B. Brunalas: „Kol kas neatrodo, kad socialdemokratai nuspręstų atsikratyti „Nemuno aušros“

Didžiausią dėmesį kalbėdamas apie Lietuvos politiką pašnekovas kreipia į Vyriausybės patvirtinto kitų metų biudžeto klausimą. Labiausiai Lietuvos politinę padangę kaitino kitų metų gynybos finansavimas. Nerimsta aistros ir kultūros bendruomenėje – ji ir toliau ketina tęsti protestus. Vis dėlto pasitraukus „Nemuno aušros“ deleguotam kultūros ministrui Ignotui Adomavičiui, padėtis, B. Brunalo nuomone, šią savaitę atrodo įšalusi. Nuo šiol dienraštis „Bernardinai.lt“ skaitytojams kiekvieną savaitę pristatys Lietuvos politikos įvykių apžvalgą, kurią komentuos apžvalgininkai ir politologai. Diskusija dėl gynybos finansavimo Viena svarbiausių besibaigiančios savaitės naujienų – kitų metų gynybos finansavimas. Planuojama 2026-aisiais gynybai skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas šią savaitę teigė, kad gynybai bus skirta beveik 4,8 mlrd. eurų. Vis dėlto į didėjantį gynybos finansavimą kritiškai sureagavo kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras – jis pareiškė girdėjęs, neva gynybai numatytas finansavimas nebus skirtas tik krašto apsaugos poreikiams, esą dalį lėšų ketinama investuoti į kelių atnaujinimą, savivaldybių infrastruktūrą. Tokias kariuomenės vado mintis sukritikavo premjerė Inga Ruginienė – ji pabrėžė, kad R. Vaikšnoro keliami klausimai yra neatsakingi.

Prezidentas aiškiai pasakė, kad istoriškai didelės lėšos atiteks tik gynybai ir nė cento nenubyrės į pašalį. Taigi šia prasme įsipareigojo ir pats prezidentas.

B. Brunalo nuomone, ginčas – neeilinė praktika, nes dažniausiai nepasitikėjimą biudžetu reiškia opozicija. „Šiuo atveju diskusija įvyko valdančiųjų socialdemokratų viduje – Krašto apsaugos ministerijoje kilo nesusipratimas, buvo sukurta dvejonė, kad rekordiškai didelės išlaidos bus panaudotos nebūtinai taip, kaip turėtų būti. Diskusija, prasidėjusi socialdemokratų kuruojamoje ministerijoje, išsiplėtė į platesnį politinį lauką. Tiek kariuomenės vado iškeltus būgštavimus, tiek opozicijos klausimus galima suvesti į vieną dalyką – akstiną sudvejoti paskatino tie patys socialdemokratai. Galbūt partijos viduje irgi yra neaiškumų, ar viskas, kas numatyta, bus skirta tam, kam skelbiama, ir tam, ko tikisi visuomenė ir Prezidentūra“, – svarsto pašnekovas. Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka Pasak jo, rekordiškai didelės lėšos gynybai dabar bus tarsi po didinamuoju stiklu – kils klausimų, ar viskas bus panaudota tinkamai ir gerai. „Kitaip tariant, ar atskirose savivaldybėse nebus bandymų manevruoti panaudojant lėšas keliams, kuriais, pasak premjerės, turėtų važiuoti tankai, ar lėšos nebus skirtos darželiams, labiau tenkinantiems civilinius, o ne karinius poreikius. Šia prasme socialdemokratai, tarpusavyje neišsiaiškinę santykių, padarė sau meškos paslaugą – dabar ši tema bus dėmesio centre. Prezidentas aiškiai pasakė, kad istoriškai didelės lėšos atiteks tik gynybai ir nė cento nenubyrės į pašalį. Taigi šia prasme įsipareigojo ir pats prezidentas“, – teigia B. Brunalas. Apžvalgininkas mano, kad ši situacija išryškino nesutarimus partijos viduje. „Premjerė prie šios istorijos irgi prisidėjo: ji parodė, kad yra tam tikrų nesutarimų su krašto apsaugos ministre. Kalbėdama apie sabotažą Ruginienė atskleidė, kad partijoje bręsta tam tikra trintis, bet kartu leido suprasti, jog tos lėšos nebus nukreipiamos ten, kur nereikia. Ji žurnalistams akcentavo, kad saugumą supranta plačiai – tad tankas, važiuojantis nutiestu keliu, leido sudvejoti premjerės užmoju gynybos srityje“, – dėsto jis. Biudžete daug dėmesio skirta socialiniams poreikiams Ketvirtadienį Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės ir kitiems biudžetams. Toliau su biudžetais susiję įstatymai bus svarstomi Seime, paprastai jie priimami gruodį. Projektai kitąmet numato 2,7 proc. valdžios sektoriaus deficitą, taip pat prognozuojama, kad valstybės skola sieks 45,1 proc. ekonomikos dydžio. Finansavimas kelių priežiūrai 2026 m. turėtų ūgtelėti iki 815,5 mln. eurų, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti numatoma papildomai skirti daugiau nei 438 mln. eurų. Taip pat augs ir įvairios socialinės išmokos, o pensijos vidutiniškai didės 12 proc. Anot B. Brunalo, svarbiausias naujojo biudžeto akcentas – išlaidos gynybai, tačiau taip pat daug dėmesio skirta socialinių poreikių tenkinimui. „Neatsimenu nė vienos Vyriausybės, nė vienos daugumos, kuri būtų pateikusi biudžetą ir apie jį referavusi santūriai, sakydama, kad nieko įspūdingo ten nėra. Socialdemokratai pabrėžia, kad yra milžiniškas proveržis didinant pensijas, socialinę gerovę. Tačiau platesniame kontekste šis biudžetas nėra išskirtinis. Palyginti su gretimomis valstybėmis, jo deficitas yra panašus. Ateityje matysime, kaip tai pavyks įgyvendinti esamomis geopolitinėmis aplinkybėmis“, – tikina pašnekovas. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka Mano, kad situacija kultūros bendruomenėje įšalusi Nors kultūros bendruomenėje aistros dar nenurimo, tačiau šią savaitę I. Ruginienė pareiškė, kad politikams įsiklausant į kultūrininkų reikalavimus ji kompromisų laukia ir iš pastarųjų. Premjerė pakartojo, kad iš „Nemuno aušros“ nėra sulaukusi jokio kandidato į kultūros ministrus. Tuo metu kultūros bendruomenė kartu su kitų sektorių atstovais ketina tęsti protestus prieš „Nemuno aušros“ politikų buvimą Kultūros ministerijoje, nors kol kas neatskleidžia jų formos. Kalbėdamas apie šią problemą, B. Brunalas atkreipia dėmesį, kad situacija atrodo įšalusi, aktyvesnių premjerės veiksmų nėra itin daug. „Praėjusią savaitę socialdemokratams perėmus Kultūros ministeriją, viskas tarsi sustojo. Tai, kas vyko šią savaitę, verčia abejoti, ar socialdemokratai tikrai perėmė „Nemuno aušrai“ anksčiau skirtą Kultūros ministeriją. Kandidato į ministrus nėra, buvo kalbama, kad bus pateikta ankstesnė kandidatė į kultūros ministrus Vaida Aleknavičienė, tačiau to neįvyko. Diskusija, kurią matėme, buvo viena: ar „Nemuno aušra“ galės deleguoti viceministrus į šią ministeriją? Ruginienė ir socialdemokratai aiškiai neatsakė, galės ar negalės. Be to, liko neaišku, ar „aušriečiai“ dalyvaus ieškant naujo kultūros ministro. Visa tai, kas vyko šią savaitę, kelia abejonių, ar socdemai perėmė Kultūros ministeriją“, – svarsto jis. Įspėjamasis kultūros bendruomenės streikas. Vilnius, 2025 m. spalio 5 d. Ervino Rauluševičiaus / ELTA nuotrauka Pasak pašnekovo, I. Ruginienė balansuoja sakydama, kad iki galo nenusileis kultūros bendruomenei. „Koks galutinis socialdemokratų planas, irgi iki galo neaišku, o kai iki galo neaišku, sunku ką nors prognozuoti. Atrodo, kad kultūros bendruomenė nėra aprimusi ir nusiteikusi atsitraukti, jos argumentai yra aiškūs – „Nemuno aušros“ negali būti Kultūros ministerijoje jokia forma, o Vyriausybės lygiu nėra iki galo aišku, ar siekiama įsiklausyti į šį reikalavimą. Įvertinus pastaruosius įvykius, galima kelti klausimą: kodėl buvo nuspręsta perimti Kultūros ministeriją – ar dėl to, kad įsiklausyta į bendruomenės nuogąstavimus, o gal dėl to, kad „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis vėl sukėlė skandalą savo kalbomis apie Arūną Gelūną? Jeigu toks sprendimas buvo priimtas dėl Žemaitaičio, galbūt socialdemokratai stebi padėtį ir platesniame kontekste sprendžia, kaip toliau elgtis“, – aiškina B. Brunalas. Ką reiškia vieno „aušriečio“ pasitraukimas? R. Žemaitaičio pareiškimai apie Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovą A. Gelūną paskatino „Nemuno aušros“ narį Dainių Varną pasitraukti iš frakcijos Seime. Vis dėlto R. Žemaitaitis šią savaitę tvirtino nesureikšminantis šio pasitraukimo. Jis taip pat teigė neturintis signalų, kad daugiau parlamentarų ketintų palikti partiją, tačiau tokios galimybės neatmetė. Apie „aušriečių“ frakcijos aižėjimą nelinkęs kalbėti ir B. Brunalas. „Negalime sakyti, kad tai reiškia „aušriečių“ byrėjimą – frakcijos nariai gana solidariai reagavo į tas kalbas. Tie, kurių buvo klausiama, ar Žemaitaitis neperlenkė lazdos, pirmiausia akcentavo: „O kaip apie mus kalba?“, ir tvirtino, esą partija puolama. Tokiu būdu frakcijos nariai neutralizavo lyderio retoriką, peržengiančią ribas, skaldančią visuomenę. Kita vertus, dėl to, kad Dainius Varnas pasitraukė ir kritikos Žemaitaičio atžvilgiu buvo, galima manyti, jog net ir jo kalbos savo partijoje turi ribas. Klausimas, kiek reikia laiko, kad „Nemuno aušros“ nariai pradėtų aiškiau ir drąsiau piktintis Žemaitaičio kalbų, vadovavimo stiliumi“, – svarsto B. Brunalas. Seimo narys Dainius Varnas. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka „Labai sureikšminti Varno pasitraukimą nereikia, bet tai siunčia signalą, kad Žemaitaitis turi skaitytis su partijos nariais, kuriems yra svarbus likimas koalicijoje, galimybė dirbti Seime. Žemaitaičio proteguojamas politinis revizionizmas partijoje suprantamas skirtingai. Ilgainiui gali atsirasti manančiųjų, kad tai nėra esminis dalykas, kurį turi daryti partija dirbdama Seime“, – apibendrina pašnekovas. „Kol kas neatrodo, kad socialdemokratai nuspręstų atsikratyti „Nemuno aušros“ Šią savaitę viešojoje erdvėje diskutuota ir apie valdančiosios koalicijos ateitį. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad socialdemokratams išsprendus „aušriečių“ koalicijoje klausimą daugelis problemų atkristų natūraliai. Šalies vadovo vertinimu, kol socdemai nepriims sprendimų dėl „Nemuno aušros“ dalyvavimo valdančiojoje koalicijoje, politinė situacija bus įtempta.

Man įstrigo socialdemokratų lyderio Mindaugo Sinkevičiaus mintis, kad ši koalicija gali trukti ir tris valandas, ir trejus metus.

B. Brunalas, paklaustas, ar tikėtina, kad socialdemokratai greitu metu galėtų atsisakyti „aušriečių“ draugijos, tvirtina, jog tai mažai tikėtina. „Vienareikšmiško atsakymo nėra – tai priklauso nuo psichologinės socialdemokratų laikysenos, jų mąstymo būdo, problemos supratimo. Kol kas neatrodo, kad socialdemokratai nuspręstų atsikratyti „Nemuno aušros“. Tai aiškiai rodo praėjusio šeštadienio susitikimas, lyderių pareiškimai, net nepaisant to, kad „Nemuno aušra“ vis dėlto liko valdančiojoje koalicijoje, – buvo ir socialdemokratų merų pareiškimų, kad būtų kur kas lengviau, jei „aušriečių“ nebūtų koalicijoje“, – pabrėžia jis. „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka „Man įstrigo socialdemokratų lyderio Mindaugo Sinkevičiaus mintis, kad ši koalicija gali trukti ir tris valandas, ir trejus metus. Kitaip tariant, socialdemokratų lyderiai supranta, kad likimas su „Nemuno aušra“ kuria didžiulį neapibrėžtumą tiek pačiai partijai, tiek valdančiajai koalicijai, tačiau net ir tai supratus nepriimama sprendimo ką nors keisti. Sunku rasti akstiną manyti, kad ilgainiui dėl socialdemokratų valios galėtų kas nors pasikeisti. Tačiau lieka klausimas, kodėl tos valios nėra – atrodo, kad socialdemokratai laikosi skirtingos nuomonės dėl „aušriečių“, tačiau dominuojanti – jog pastarieji yra patogesni už Sauliaus Skvernelio Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“. Pats Skvernelis greičiausiai jau yra pasididinęs savo kainą, nei ji buvo prie Gintauto Palucko“, – svarsto B. Brunalas. Pasak apžvalgininko, socialdemokratams ardyti koaliciją ir dirbti mažumos Vyriausybėje arba ieškoti kitų partnerių nėra patrauklu. „Tokiu būdu socialdemokratai pripažintų savo padarytas klaidas antrą kartą kviesdami „Nemuno aušrą“ į koaliciją, o kartu ir vėl įsisukdami į gana sunkų derybų procesą – tai trukdo atlikti darbus, kurių visuomenė iš socialdemokratų jau reikalauja. Šia prasme prezidento duotas tonas po kultūros bendruomenės protesto taip pat neskatina pokyčių. Visi ženklai rodo, kad socialdemokratų gretose yra įsitikinusiųjų, jog „Nemuno aušra“ yra mažesnė blogybė nei kiti galimi scenarijai. Paradoksalu, kad turint nemažą mandatų skaičių Seime koalicijos likimas didesne dalimi priklauso nuo „Nemuno aušros“ valios. Pokyčiai koalicijoje labiau yra „Nemuno aušros“ valioje, ar ji norėtų tai daryti, ar ne“, – komentuoja jis. Mato prastėjančius socialdemokratų ir prezidento santykius Seimas šią savaitę atmetė prezidento veto ir patvirtino Baudžiamojo kodekso pataisas, susijusias su „čekiukų“ bylomis. Priimtomis pataisomis sutrumpinta bausmė už politikų ir pareigūnų piktnaudžiavimą, o pats nusikaltimas perkvalifikuotas iš sunkaus į apysunkį, sutrumpinti senaties terminai. Kalbėdamas apie šį įvykį B. Brunalas akcentuoja, kad toks valdančiųjų sprendimas tik gilins vis prastėjančius socialdemokratų ir prezidento tarpusavio santykius.

Po kultūros protestų išsiskyrė prezidento ir Socialdemokratų partijos keliai, ir šie santykiai gali aštrėti, labiau priminti ne medaus mėnesį ar broliškų, seseriškų politinių struktūrų bendravimą, o trintį, kurią matėme prie konservatorių.

„Viena vertus, sprendimą galima traktuoti kaip labai pragmatišką sprendžiant iš „čekučių“ istorijose prisidirbusių politikų. Kita vertus, ilgojoje perspektyvoje vargu ar toks jis atneš naudos, nes tai reputacijos klausimas. Opozicija labai aiškiai komunikuoja, kad šis sprendimas priimtas siekiant sušvelninti bausmes konkretiems politikams. Ji ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų, ar politikai, vakar balsavę už prezidento veto atmetimą, anksčiau priimdami šias pataisas viską padarė korektiškai ir teisėtai. „Čekučių“ istorija nesibaigia, ir klausimas dėl Seimo narių, kurie priima sprendimus sau, tęsis dar ilgą laiką, o projekto inžinieriai socialdemokratai skambės neigiamame kontekste“, – tikina pašnekovas. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka Anot B. Brunalo, prezidentas ketvirtadienį metaforiškai kalbėdamas apie „čekučių“ medį ir nuo jo nuskintą vaisių pasakė, kad šią valdančiąją daugumą vienija nuodėmė. „Taip Gitanas Nausėda aiškiai uždavė toną, kad šis sprendimas, kurį jis vetavo, yra mažų mažiausiai nepadorus. Prezidento komunikacija nesikeis, bus formuojamas socialdemokratams nepalankus diskursas. Kad ir kaip vartysi patį įstatymą, kad ir kiek diskutuosi su jo kūrėjais, akivaizdu, kad šis įstatymas yra naudingas „čekutininkams“. Visuomenėje tokia situacija nekurs tinkamo įvaizdžio socialdemokratams, kurie ir taip turi reputacinių problemų“, – pabrėžia jis. Apžvalgininko teigimu, valdančiųjų santykiai su prezidentu vis labiau prastėja. „Aiškiai matome, kad šie santykiai bus kitokie, ne tokie malonūs, kaip juos kadaise yra apibūdinęs prezidentas dirbdamas su Palucko Vyriausybe. Po kultūros protestų išsiskyrė prezidento ir Socialdemokratų partijos keliai, ir šie santykiai gali aštrėti, labiau priminti ne medaus mėnesį ar broliškų, seseriškų politinių struktūrų bendravimą, o trintį, kurią matėme prie konservatorių. Prezidentas aiškiai pasakė, kad „Nemuno aušros“ buvo galima atsisakyti, kad tai yra skaldanti jėga ir Žemaitaitis kaip politikas duoda daugiau žalos nei naudos. Tai nepadės bendruose santykiuose su socialdemokratais“, – įsitikinęs B. Brunalas. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Vakaris Vingilis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama