L. Kojala: nors Gazos Ruože pasiekta taika, padėtis regione išlieka sudėtinga ir trapi

Išsamiau įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas LINAS KOJALA.

Be abejonės, svarbiausia šios savaitės žinia, įeisianti į pasaulio istoriją, – pasiekta taika Artimuosiuose Rytuose. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad karas Gazos Ruože baigėsi, ir pavadino ugnies nutraukimo ir įkaitų paleidimo susitarimą triumfu bei istorine naujų Artimųjų Rytų aušra. Kaip ši žinia sutikta Amerikoje, kurioje šiuo metu esate?

Buvo daug pagyrų, įskaitant politikus Demokratų partijoje, kuri nėra Donaldo Trumpo sąjungininkė. Retas reiškinys, kai įvykis ar sprendimas, kurį priima dabartinė administracija, sutinkamas gana vieningai pozityviai.

Aišku, neatsakyta į daugybę klausimų dėl ateities: kiek tvarus šis susitarimas, kiek jis užtikrins taiką, ar tai nėra laikinas proveržis? Viliamasi, kad įgytas pagreitis leis realizuoti ir ateities tikslus, bet dėl to dar reikės gerokai padirbėti ir aukščiausiu politiniu lygmeniu, ir diplomatams kasdieniame darbe.

Čia ir norėjau paklausti: įkandin džiaugsmo ir euforijos slenka ir tam tikras atsargumas. Pasak žinomų politikų, politologų, nėra garantijos, kad taika Artimuosiuose Rytuose bus tvirta.

Iš tiesų bandymų, susitarimų, net Nobelio taikos premijų per dešimtmečius buvo nemažai. Bet, kaip matome, stabilaus ilgalaikio sprendimo, kuris leistų koncentruotis į augimą, kad visiems regiono gyventojams ateitis būtų šviesesnė, nepavyko įgyvendinti. Tačiau tai nenuvertina dabartinės situacijos. Tai, kas pasiekta, yra aiškus apčiuopiamas žingsnis į priekį. Mažai kas tikėjosi tokio scenarijaus.

Tai, kas atrodė nerealu, tapo realybe. Vienas iš plano elementų, kuris turi būti įgyvendintas artimiausioje ateityje, yra vadinamosios tarptautinės stabilizacinės pajėgos, kurias sudarys atskirų šalių pajėgos. Jos padės užtikrinti stabilumą ir kontrolę Gazoje. Kas jas sudarys, kiek konkrečiai jos galės veikti, mes nežinome, bet tai bus galimybė parodyti, kad regiono valstybių taikos ir stabilumo siekis yra didelis, konkretus ir apčiuopiamas.

Vakar Egipto mieste Šarm el Šeiche Jungtinės Amerikos Valstijos, Egiptas, Kataras ir Turkija pasirašė vadinamąją Gazos deklaraciją, kurioje nustatyti ateities derybų reglamentai, taisyklės. Jos turinys kol kas neatskleidžiamas. Kiek realu, kad deklaracijoje minimos priemonės artimesnėje ar tolesnėje ateityje bus įgyvendintos?

Tai yra esminis klausimas. Kaip minėjau, vilčių teikia atskirų valstybių rodomas diplomatinis interesas atkurti taiką ir stabilumą. Dabar šį diplomatinį interesą reikės paversti praktiniais apčiuopiamais veiksniais. Nėra jokių garantijų, kad organizacijai „Hamas“ nepavyks atkurti vienokių ar kitokių pajėgumų ar kad „Hamas“ bus visiškai nuginkluota. Šiandien tai atrodo kaip scenarijus, bet jis kur kas realesnis negu bet kada anksčiau.

Šie bei kiti dalykai dar gali ir komplikuotis, nes padėtis lieka labai trapi, ir tai, kas yra popieriuje – 20 punktų plane, reikia pradėti įgyvendinti. Taip pat reikės parodyti, kad ir kiti plano elementai gali virsti realybe.

Aišku, yra ir fundamentalių nesutarimų. Galima išskirti tris pozicijas dėl Palestinos ilgalaikio valstybingumo. Arabų šalys aiškiai pabrėžia, kad tai yra tikslas, kuris negali būti kvestionuojamas ir turės būti įgyvendintas. O Izraelis tvirtina priešingai – kad nėra jokių galimybių šiuo metu kalbėti apie Palestinos valstybės atsiradimą. Plane labai abstrakčiai kalbama apie kelią valstybingumo link, jis nėra nei detalizuotas, nei apibrėžtas. Tai fundamentalus klausimas. Klausimas galbūt labiau ateičiai negu šiandienai, bet jis parodo, kokia trapi šiuo metu yra padėtis.

Nemažai politikų kviečia Trumpą pasitelkti savo autoritetą ir įtaką siekiant užbaigti Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Kaip manote, ar bus pasinaudota šia galimybe?

Lūkestis yra didžiulis. Penktadienį Vašingtone viešės prezidentas Volodymyras Zelenskis. Per pastarąsias kelias dienas jis ne kartą kalbėjo telefonu su Donaldu Trumpu. Tai rodo, kad Trumpo ir Zelenskio santykiai yra pasikeitę. Tai pozityvus veiksnys. Tačiau tai nereiškia, kad jų bendravimas virs konkrečiais apčiuopiamais sprendimais, papildomomis sankcijomis Rusijai ar papildomais ginklais Ukrainai.

Penktadienio susitikimas parodys, ar gali būti realus Ukrainai labai reikalingas proveržis (pavyzdžiui, dėl raketų „Tomahawk“), ar girdėsime tik pozityvesnį toną, matysime geresnį santykį. Lieka neaišku, kuo konkrečiai virs politiniai sprendimai.

Autorius: Jurga

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama