Įtraukusis ugdymas kūno kultūros pamokose: kada niekas nesėdės ant atsarginių suolelio?
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Oficialus įtraukimas – tik popieriuje?
Neįgalūs vaikai bendrojo ugdymo mokyklas lanko jau seniai, tad oficialiai patvirtintas įtraukusis ugdymas nėra naujas reiškinys. K. Košel-Patil teigimu, padėtis Lietuvoje labai įvairi. „Yra puikių pavyzdžių, bet pasitaiko mokyklų, kurios mano, kad visuotinė įtrauktis jų neliečia“, – sako Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė.
Neįgalių vaikų skaičius ugdymo mokyklose auga, tai puikiai atspindi ir pasaulinės tendencijos.
youtube.com video
Nepaisant įtraukties idėjos, turintieji negalią vaikai vis dar dažnai sėdi ant atsarginių suolelio. Tai puikiai atspindi kūno kultūros pamokos. Pašnekovės laidoje prisimena nuo senų laikų nusistovėjusią praktiką, kai gydytojo rašteliu vaikas atleidžiamas nuo pamokos, nors jam fizinio ugdymo reikia taip pat kaip ir kitiems klasiokams.
„Jeigu vaikas sėdi ant atsarginių suolo ar per pamoką žaidžia telefonu, negalima kalbėti apie jokią įtrauktį“, – sako A. Narmontė.
Lietuvos paralimpinis komitetas rengia kūno kultūros mokytojus įtraukiojo ugdymo darbui. Tikslas – padėti mokytojams sustiprėti, suprasti, kodėl to reikia, ir parodyti, kaip tai daryti. Kartais pakanka tik noro ir kūrybiškumo.
„Mokytojai į mokymus eina savanoriškai, nes jiems trūksta žinių“, – pabrėžia Lietuvos paralimpinio komiteto generalinė sekretorė.
Lietuvos paralimpinio komiteto generalinė sekretorė Asta Narmontė. Asmeninio archyvo nuotrauka
Mokytojų pasirengimas
Autistiški mokiniai – viena iš grupių, kuri dažniausiai atsiduria kūno kultūros pamokų užribyje. K. Košel-Patil atkreipia dėmesį, kad fizinio ugdymo mokytojai negauna naudingos informacijos apie fizinius vaiko sunkumus iš Pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) išvadų. Pavyzdžiui, beveik pusė autistiškų mokinių turi dispraksiją – koordinacijos sutrikimą, reiškiantį smulkiosios ir stambiosios motorikos sutrikimus.
„Jeigu mokytojas nežino apie šiuos sunkumus ir strategijas jiems kompensuoti, jis negali padėti vaikui kurti socialinių ryšių per judėjimą ir bendravimą“, – komentuoja laidos dalyvė.
Pašnekovės sutinka, kad mokytojai patiria didelių sunkumų. Jiems trūksta žinių, sudėtinga pažinti kiekvieną vaiką, būna didelė darbų apkrova. Be to, nors dauguma mokytojų nori padėti, kai kurie nepatenkinti, kad papildomai rengiant individualią programą reikia ruoštis dvigubai, tačiau už tai niekas dvigubai nemoka.
Patyčios prasideda persirengimo kambaryje
Patyčios – dar viena didelė problema. Pašnekovės mano, kad iššūkiai prasideda dar prieš pamoką – persirengimo kambariuose, kur turintys specialiųjų ugdymo poreikių vaikai patiria patyčias.
„Ypač sudėtinga berniukų persirengimo kambariuose, kur negali užeiti mokytojas, ir patyčios iš ten persikelia į salę“, – pabrėžia K. Košel-Patil. Jos teigimu, tyrimai rodo, kad neįgalūs vaikai patyčias patiria dažniau nei kiti bendraamžiai.
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil. Asmeninio archyvo nuotrauka
Nauja karta auga kitaip
Nepaisant iššūkių, pagrindinė viltis yra auganti karta. A. Narmontė dalijasi pavyzdžiu iš Londono, kur vaikas, šokdamas su klasioke neįgaliojo vežimėlyje, net nesuprato mamos klausimo, kaip jis jautėsi šokdamas.
„Vaikams, kurie auga tokioje aplinkoje, nebekyla klausimų apie skirtumus dėl negalios“, – sako pašnekovė. Lietuvos paralimpinio komiteto generalinė sekretorė mano, kad stereotipų dažniau laikosi vyresnė karta, nes jai neįgalūs žmonės yra naujas reiškinys.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Lietuvos paralimpinio komiteto generalinė sekretorė Asta Narmontė. Asmeninio archyvo nuotrauka
Mokytojų pasirengimas
Autistiški mokiniai – viena iš grupių, kuri dažniausiai atsiduria kūno kultūros pamokų užribyje. K. Košel-Patil atkreipia dėmesį, kad fizinio ugdymo mokytojai negauna naudingos informacijos apie fizinius vaiko sunkumus iš Pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) išvadų. Pavyzdžiui, beveik pusė autistiškų mokinių turi dispraksiją – koordinacijos sutrikimą, reiškiantį smulkiosios ir stambiosios motorikos sutrikimus.
„Jeigu mokytojas nežino apie šiuos sunkumus ir strategijas jiems kompensuoti, jis negali padėti vaikui kurti socialinių ryšių per judėjimą ir bendravimą“, – komentuoja laidos dalyvė.
Pašnekovės sutinka, kad mokytojai patiria didelių sunkumų. Jiems trūksta žinių, sudėtinga pažinti kiekvieną vaiką, būna didelė darbų apkrova. Be to, nors dauguma mokytojų nori padėti, kai kurie nepatenkinti, kad papildomai rengiant individualią programą reikia ruoštis dvigubai, tačiau už tai niekas dvigubai nemoka.
Patyčios prasideda persirengimo kambaryje
Patyčios – dar viena didelė problema. Pašnekovės mano, kad iššūkiai prasideda dar prieš pamoką – persirengimo kambariuose, kur turintys specialiųjų ugdymo poreikių vaikai patiria patyčias.
„Ypač sudėtinga berniukų persirengimo kambariuose, kur negali užeiti mokytojas, ir patyčios iš ten persikelia į salę“, – pabrėžia K. Košel-Patil. Jos teigimu, tyrimai rodo, kad neįgalūs vaikai patyčias patiria dažniau nei kiti bendraamžiai.
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil. Asmeninio archyvo nuotrauka
Nauja karta auga kitaip
Nepaisant iššūkių, pagrindinė viltis yra auganti karta. A. Narmontė dalijasi pavyzdžiu iš Londono, kur vaikas, šokdamas su klasioke neįgaliojo vežimėlyje, net nesuprato mamos klausimo, kaip jis jautėsi šokdamas.
„Vaikams, kurie auga tokioje aplinkoje, nebekyla klausimų apie skirtumus dėl negalios“, – sako pašnekovė. Lietuvos paralimpinio komiteto generalinė sekretorė mano, kad stereotipų dažniau laikosi vyresnė karta, nes jai neįgalūs žmonės yra naujas reiškinys.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Tomas Kemzūra
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
