Kunigas V. Kodis: Dievo tarnas A. Lipniūnas svarbus ne tik Bažnyčiai, bet ir visai Lietuvos valstybei

Tarptautinė istorikų komisija jau pritarė Dievo tarno Alfonso Lipniūno kandidatūrai pripažindama, kad jis vertas būti palaimintuoju. Dabar byla keliauja per kitas Vatikano komisijas: ją nagrinės teologų, vėliau – kardinolų komisijos. Jei jos pritars, galutinį sprendimą dėl beatifikacijos priims popiežius.

Daugiau apie beatifikacijos bylos kelią dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja Dievo tarno A. Lipniūno beatifikacijos bylos postulatorius kunigas VITALIJUS KODIS.

Kokius pagrindinius dalykus turėtume žinoti apie Dievo tarną Alfonsą Lipniūną?

Pirmiausia turėtume žinoti pagrindinius jo biografijos faktus. Alfonsas Lipniūnas gimė 1905 metų kovo 12-ąją Talkoniuose, Pumpėnų valsčiuje, mirė 1945 metų kovo 28-ąją Pucke, Pamario vaivadijoje, Lenkijoje. Jis – lietuvių katalikų kunigas, pamokslininkas, Štuthofo kalinys, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvis, Dievo tarnas.

Turėtume žinoti, kad mes galime kreiptis į Lipniūną, melstis, prašyti įvairių malonių. Šias malones per palaimintuosius, kandidatus į šventuosius mums teikia Dievas. Turėtume susipažinti su kunigo Alfonso Lipniūno gyvenimu, žinoti, kad jis mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, vėliau – Prancūzijoje, gyveno ir dirbo Panevėžyje, Vilniuje, kentėjo Štuthofo koncentracijos stovykloje, iš jos ėjo vadinamuoju mirties keliu ir 1945 metais kovo 28-ąją mirė Lenkijos miestelyje Pucke.

Dievo tarno Alfonso Lipniūno beatifikacijos byla pradėta rengti beveik prieš dvidešimt metų. Koks dabartinis bylos statusas?

Nuo 2021 metų byla yra Vatikane. Ją – 700 puslapių knygą – išnagrinėjo ir teigiamai įvertino istorikų komisija. Dabar laukiama teologų komisijos sprendimo kitų metų pradžioje.

Nepamirškime, kad po teologų bylos dar bus kardinolų komisija, o galutinį sprendimą priima popiežius. Žinoma, aš ir kiti žmonės norime, kad viskas vyktų greičiau, tačiau Vatikano Šventųjų skelbimo dikasterijoje eilės laukia bylos iš viso pasaulio. Tad tenka laukti.

Kada tikimasi sulaukti popiežiaus sprendimo dėl Dievo tarno Alfonso Lipniūno paskelbimo palaimintuoju? Viešojoje erdvėje sklando kalbos, kad tai įvyks kitais metais.

Teoriškai taip galėtų būti. Ar bus – nežinau. Kai kardinolai įvertina, popiežius priima sprendimą. Mes nežinome, kada bus numatyta data, kada kardinolai susirinks ir įvertins Dievo tarno Alfonso Lipniūno bylą. Labai norėčiau, kad tai būtų 2026 metais.

Būtų labai graži proga – Panevėžio vyskupystės šimtmečio sukaktis.

Iš tiesų tai būtų labai gražu. Norėjome, kad tai įvyktų šiemet, nes sukako 120 metų nuo Lipniūno gimimo, 80 metų po jo mirties. Deja, nepavyko. Galbūt pavyks 2026-aisiais.

Grįžkime prie Dievo tarno Alfonso Lipniūno asmenybės. Ar jis mirė Štuthofo koncentracijos stovykloje?

Netiesa. Jis mirė Pucke laisvėje. 1945 metų sausio 25 dieną Lipniūnas kartu su kitais buvusiais koncentracijos stovyklos kaliniais ėjo vadinamuoju mirties keliu. Pasiekęs Pucką, dvasininkas susirgo ir 1945 metų kovo 28 dieną mirė.

Tokie žmonės kaip kunigas Alfonsas Lipniūnas nemiršta. Ši asmenybė svarbi ne tik Bažnyčiai, bet ir visai Lietuvos valstybei.

Kunige, kokie Dievo tarno gyvenimo, elgesio pavyzdžiai, ypač Štuthofe, liudija jo dorybes ekstremaliomis sąlygomis?

Kunigas Alfonsas Lipniūnas tiek Štuthofe, tiek Vilniuje Antrojo pasaulinio karo metais padėjo vargšams, nelaimingiems žmonėms. Prisiminkime, kai per pirmąją sovietų okupaciją Vilniaus gatvėse mėtėsi kovotojų už Lietuvos laisvę palaikai, jis juos plovė ir laidojo. Kunigas atliko įvairius labdaringus darbus, buvo įsteigęs laisvės fondą, rėmė vargšus.

Lipniūnas atliko milžinišką darbą užstodamas ir gelbėdamas žydus per Holokaustą. Iki širdies gelmių susigraudinęs Vilniuje, iš Aušros vartų balkonėlio, jis kalbėjo, kad negalima žudyti žydų, kad jie tokie pat žmonės kaip mes.

Štuthofo koncentracijos stovykloje Lipniūnas slapta aukojo mišias, klausė išpažinčių. Gautus savo maisto siuntinius iš Lietuvos dalindavo kitiems, visada matydavo save šalia kenčiančio, vargstančio žmogaus. Jis kartodavo, kad tikėjimas į Dievą turi reikštis tikrovėje, kasdienybėje. Kunigas tai darė, kiek sugebėjo, visą gyvenimą.

Pakalbėkime apie šias dienas. Ar ruošiamasi Dievo tarno Alfonso Lipniūno palaikus perkelti į kriptą Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje? Jeigu taip, kaip tai bus daroma?

Tai bus ne kripta, o šoninis altorius. Šiuo metu gaminamas sarkofagas. Jis bus labai gražus, marmurinis, su Lipniūno gyvenimo scenomis.

Kokie kiti planai siekiant dar labiau skleisti Dievo tarno Alfonso Lipniūno gyvenimo ir dvasinio paveldo žinią Lietuvoje ir tarptautinėje erdvėje?

Kokių nors ypatingų dalykų kol kas neplanuojame. Visada minime sukaktis. Šių metų kovo mėnesį Pucke minėjome 80 metų sukaktį nuo dvasininko Lipniūno mirties. Lenkai jį prisimena kaip kunigą, vykdžiusį didelę gailestingumo veiklą.

Prieš keletą metų Vilniuje, netoli Aušros vartų, kur kadaise gyveno kunigas Alfonsas Lipniūnas, buvo pakabinta atminimo lenta.

Tokie žmonės kaip kunigas Alfonsas Lipniūnas nemiršta. Ši asmenybė svarbi ne tik Bažnyčiai, bet ir visai Lietuvos valstybei.

Mano užduotis ir svajonė – išleisti knygą, kad šis dvasininkas kalbėtų tiesiogiai žmonėms.

Autorius: Jurga

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama