi priemonė?
Tai kaip kompresas numirėliui. Tai diktatoriaus pagąsdinimas, kad mes sukelsime nepatogumų ir uždarius pasienį žmonės negalės nuvažiuoti į „Maximą“ apsipirkti. Gal turiu per mažai informacijos, gal sprendimų priėmėjai žino, kad tokia priemonė diktatoriui bus labai skausminga ir jis nutrauks tą veiklą, kurią pats ir organizuoja, bet labai tuo abejoju. Jeigu jis sutiktų parodyti gerą valią ir baigti mus terorizuoti, mažiausiai, ko pareikalautų, – tai atnaujinti trąšų tranzitą.
Kaip vertinate Ekonomikos ir inovacijų ministerijos paraginimą įmonei, kuri pateiks siūlymą, ką daryti su balionais, skirti vieną milijoną eurų?
Ukrainoje taip pat veikia toks fondas, kuris teikia dalinį finansavimą naujoms inovatyvius sprendimus siūlančioms kompanijoms, dirbančioms gynybos pramonės srityje. Tikiuosi, tai bus ne vienkartinis pasiūlymas, ir jis neapsiribos milijonu. Sveikintini ir siūlymai dar griežčiau kovoti su kontrabandininkais ir patobulinti įstatymų bazę, kad jiems grėstų baudžiamoji atsakomybė ne tik už kontrabandą, bet ir už oro uosto veiklos sutrikdymą, pavojaus sukėlimą žmonėms.
Tačiau tai tik dalinis sprendimas, kuris padėtų kovoti vien su kontrabanda. Jeigu tai traktuojame kaip hibridinę ataką – tai ir tikėtina, – to neužkardysime tik kova su kontrabandininkais. Čia kaip migrantų krizė – juk ją ir vadinome instrumentalizuota migracija, kai migrantų antplūdis slėpė kitus tikslus.
Ukrainoje kovojęs savanoris, dronų operatorius Arūnas Kumpis. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Faktas, kad be oficialios Baltarusijos valdžios sprendimo šie dalykai nevyksta, nes kaip kitaip pasienio zonoje kažkas galėtų paleidinėti šimtus balionų, juo labiau kad tas cigaretes gaminantis fabrikas dirba vien dėl kontrabandos į Vakarus? Tos gamyklos bendrasavininkis yra iš Aliaksandro Lukašenkos aplinkos.
Ar tikėtina, kad norint įveikti šias hibridines atakas bus nuspręsta sustabdyti Rusijos tranzitą į Kaliningradą?
Manau, kad tikrai ne. Žurnalistai interpretavo prezidento žodžius apie tranzitą kitaip. Man atrodo, kad kalbama apie sausumos keliu vykstančio krovininio transporto tranzitą, tačiau ne apie traukinių tranzitą. Reikėtų suprasti, kad tai trišalė sutartis ir ją nelengva nutraukti.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Tai jau ne pirmas jūsų interviu šia tema. Sekmadienį LRT televizijai teigėte, kad daugiau naudos duoda orų pasikeitimas nei dabartiniai valdančiųjų veiksmai. Gal pirmadienį jūsų požiūris pasikeitė?
Kalbant apie ilgalaikį veiksmų planą, požiūris kažkiek pasikeitė, pasiūlyta daug priemonių. Mane optimistiškai nuteikė viena iš jų – kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria milijoną eurų verslui, kuris padėtų spręsti šią problemą. Gal milijonas ir per menka suma, bet tai žingsnis teisinga kryptimi, nes įmonėms materialinė paskata yra svarbi ir gali išjudinti procesus.
Kalbant apie trumpalaikes priemones – premjerė Inga Ruginienė kalbėjo, jog bus panaudotos kinetinės priemonės, bet neatskleidė, kokios, tad suprantama, kad nėra ką ir pasakyti. Kinetinio poveikio priemonių mes neturime, realiai ir NATO šalys neturi tinkamų kinetinio poveikio priemonių prieš dronus ar kitas bepilotes sistemas, tą matėme iš incidento Lenkijoje, kai naikintuvais ir šimtus tūkstančių ar net milijonus eurų kainuojančiomis raketomis buvo bandoma numušinėti iki 10 tūkst. eurų kainuojančius dronus.
Tačiau premjerė sako, kad balionai bus numušami. Kaip vertinate šią priemonę, turint omenyje, kad ne visada tą bus galima padaryti? Ir kaip siūlytumėte kovoti būtent su šia hibridine ataka?
Kariuomenės vadas pasakė, kad 100 procentų visko nenumušime. Kam kalbėti apie šimtus, jei kol kas nė vieno procento negalime numušti? Neturime kuo. Galiu jums išvardinti oro gynybos priemones, kurias šiandien turime: nuo peties paleidžiamos GROM raketos, RBS švediškos raketos ir NASAMS raketos. Visos jos yra skirtos priešraketinei ir priešlėktuvinei gynybai, jų kaina prasideda nuo 150 tūkst. eurų už raketą, o skaičius yra labai ribotas.
Apie oro gynybos sistemų poveikį dronams ar balionams galėtume visai nekalbėti. Jūs įsivaizduojate, kad į balioną kažkas iššautų su raketa? Tikrai ne, bet tada kyla klausimas – kuo jį galima numušti? Šiandien neturime kuo numušti nei balionų, nei dronų.
Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Tai kaip siūlytumėte kovoti su šiais meteorologiniais balionais?
Jau metų pradžioje Valstybinės sienos apsaugos tarnybai pristačiau projektą, apimantį priemones, kaip būtų galima tvarkytis su tokiomis grėsmėmis, įskaitant aptikimą ir neutralizavimą. Kalbant apie neutralizavimą, Ukrainoje labiausiai pasiteisinusi priemonė yra vadinamieji dronai perėmėjai – mes jų neturime. Neišspręsime problemos net ir radę, kur tokių įsigyti. Jeigu nusipirktume šimtą ar tūkstantį dronų rytoj, geriausiu atveju juos galėtume paleisti po trijų mėnesių, nes reikia sukurti infrastruktūrą, apmokyti personalą.
Geriausiai gali suveikti pasikeitusi vėjo kryptis – tada baigsis balionai, bet prasidės bepiločiai dronai.Kas gali suveikti šiandien – tai Užsienio reikalų ministerijos veiksmai gąsdinant tiek Rusijos, tiek Baltarusijos diktatorius. Galima tikėtis, kad suveiks sienų uždarymai, jie sukels nepatogumų. Tačiau geriausiai gali suveikti pasikeitusi vėjo kryptis – tada baigsis balionai, bet prasidės bepiločiai dronai. Tokiu atveju situacija bus išspręsta tik tiek, kad, jeigu bus nenorima, nieko nebus skraidinama į oro uostą, nebus trikdomas darbas jame. O jeigu bus norima – bus skraidinama. Visos kortos kitos pusės rankose – mes šiandien neturime jokių. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad situacija dėl kontrabandą iš Baltarusijos nešančių oro balionų nėra nauja, tačiau institucijos šią grėsmę ėmė vertinti griežčiau. Pirmą kartą visuomenė apie kontrabandos gabenimui naudojamus meteorologinius balionus sužinojo daugiau nei prieš metus, visgi oro uostai uždaromi tik dabar. Kaip jūs tai vertinate? Visą šią situaciją labiau lemia politikų stumdymaisi. Opozicija dabartinei valdžiai sako, kad ši dėl to nesiėmė jokių priemonių. Valdžia atsako, kad problema buvo dar esant ankstesniems valdantiesiems, – kodėl to neišsprendėte? Kaip sakoma, tiesa slypi kažkur per vidurį. Kad dronų ir balionų buvo dar prie ankstesnės valdžios – faktas, kad buvo ir mažiau jų atpažinimo priemonių – irgi faktas. Tačiau nesutikčiau su teiginiu, kad ankstesnė valdžia į tokias situacijas žiūrėjo pro pirštus, nestabdė oro uostų veiklos, nes norėjo rizikuoti. Taip nebuvo. Kadangi dabar yra įsigyti ir pradėti naudoti artimojo nuotolio radarai, gali būti jaučiamas skirtumas dėl objektų aptikimo skaičiaus, tačiau gali būti, kad ir daugiau balionų įskrenda į mūsų šalį. Nėra tikslių identifikavimo ir stebėjimo priemonių visame pasienio ruože, todėl kalbėdami apie tai mes buriame iš kavos tirščių.
Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Vidaus reikalų ir pasienio tarnybos sako, kad balionų suranda tik 10 procentų. Šiuos skaičius padauginus iš dešimties, išeina tūkstančiai. Informacijos daug, o kad mes suskaičiuosime, ar tada, ar dabar balionų daugiau, – tai nieko nepakeis. Problema egzistuoja, ir greitų sprendimo būdų kol kas nėra. To priežastis labai paprasta – nepasidarėme namų darbų, kai buvo laikas juos daryti.
Kaip vertinate veiksmus, kurių ėmėsi mūsų valdantieji? Ar sienų uždarymas – efektyvi priemonė?
Tai kaip kompresas numirėliui. Tai diktatoriaus pagąsdinimas, kad mes sukelsime nepatogumų ir uždarius pasienį žmonės negalės nuvažiuoti į „Maximą“ apsipirkti. Gal turiu per mažai informacijos, gal sprendimų priėmėjai žino, kad tokia priemonė diktatoriui bus labai skausminga ir jis nutrauks tą veiklą, kurią pats ir organizuoja, bet labai tuo abejoju. Jeigu jis sutiktų parodyti gerą valią ir baigti mus terorizuoti, mažiausiai, ko pareikalautų, – tai atnaujinti trąšų tranzitą.
Kaip vertinate Ekonomikos ir inovacijų ministerijos paraginimą įmonei, kuri pateiks siūlymą, ką daryti su balionais, skirti vieną milijoną eurų?
Ukrainoje taip pat veikia toks fondas, kuris teikia dalinį finansavimą naujoms inovatyvius sprendimus siūlančioms kompanijoms, dirbančioms gynybos pramonės srityje. Tikiuosi, tai bus ne vienkartinis pasiūlymas, ir jis neapsiribos milijonu. Sveikintini ir siūlymai dar griežčiau kovoti su kontrabandininkais ir patobulinti įstatymų bazę, kad jiems grėstų baudžiamoji atsakomybė ne tik už kontrabandą, bet ir už oro uosto veiklos sutrikdymą, pavojaus sukėlimą žmonėms.
Tačiau tai tik dalinis sprendimas, kuris padėtų kovoti vien su kontrabanda. Jeigu tai traktuojame kaip hibridinę ataką – tai ir tikėtina, – to neužkardysime tik kova su kontrabandininkais. Čia kaip migrantų krizė – juk ją ir vadinome instrumentalizuota migracija, kai migrantų antplūdis slėpė kitus tikslus.
Ukrainoje kovojęs savanoris, dronų operatorius Arūnas Kumpis. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Faktas, kad be oficialios Baltarusijos valdžios sprendimo šie dalykai nevyksta, nes kaip kitaip pasienio zonoje kažkas galėtų paleidinėti šimtus balionų, juo labiau kad tas cigaretes gaminantis fabrikas dirba vien dėl kontrabandos į Vakarus? Tos gamyklos bendrasavininkis yra iš Aliaksandro Lukašenkos aplinkos.
Ar tikėtina, kad norint įveikti šias hibridines atakas bus nuspręsta sustabdyti Rusijos tranzitą į Kaliningradą?
Manau, kad tikrai ne. Žurnalistai interpretavo prezidento žodžius apie tranzitą kitaip. Man atrodo, kad kalbama apie sausumos keliu vykstančio krovininio transporto tranzitą, tačiau ne apie traukinių tranzitą. Reikėtų suprasti, kad tai trišalė sutartis ir ją nelengva nutraukti.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
