Gamtininkas apie vilkų populiaciją Lietuvoje: medžiodami vilkus problemas ne sprendžiame, o giliname
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Visuomenės požiūris į šių žvėrių medžioklę vertinamas gana prieštaringai dėl jų daromos žalos naminiams gyvuliams. Lietuva, kaip ir kitos šalys, teikia paramą ūkininkams vilkų daromos žalos prevencijai ir moka kompensacijas už jų sunaikintus gyvulius.
Apie vilkų apsaugą, jų populiacijos kontrolę dienraštis „Bernardinai.lt“ kalbina gamtininką, fotografą ROMUALDĄ BARAUSKĄ.
Vilkai yra saugoma rūšis, tačiau kasmet jų nušaunama apie tris šimtus. Kur slypi paradokso šaknys?
Kadaise sukurtas vilkų apsaugos planas buvo paremtas vilkų šeimų skaičiumi. Virė diskusijos, kuris būdas Lietuvai yra tinkamas ir reikalingas. Jas ypač aktyvino medžiotojai, kurie vilkus vertina kaip savotiškus medžioklės konkurentus – neva vilkai iš jų atima dalį gamtinių išteklių. Jiems talkino ūkininkai ir kaimo gyventojai, besiskundžiantys šių žvėrių daroma žala. Nugalėjo požiūris, kad vilkų daug ir juos reikia medžioti.
Aš į šią problemą siūlyčiau žiūrėti kiek kitaip.
Vilkai gyvena šeimomis. Jose yra griežta hierarchinė struktūra, savotiška piramidė: dominuojantys ir žemesnio rango šeimos nariai. Gauja turi tam tikrą teritoriją ir joje medžioja gyvūnus. Pavasarį, vasarą, kai tų gyvūnų daug, tai daryti lengva. Kiekvienas vilkas gali bent jau pelę pasigauti. Kur kas sunkiau rudenį ir žiemą. Tada, norėdami išlaikyti šeimą, žvėrys rengia kolektyvines medžiokles. Tai puikiai atlieka dominuojantys individai: jie rengia pasalas, organizuoja gyvūnų atakas. Kad tokia sistema tinkamai veiktų, vilkų šeima turi būti stipri ir turėti dominuojančius individus.
Medžiojant ši sistema sugriaunama, nes nušaunami ir minėti dominuojantys vilkų šeimos nariai. Neretai lieka autsaideriai, kurie būna jaunesni, nepatyrę, galbūt per seni, sužaloti, sergantys. Jie savarankiškai gamtoje sunkiai susiranda grobį. Todėl eina arčiau žmonių, kur lengviau pagauna avį, veršiuką ar pririštą lauke šunį.
Noriu atkreipti dėmesį, kad medžiodami vilkus mes patys giliname problemą, nes gausiname probleminių gyvūnų skaičių. Tuomet auga visuomenės spaudimas: medžiokime daugiau, vilkų yra per daug. Užburtas ratas.
Gamtininkas, fotografas Romualdas Barauskas. Leidyklos „Lututė“ nuotrauka
Kaip Lietuvoje skaičiuojami vilkai?
Anksčiau viskas buvo paremta skaičiavimu. Žiemą būdavo atliekama medžiojamų gyvūnų apskaita, stebėtojai skaičiuodavo pėdsakus. Dabar tokių žiemų nebėra, nebėra pakankamai ir stebėtojų. Taigi remiamasi genetiniais tyrimais. Paimti nušautų žvėrių mėginiai tiriami laboratorijoje, vėliau vyksta skaičiavimai. Pagal tuos tyrimus galima daugmaž nustatyti, kiek Lietuvoje yra vilkų šeimų.
Visuomenėje egzistuoja neigiama žmonių nuostata vilkų atžvilgiu. Kas galėtų padėti ją sumažinti, kad mes geriau suprastume gamtos dėsnius ir nebūtume nusiteikę prieš vilkus?
Kiekvienas mūsų rastume priežasčių pateisinti savo požiūrį ir vilkų elgesį. Medžiotojų atveju tai yra visiškai nepateisinama, nes vilkai yra jų draugai, pagalbininkai reguliuojant gyvūnų populiacijas. Vilkų jokiu būdu negalima laikyti konkurentais.
Priešprieša mus pasiekė iš gilios senovės, kai vilkas žmogui buvo tam tikras konkurentas ieškant maisto. Tačiau laikai pasikeitė, o senasis požiūris išliko.
Gaila, kad supratingų, draugiškai nusiteikusių vilkų atžvilgiu žmonių nėra daug, todėl sunku pakeisti dalies visuomenės nusistatymą. Padėti gali tik švietimas, aiškinimas. Kito kelio nėra.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Ugnė Gavelytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
