E. Papečkys apie kovą su kontrabandininkų balionais: šiuo metu geriausia priemonė yra politinis spaudimas

Praėjusią savaitę dėl iš Baltarusijos atskrendančių kontrabandinių oro balionų keturis kartus buvo laikinai sustabdytas orlaivių eismas Vilniaus oro uoste, vieną kartą – ir Kauno oro uoste. Incidentai, kai sutrikdyta oro uosto veikla ir uždaryti Medininkų bei Šalčininkų pasienio kontrolės punktai, fiksuoti antradienio, penktadienio, šeštadienio ir sekmadienio vakarais. E. Papečkio nuomone, šiuo metu veiksminga priemonė kovoje su kontrabandininkais – pasienio kontrolės punktų uždarymas, tačiau veiksmingu sprendimu jis laikytų ir balionų numušimą. „Jei bus priimtas sprendimas numušti balionus, detalių nereikia viešai skelbti – tai jau techninis klausimas“, – sako jis. Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad Vyriausybė trečiadienį ketina priimti sprendimus dėl pastarųjų dviejų – Medininkų ir Šalčininkų – pasienio kontrolės punktų su Baltarusija tolesnio uždarymo. Iki tol siena su Baltarusija liks uždaryta. Tokį sprendimą priėmė pirmadienį posėdžiavusi Nacionalinio saugumo komisija (NSK). Taip pat nutarta, kad kariuomenė pradės taikyti atitinkamas kinetines priemones, kad į šalį įskrendantys balionai būtų nuleisti. Savo ruožtu policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai aktyviau bendradarbiaus, kad kontrabandininkai būtų pažaboti. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka Kaip vertinate mūsų politikų komunikaciją ir veiksmus kovojant su kontrabandininkų meteorologiniais balionais? Kaip siūlytumėte kovoti su šia hibridine ataka? Komunikacijos žinios šiuo metu pagaliau tapo vienodos. Tačiau iš tiesų šį kartą nėra daug ko skelbti. Kalbant apie dronus buvo aiškiau, ką ir kaip reikia komunikuoti, dėl balionų situacija kiek kitokia – visi priversti kartoti tą patį, nes balionai skrenda, o jų sustabdyti kol kas nepavyksta. Tai kelia didelį susierzinimą – tiek dėl pačių skrydžių, tiek dėl nuostolių, patiriamų atšaukiant reisus, kurių šiuo metu gana daug. Manau, kad sprendimai priimami. Visuomenė nori, kad balionai neskraidytų, nes supranta, jog tai kelia grėsmę. Žmonės tikisi greitų priemonių, o greičiausias sprendimas yra juos numušti. Techniškai tai nėra labai sudėtinga, bet atsiranda įvairių kitų problemų: tai kainuoja, o numušti balionai kur nors nukris. Jei nukris ne ten, kur reikia, gali kilti nepasitenkinimas ar net grėsmė žmonėms. Todėl reikia labai atsargiai rinktis, kur ir kaip numušti.

Yra nemažai praktinių patarimų, kai kurie remiasi Ukrainos patirtimi. Tačiau kyla klausimas – ar taikos sąlygomis mums tinka visos ukrainiečių priemonės, pavyzdžiui, visko, kas perskrenda sieną, kinetinis numušimas?

Yra nemažai praktinių patarimų, kai kurie remiasi Ukrainos patirtimi. Tačiau kyla klausimas – ar taikos sąlygomis mums tinka visos ukrainiečių priemonės, pavyzdžiui, visko, kas perskrenda sieną, kinetinis numušimas? Tokios priemonės galėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, nes jos gali sukelti šalutinių nepageidaujamų pasekmių. Šiuo metu, manau, tinkama priemonė yra politinis spaudimas – parodyti savo poziciją Baltarusijai. Visi suprantame, kad balionai atskrenda iš Baltarusijos. Jei jos valdžia nenorėtų, kad jie skraidytų, tikrai rastų būdų tam užkirsti kelią. Todėl Baltarusija turi prisiimti atsakomybę, nori ji to ar ne. Čia reikalinga ir mūsų sąjungininkų pagalba – Europos Sąjungos, NATO ir amerikiečių, kurie neseniai tarėsi ir dėl politinių kalinių paleidimo. Spaudimas Baltarusijai būtinas. Jei bus priimtas sprendimas numušti balionus, detalių nereikia viešai skelbti – tai jau techninis klausimas. Politinė valdžia priima sprendimą, o kariuomenės ir Vidaus reikalų ministerijos padaliniai jį įgyvendina pagal nustatytas procedūras. Kita, nors nepopuliari visuomenėje, priemonė – sugriežtinti kovą su kontrabandininkais, kad jiems neapsimokėtų tuo užsiimti. Jei šioje pusėje nebebus kam priimti permestų cigarečių, sumažės kitos pusės suinteresuotumas jas leisti. Akivaizdu, kad kontrabandininkams šiuo metu sudaromos sąlygos veikti, o Baltarusijos valdžia, atrodo, bent jau netrukdo, o gal net ir jiems padeda. Todėl reikia gaudyti organizatorius, o ne tik smulkius vykdytojus. Šiuo metu, deja, retai girdime apie sulaikytus kontrabandos organizatorius ar jų bylas teismuose – čia Vidaus reikalų ministerijai yra kur pasitempti. Visuomenė apie kontrabandai gabenti naudojamus meteorologinius balionus pirmą kartą sužinojo daugiau nei prieš metus. Tačiau oro uostai uždaromi tik pastaruoju metu. Kodėl tokia priemonė nebuvo naudojama anksčiau? Negaliu tiksliai atsakyti, bet, manau, dabar pradėjome atidžiau stebėti ir turime daugiau priemonių aptikti balionus. Anksčiau galbūt ne visus pamatydavome. Tačiau kai kelias dienas iš eilės matome skrendančius balionus ir jie trikdo oro uostų darbą, kyla klausimų, ar tai yra atsitiktinumas.

Akivaizdu, kad Baltarusija, jei norėtų, galėtų tai sustabdyti, tačiau to nedaro. Vadinasi, atsakomybė tenka Baltarusijai, tad didžiausius rezultatus pasieksime darydami politinį spaudimą būtent jai.

Gali būti, kad kontrabandininkai net gauna pagalbą – galbūt jiems nurodomas laikas, kada leisti balionus. Be to, buvo pranešta apie atvejus, kad Baltarusijoje sulaikyti gyventojai, leidę balionus į Lietuvą. Baltarusijos pasienio komitetas pranešė, kad šalyje nerasta cigarečių, bet sunku patikėti, jog kas nors leistų tuščius balionus. Tad akivaizdu, kad Baltarusija, jei norėtų, galėtų tai sustabdyti, tačiau to nedaro. Vadinasi, atsakomybė tenka Baltarusijai, taigi didžiausius rezultatus pasieksime darydami politinį spaudimą būtent jai. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka Kaip vertinate Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymą įmonei, kuri patars, ką daryti su balionais, skirti vieną milijoną eurų? Tai skamba gana amerikietiškai – tarsi paskatinimas už išradimą ar netikėtą sprendimą. Jei taip nuspręsta, tai gerai, bet, mano manymu, reikėtų giliau žiūrėti į problemą. Sienos apsauga turi būti kompleksiška – nėra vienos auksinės kulkos. Turime būti pasiruošę ginti sieną nuo visko: nuo dronų, meteorologinių zondų ar kitų objektų, kurie gali būti panaudoti prieš Lietuvą. Tai gali būti kontrabanda, priešiška veikla ar net bandymai paveikti valstybę per kitus kanalus. Žinoma, kontrabandininkus sunku pagauti, greitų rezultatų nebus, bet valstybė turi stiprinti kovą su kontrabandos organizatoriais. Techninės priemonės – dronų ar balionų numušimas – yra svarbios, bet dar svarbiau kurti sistemą, kuri užtikrintų sienos apsaugą nuo visų grėsmių, kartu demonstruojant tvirtą politinę poziciją gretimoms nedraugiškoms šalims. Kiek veiksminga spaudimo priemonė yra uždaryti pasienio su Baltarusija kontrolės punktus? Matome, kad tai gana veiksminga. Baltarusijai tai sukelia sunkumų, nors ji stengiasi to nerodyti. Žinoma, žalą patiriame ir mes – prekyba dar vyksta, ne visa yra sankcionuota. Lietuva yra viena iš vietų, per kurią dar kertama Europos Sąjungos siena su Baltarusija. Kai sienos uždaromos, prekės turi būti gabenamos kitais keliais, tai kainuoja daugiau, todėl Baltarusija tikrai junta poveikį. Lenkijos pavyzdys rodo, kad tai veikia – ten sienos uždarymas tapo stipriu politiniu spaudimu. Dabar tą patį darome ir mes. Tai iki galo nesustabdys priešiškos veiklos, bet aiškiai parodys mūsų poziciją. Medininkų pasienio kontrolės postas. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka Ar tikėtina, kad, norint įveikti šias hibridines atakas, bus nuspręsta sustabdyti Rusijos tranzitą į Kaliningradą? Manau, kad ne. Mes suprantame, kad už daugelio dalykų yra Rusija, bet tokio žingsnio imtis būtų neatsakinga. Turi išlikti bent minimalus susisiekimas su Kaliningradu – tai tarpvalstybiniai Europos Sąjungos ir Rusijos susitarimai. Mes jau dabar neleidžiame gabenti sankcionuotų prekių, karių ar karinių krovinių – vyksta tik civilinis tranzitas. Uždaryti jį dėl balionų būtų neproporcinga ir neatsakinga. Toks sprendimas galėtų būti svarstomas tik kraštutiniu atveju, jei Rusija imtųsi dar agresyvesnių veiksmų. Šiuo metu nematau nei pagrindo, nei realios galimybės nutraukti tranzitą į Kaliningradą – dėl skraidančių balionų tai būtų perteklinė priemonė. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Vakaris Vingilis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama