D. Antanaitis: Putiną sėsti prie derybų stalo gali priversti tik katastrofiška padėtis mūšio lauke

JAV prezidentas pareiškė, kad per telefoninį pokalbį su Kremliaus šeimininku pasiekta didelė pažanga ir susitarta surengti susitikimą Budapešte. V. Zelenskis teigė, kad nebus paskelbta apie gaunamas tolimojo nuotolio raketas „Tomahawk“, kurių siekia jo šalis, ir pažymėjo, kad Vašingtonas nenori eskalacijos santykiuose su Maskva. NATO pratybose Lenkijoje dalyvaujantys kariai iš Nyderlandų susidūrė su neatpažintais dronais, šie sutrikdė jų ryšio sistemas. Svarbiausius praėjusios savaitės užsienio politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja karybos ekspertas, atsargos majoras DARIUS ANTANAITIS. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį Baltuosiuose rūmuose susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Šis susitikimas įvyko po to, kai Trumpas surengė pokalbį telefonu su Rusijos vadovu Putinu ir abu politikai sutarė susitikti Vengrijoje po kelių savaičių. Kaip vertinate Trumpo ir Zelenskio susitikimą? Trumpo raginimas nutraukti karą nėra nei pirmas, nei antras, nei trečias bandymas. Ir anksčiau Aliaskoje kalbėta su Putinu, tačiau be jokio rezultato, – Trumpas ir toliau deklaruoja savo požiūrį, kad karas turi būti baigtas, o žudynės – nutrauktos. JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas Baltuosiuose rūmuose. Vašingtonas, JAV, 2025 m. spalio 17 d. EPA-ELTA nuotrauka JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas Baltuosiuose rūmuose. Vašingtonas, JAV, 2025 m. spalio 17 d. EPA-ELTA nuotrauka Kas jums daugiau žinoma apie tolimojo nuotolio raketas „Tomahawk“, kurių laukia Ukraina? Šios raketos yra ypač tikslios. Jos neturi didelio užtaiso, tačiau visa tai kompensuoja labai didelis pataikymo tikslumas. Šios raketos skirtos leisti iš povandeninių ir antvandeninių laivų – kitaip tariant, jos yra jūrinio bazavimo. Jos paruošiamos ir valdomos per Jungtinių Amerikos Valstijų karinius palydovus. Raketos „Tomahawk“ skrenda labai žemai, todėl jas sunku aptikti. Visas nuolatinis jų valdymas vyksta per JAV karinius palydovus. Tačiau šios raketos nėra panacėja. Be to, ukrainiečiai ir patys turi raketų, pavyzdžiui, „Flamingo“, kurios taip pat yra tolimojo nuotolio – galbūt tik ne tokios tikslios ir veiksmingos.

Putiną sėsti prie derybų stalo gali priversti tik viena – katastrofiška padėtis mūšio lauke, jei rusams visiškai nesiseks ir jie bus stumiami iš Ukrainos.

Kad Ukraina gautų raketų „Tomahawk“, reikia išspręsti kelis klausimus. Visų pirma – karių parengimo, nes dirbti su tokiomis raketomis reikia specialiai mokyto personalo. Antra – raketos turi būti pritaikytos leisti nuo žemės paviršiaus, o ne nuo jūros, todėl reikalingi visai kitos konstrukcijos paleidimo mechanizmai ir įrenginiai. Trečia – ukrainiečiai turi turėti savo palydovus, kad galėtų valdyti skrendančias raketas ir matyti taikinį nuotoliu. Išsprendę šiuos klausimus ukrainiečiai galėtų gauti raketas, ir jas valdyti būtų išmokyti tiek patys ukrainiečiai, tiek Europos partneriai. JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Vašingtonas, JAV, 2025 m. spalio 17 d. EPA-ELTA nuotrauka Ukrainos smūgiai į Rusijos naftos pramonę padarė didžiulę žalą. Agentūros „Naftogaz“ duomenimis, šalyje neveikia 38 procentai pagrindinių naftos perdirbimo įrenginių. Kokią įtaką tai turės karo eigai? Ar gali ši padėtis priversti Putiną sėsti prie derybų stalo? Putiną sėsti prie derybų stalo gali priversti tik viena – katastrofiška padėtis mūšio lauke, jei rusams visiškai nesiseks ir jie bus stumiami iš Ukrainos. Tačiau tokiu atveju ukrainiečiams jau neapsimokės sėsti prie derybų stalo. Naftos perdirbimo įrenginius naikinti Rusijos teritorijoje yra labai svarbu, nes šios šalies biudžetas pildomas iš prekybos naudingosiomis iškasenomis. Todėl bet koks šių iškasenų gavybos ar perdirbimo gamyklų naikinimas yra didelis smūgis Rusijos biudžetui, o kartu – ir kariniam biudžetui. Be jokios abejonės, kiekvienas karas yra resursų karas: kuo mažiau rusai turės resursų, tuo greičiau šis karas bus baigtas. Trumpas paskelbė, kad karas Gazos Ruože baigėsi, ir pavadino ugnies nutraukimo ir įkaitų paleidimo susitarimą triumfu. Taip pat Egipte pasirašyta Gazos deklaracija, kurioje nustatyti ateities derybų reglamentai, taisyklės. Kaip vertinti pasiektus susitarimus? Svarbiausia, kad gyvi įkaitai buvo paleisti, grįžo namo. Tikimasi susigrąžinti ir nužudytųjų įkaitų kūnus. Šiuo atveju dalis operacinių užduočių įvykdyta: įkaitai išlaisvinti, bet žudikai vis dar slepiasi Gazos Ruože, todėl, manau, tai nėra pabaiga. Gazos Ruožas, 2025 m. spalio 12 d. EPA-ELTA nuotrauka NATO pratybose Lenkijoje dalyvaujantys kariai iš Nyderlandų susidūrė su neatpažintais dronais, kurie sutrikdė jų ryšio sistemas. Netrukus po to pastebėtas nedidelių dronų spiečius. Nežinoma, ar abu incidentai susiję. Kaip vertinate šį įvykį? Tai ne pirmas ir, deja, ne paskutinis kartas, kai nežinomi dronai arba bepiločiai skraidymo aparatai pasirodo virš strateginių objektų, poligonų ar mokymo vietų. Jie vadinami neatpažintais todėl, kad nežinome, kas tai darė. Matyti ir kaltinti vieną ranką visur būtų naivu – Nyderlandai susiduria ne tik su Rusijos agresijos pavojumi, bet ir su islamistais bei kitomis grupuotėmis. Negalima atmesti ir chuliganiško elgesio galimybės. Todėl tokie atvejai turi būti ištirti, kad būtų aiški tikroji priežastis ir ateityje būtų galima tokius incidentus užkardyti. Unsplash.com nuotrauka NATO ir Europos Sąjunga trečiadienį ieškojo būdų sustiprinti apsaugą nuo dronų, Europai stengiantis atremti Rusijos keliamą grėsmę po virtinės oro erdvės pažeidimų. Incidentai Lenkijoje ir Estijoje paskatino Europos pareigūnus imtis aktyvių veiksmų siekiant užtaisyti žemyno gynybos spragas. Kokių aktyvių veiksmų galima tikėtis? Ką Europai duotų dronų siena? Pirmiausia Europos Sąjunga yra ekonominė sąjunga. Jei ji nori prisidėti prie saugumo, be abejonės, turi tai daryti. Tačiau bet kokie Europos Sąjungos veiksmai turi būti derinami su NATO planais, nes negali egzistuoti kelios organizacijos, atskirai besirūpinančios savo gynyba.

Kalbant apie dronų sieną – tai labai siauras požiūris į mūsų saugumą, nes dronai yra tik šios dienos problema.

Taigi jeigu ES nori finansuoti apsaugą nuo dronų, tai turi būti daroma derinant veiksmus su NATO. Kalbant apie dronų sieną – tai labai siauras požiūris į mūsų saugumą, nes dronai yra tik šios dienos problema. Egzistuoja ir naikintuvų, bombonešių, raketų bei kitos grėsmės. Jeigu imsime tik vieną atskirą problemą ir bandysime ją spręsti, nematysime platesnio, globalesnio saugumo paveikslo. O koks būtų platesnis gynybos sprendimas? Geriausias sprendimas, be abejonės, būtų panaši apsauga, kokia egzistavo Šaltojo karo metu – tarsi geležinė uždanga, kai kontroliuojama ne tik siena, bet ir tai, kas vyksta giliau už jos. Dažnai manome, kad nematome, kas vyksta už sienos, tačiau svarbiausia yra prevencija – iš anksto žinoti, kas vyksta, ir būti pasirengus dar iki faktui įvykstant. Todėl turime stebėti ne tik oro, bet ir kosmoso, žemės, antvandeninę bei povandeninę erdves. Tai visas kompleksas sričių, kurias reikia apimti. Nepamirškime ir kibernetinio bei informacinio saugumo. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Inga Bartulevičiūtė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama